Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-166/2015

Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05353-2015-7

2015 m. balandžio 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d. 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytos dvi paros laikinojo sulaikymo laiko.

Paskirta nuteistajam kardomoji priemonė - asmens tapatybės kortelės Nr. LTU (duomenys neskelbtini)paėmimas - iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015-01-24, apie 12.40 val., viešojoje vietoje, maršrutiniame autobuse Nr. 53, prie ,,Kalvarijų“ visuomeninio transporto sustojimo, esančio prie 61-ojo namo Kalvarijų g., Vilniuje, iš G. S. rankinės slapta pasikėsino pagrobti jai priklausančią piniginę, kurioje buvo dvi kupiūros po 50 eurų, iš viso 100 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas autobuso vairuotojo. Tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą turtą – G. S. priklausančius 100 eurų (kišenvagystė).

Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus, tačiau paliko spręsti teismo nuožiūra, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis E. P. iš esmės neginčija kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, tačiau prašo skirti jam psichiatrinę ekspertizę ar jis neserga kleptomanija. Tačiau apelianto iškelta versija apie jo galimą ligą – kleptomaniją – byloje nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie kokias nors E. P. ligas, kurie leistų nors kiek įtarti, kad paskutinę nusikalstamą veiką jis padarė dėl kokios nors psichinės ligos, kad nusikalstamos veikos metu jis nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Nors nuteistasis apeliuoja į ligą ir taip, bando pateisinti daromus nusikaltimus, tačiau tokia nuteistojo E. P. pozicija teisėjų kolegijos vertintina, kaip gynybinė, kaip siekis išvengti atsakomybės. Priešingai, iš ankstesnių nuosprendžių, paties E. P. nurodytų nusikalstamos veikos padarymo priežasčių seka, kad jis paskutinę nusikalstamą veiką padarė ne dėl ligos, o dėl paties sąmoningai pasirinkto tokio gyvenimo būdo. Todėl apeliacinio skundo teiginys dėl galimos nuteistojo ligos – kleptomanijos – yra deklaratyvus, o prašymas skirti jam dėl to ekspertizę atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju skirdamas bausmę už E. P. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. P. padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas pasikėsinimo stadijoje. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė E. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad E. P. praeityje teistas 13 kartų, tame tarpe ir už anogiško pobūdžio nusikaltimus, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu teisiamas už tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas BK 27 str. prasme. Taip pat nuteistasis baustas administracine tvarka, oficialiai nedirba. Išdėstytų aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis E. P. teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir nėra per griežta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis vogti pradėjo būdamas 10 metų ir esamas teistumų skaičius tik sutvirtina manymą, kad tokiu savo elgesiu ir gyvenimo būdu E. P. demonstruoja nenorą laikytis įstatymų ir turi polinkį daryti nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes ir laisvės atėmimo bausmės terminą nuteistajam nustatė mažesnį negu sankcijoje numatytas už padarytą nusikalstamą veiką vidurkis, be to, pritaikęs BK 64¹ str. nuostatas, E. P. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismui, dar labiau švelninti paskirtos bausmės ar ją keisti – nėra įstatyminio pagrindo.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, paskirta bausmė teisinga, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas ir skirti ekspertizę dėl galimos ligos – kleptomanijos teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.