- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-38-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01483-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, UADBB „Colemont draudimo brokeris“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. (mirusio D. B. teisių ir pareigų perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-488/2023 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, UADBB „Colemont draudimo brokeris“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Kretingalės mėsa“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. B. 11 154,00 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. D. B. mirus, jo teisių ir pareigų perėmėja yra D. B., todėl toliau nutartyje nurodoma D. B. kaip atsakovė ir apeliantė.
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2019 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr.eB2- 736-513/2019) UAB „Kretingalės mėsa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas D. B. (toliau – ir nemokumo administratorius, ir administratorius), nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d., pavedimo sutartis su nemokumo administratoriumi buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 19 d., tačiau pavedimo sutartis nebeteko galios, jam panaikinus licenciją, 2022 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atstatydintas BUAB „Kretingalės mėsa“ nemokumo administratorius D. B., ir BUAB „Kretingalės mėsa“ nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra”.
3. Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino 37 280,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, iš jų nustatant 24 280,00 Eur administratoriaus atlyginimą ir 13 000,00 Eur sumą administravimo išlaidoms. BUAB „Kretingalės mėsa“ įvykusio kreditorių susirinkimų nutarimais papildomai patvirtinta 16 302,91 Eur administravimo išlaidų suma visam nemokumo laikotarpiui (nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš JAR) teismo ir kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudarė 53 582,91 Eur (iš jų nustatant 24 280,00 Eur administratoriaus atlyginimą ir 29 302,91 Eur išlaidas bankroto proceso administravimui). Nemokumo administratorius, žinodamas, kad jis UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto proceso nepabaigs, nes bus panaikintas nemokumo administratoriaus pažymėjimas, disponuodamas jam patikėta įmonės sąskaita, išsimokėjo sau 18 174,00 Eur atlyginimą už bankroto proceso administravimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Dėl sąmatos skirtos bankroto procesui išeikvojimo nurodė, kad bendra teismo ir kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bankroto procese sudarė 29 302,91 Eur, liko neapmokėta 7000 Eur suma, skirta įmonės archyvo sutvarkymui, nes ši suma panaudota kitiems apmokėjimams, nors kreditoriai patvirtino 10 000,00 Eur išlaidas archyvo sutvarkymo paslaugoms apmokėti.
5. Teigė, kad išsimokėdamas sau atlyginimą 18 174,00 Eur ir dar papildomai pervesdamas atlygio dalį 5 530 Eur UAB „Notisa,“ nemokumo administratorius pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai UAB „Kretingalės mėsa“ balanso duomenimis įmonės turto vertė sudarė 5 730 454 Eur, nemokumo administratoriaus 2022 m. vasario 11 d. sudarytame balanse įmonės turtą sudarė 3 529 489 Eur. Aiškino, kad naujai paskiras nemokumo administratorius turi teisę gauti teisingą atlyginimą už bankrutavusios įmonės administravimą. Nuo bankroto iškėlimo pradžios iki administratoriaus pakeitimo likusio turto procentinė suma sudarė 60 proc., vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais ir įvertinus jau atliktų darbų apimtį bei dar neatliktus darbus, sąžininga proporcija turėtų būti 60/40, todėl naujai paskirto nemokumo administratoriaus atlyginimo sumą turi sudaryti 40 proc. dydžio dalis nuo viso patvirtinto nemokumo administratoriaus atlyginimo, o tai sudaro 9 712,00 Eur. Buvęs nemokumo administratorius iš patvirtinto teismo 24 280,00 Eur atlyginimo sau išsimokėjo 18 174,00 Eur, todėl, pagal proporciją, ieškovei turi būti grąžinama 3606,00 Eur suma.
Šalies argumentai
6. Ieškovė taip pat nurodė argumentus dėl netikslinių administravimo išlaidų apmokėjimo, teigė, kad 2019 m. birželio 6 d. buvęs nemokumo administratorius su BUAB „Kretingalės mėsa“, kurią pats atstovavo, sudarė automobilio, nuosavybės teise priklausančio nemokumo administratoriui, panaudos sutartį, tačiau sutartis neatitinka panaudos sutarties turinio, nes toliau nurodomos šalys, kaip nuomininkas ir nuomotojas, administratorius pirko automobiliui prekes ir paslaugas už kurias, pagal išrašytas sąskaitas, jis apmokėjo iš BUAB „Kretingalės mėsa“ lėšų.
7. Atsakovas D. B., kurio teises šioje byloje perėmė D. B., su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, realiai patirtos ir dokumentais patvirtintos administravimo išlaidos (be atlyginimo nemokumo administratoriui – 18 174,00 Eur) yra 27 337,89 Eur. Per visą administravimo laikotarpį administratoriui išmokėta suma su mokesčiais yra 18 174 Eur, 5 530,00 Eur UAB „Notisa“ išmokėta už paslaugas atliktas per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. spalio mėn. Šias administravimo išlaidas dengė nemokumo administratorius iš savo lėšų, o likusi neišmokėta suma pagal patvirtintą sąmatą administratoriui kaip atlyginimas yra 576,00 Eur. Teigė, kad ieškinio suma galimai susideda iš 5 530,00 Eur, kur administravimo išlaidas dengė nemokumo administratorius iš savo atlyginimui skirtų lėšų, 1 470,00 Eur – sudubliuota suma (UAB „Notisa“ ir Juridinės paslaugos, konsultacijos), 548,52 Eur – dėl netikslinių administravimo išlaidų apmokėjimo, 3 606,00 Eur – už nemokumo administratoriaus neteisėtai išsimokėtą atlyginimą, teigė, kad šių sumų negalima laikyti nemokumo administratoriaus padaryta žala ieškovei.
8. Nemokumo administratorius nesutiko su ieškovės nurodyta atlyginimų paskirstymo tarp administratorių proporcija pagal įmonės parduoto ir neparduoto turto santykį. Teigė, kad buvęs nemokumo administratorius iš viso vykdė 83 varžytynes ir 131 laisvus pardavimus, iš viso vykdyti 220 turto vienetų pardavimai, o ieškovei liko organizuoti 6 turto pardavimus. Todėl manė, kad atlyginimas administratoriams turėtų būti paskaičiuotas proporcingai vykdytų pardavimų skaičiui: buvusiam administratoriui – 18 750 Eur (atlyginimas administratoriui) už 220 (iš viso pardavimų); naujam administratoriui už 6 likusius organizuoti pardavimus – 511,36 Eur.
9. Dėl administravimo išlaidų apmokėjimo nurodė, kad nemokumo administratorius pardavinėjo ieškovės automobilius įstatymo nustatyta tvarka, buvo naudojami veikloje du ieškovės dyzeliniu kuru varomi automobiliai, kurie buvo remontuojami ir eksploatuojami. Panaudos sutartimi gautas automobilis nebuvo remontuojamas, už jį nebuvo mokama. Panaudos sutartyje naudojamos sąvokas yra visiškai neaktualios, nes nuomos sutartį nuo panaudos sutarties atskiria atlygintinumo dalykas. Šiuo atveju už nuomą nebuvo mokama, todėl sutartis yra panaudos. Pagal panaudos sutartį naudojamam automobiliui buvo naudojamas įmonės kuras, tačiau jis nebuvo remontuojamas, detalės nepirktos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš nemokumo administratoriaus D. B. 10 606,00 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (10 606,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BAUB „Kretingalės mėsa“, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nurodė, kad 2023 m. kovo 6 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl nemokumo administratoriaus D. B. vykdytos veiklos administruojant BUAB „Kretingalės mėsa“ ekonominės finansinės ekspertizės skyrimo, tačiau nei viena šalis nepageidavo, kad BUAB „Kretingalės mėsa“ finansinė veikla būtų įvertinta nešališko specialiąsias žinias turinčio asmens. Nurodė, kad ieškovė pateikė nepriklausomo specialisto MB „Skaitlina“ atliktą patikrinimą, o nemokumo administratorius savo paties paaiškinimus dėl atlikto patikrinimo. Teismas sprendė, kad BUAB „Kretingalės mėsa“ nemokumo administratoriaus D. B. naujai nemokumo administratorei UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ perduoti BUAB „Kretingalės mėsa“ įmonės dokumentai nėra tinkamai sutvarkyti, kad teismui nekeltų abejonių dėl juose esančios informacijos pilnumo ir patikimumo. Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatavo, kad jis negali detaliai išnagrinėti ir įvertinti BUAB „Kretingalės mėsa“ finansinės veiklos, dėl to apsiribojo ieškovės pateiktų atskirų nurodomų nemokumo administratoriaus žalos padarymo pozicijų vertinimu.
12. Teismas nurodė, kad bankroto procedūros vienas iš tikslų yra realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą, siekiant optimaliausiai atsiskaityti su kreditoriais. Todėl konstatavo, kad realizuoto turto vertė, o ne atliktų darbo veiksmų administruojant bankrutuojančia įmonę skaičius parodo administratoriaus darbo rezultatą, sprendė, kad pagal šį kriterijų būtų tikslingiausia ir teisingiausia nustatyti nemokumo administratorių (baigusio administravimo darbą ir šiuo metu vykdančio bankrutuojančios įmonės administravimą) atlyginimo proporciją. Kadangi nuo bankroto iškėlimo pradžios iki nemokumo administratoriaus pakeitimo likusio neparduoto įmonės turto procentinė suma sudarė 60 %, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, įvertinęs jau atliktų darbų apimtį, teismas sprendė, kad naujai paskirto nemokumo administratoriaus atlyginimo suma turi sudaryti 40 % nuo viso patvirtinto nemokumo administratoriaus atlyginimo, o tai sudaro – 9 712,00 Eur. Kadangi buvęs nemokumo administratorius iš patvirtinto teismo atlyginimo sau išsimokėjo 18 174,00 Eur, atlyginimo likutis 6 106,00 Eur, vadovaudamasis sąžininga proporcija, iš buvusio nemokumo administratoriaus teismas ieškovei priteisė 3 606,00 Eur išsimokėto atlyginimo dalį.
13. Teismas nemokumo administratoriaus D. B. veiksmus 2021 m. lapkričio 24 d. išsimokant sau paskutinę 7000,00 Eur atlygio dalį, žinant, kad jis UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto proceso nepabaigs, nes jam neturinčiam teisės teikti restruktūrizavimo paslaugų, nuo 2022 m. sausio 1 d. bus panaikintas nemokumo administratoriaus pažymėjimas, disponuojant patikėta įmonės sąskaita, vertino kaip neproporcingą, nepagrįsta, nemotyvuotą, savanaudišką veiksmą, nepaisant bankrutuojančios įmonės interesų, padariusį jai žalą.
14. Konstatavo, kad nemokumo administratorius, žinodamas, kad kreditorių susirinkimas, tvirtindamas papildomas lėšas, nurodė kam turi būti panaudotos skiriamos lėšos, t. y. apmokėti 10 000,00 Eur UAB „Principo reikalas“ už UAB „Kretingalės mėsa“ dokumentų sutvarkymą ir pridavimą į Klaipėdos rajono savivaldybės archyvą, ir kad 2021 m. gegužės 7 d. paslaugų sutartis Nr. 0705//2021, kurios suma yra 10 000 Eur, su UAB „Principo reikalas“ yra galiojanti ir pagal ją sumokėta tik 3 000 Eur, viršijo kreditorių patvirtintą administravimo sąmatą 7 000,00 Eur suma, ją išmokėdamas ne pagal paskirtį – ne už dokumentų ir archyvo sutvarkymą. Teismas šį nemokumo administratoriaus veiksmą, sudarant reikiamų apmokėjimui lėšų trūkumą, esant galiojančiai neapmokėtai sutarčiai, laikė žalos jo administruojamai bankrutuojančiai įmonei padarymu.
15. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus veiksmai buvo vienintelė sąlyga kilti žalai. Todėl sprendė, kad veiksmai nepagrįstai išmokant sau 3606,00 Eur atlyginimo ir panaudojant ne pagal tikslinę paskirtį 7000 Eur tikslines lėšas, skirtas įmonės archyvo sutvarkymui ir perdavimui archyvo įstaigai, esant neįvykdytai galiojančiai sutarčiai, yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu sietini su tokio dydžio žala, atsiradusia ieškovei.
16. Teismas sprendė, kad nemokumo administratoriaus turėtos kitos išlaidos laikytinos pagrįstomis, padarytomis bankrutuojančios įmonės interesais. Bankrutuojančios įmonės administravimo veikloje buvo naudojami veikloje du ieškovės dyzeliniu kuru varomi automobiliai, kurie buvo remontuojami ir eksploatuojami. Panaudos sutartimi gautas automobilis nebuvo remontuojamas, už jį nebuvo mokama. Pagal panaudos sutartį naudojamam automobiliui buvo naudojamas įmonės kuras, tačiau jis neremontuojamas, detalės nepirktos, todėl teismas vertino, kad 548 Eur išlaidos, skirtos automobilių prekėms apmokėti, yra pagrįstos, nes priešingų neginčytinų įrodymų ieškovė nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai
17. Apeliacinį skundą byloje pateikė atsakovas D. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi pakeitė atsakovą ir apeliantą D. B. jo teisių ir pareigų perėmėja (palikimą pagal apyrašą priėmusia įpėdine) D. B., kurios atstovas advokatas pateikė teismui pranešimą, jog D. B. palaiko apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti. Teismui pateiktu skundu prašoma Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
17.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas sprendime aiškiai pasisakė, jog jis nevertina objektyvios ieškovės finansinės – ūkinės veiklos, o apsiriboja tik ieškovės pateikta informacija ir laiko ją visiškai pagrįsta. Taigi teismas vertino tik vienos šalies pateiktus įrodymus, juos laikė a priori objektyviais ir visiškai nevertino įrodymų, tarp jų ir tų, kuriuos teikė buvęs nemokumo administratorius D. B.. Tokia pozicija rodo akivaizdų teismo šališkumą ir esminių CPK principų, įskaitant ir nešališkumo principo, rungtyniškumo principo nesilaikymą. Skunde teigiama, kad tai daro teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pasak apeliantės, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų vykdytos neapskaitytos ūkinės-finansinės operacijos. Teismas pasirėmė MB „Skaitlina“ atkliktu patikrinimu, jį vertino kaip nešališką ir teisingą. Tačiau, pasak apeliantės, tokia išvada neteisinga, nes jau vien tik tai, kad patikrinimą užsakė ieškovė rodo šios įmonės šališkumą. Nemokumo administratorius D. B. teikė išsamius paaiškinimus dėl patikrinimo, pateikė duomenis, kodėl šio patikrinimo rezultatai yra neteisingi, parėmė savo paaiškinimus pirminiais apskaitos dokumentais, nemokumo administratoriaus paaiškinimų teisingumas patvirtintas ir liudytojos V. Š. paaiškinimais, tačiau teismas šių parodymų visiškai nevertino. Mano, kad teismas turėjo ir galėjo vertinti visus byloje esančius įrodymus, juos aiškinti pagal savo vidinį įsitikinimą, vertindamas įrodymų visetą, lygindamas juos, o ne remtis tik ieškovės pateiktu įrodymų vertinimu, kuris yra iš esmės neteisingas.
17.3. Mano, kad teismo išvada, jog administratoriui atlyginimas skaičiuojamas tik nuo parduoto ir neparduoto turto vertės, savaime yra ydinga ir negali būti laikoma protinga. Teigia, kad bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydis nustatomas pagal įvairius kriterijus: turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį); gautinas sumas; kreditorių reikalavimų dydį; kreditorių skaičių ir panašiai. Todėl būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijumi, atsižvelgti į tai, kiek konkrečiai kiekvienas iš nemokumo administratorių darbo laiko sunaudojo administravimo procese. Teigia, kad nustatant atlyginimą būtina vadovautis ne parduodamo turto mase ir gautomis pajamomis, o konkrečiu įdėtu darbu siekiant gauti rezultatą – pinigus už parduodą darbą. Pažymi, kad ieškovė į parduotino turto masę yra įtraukusi turimus finansinius reikalavimus, vertybinius popierius (apskaityta verte), kurie bus nurašyti ir negautos iš to turto pardavimo jokios pajamos. Ieškovė nepateikė jokiu įrodymų byloje, kad ji gavo kokias nors lėšas iš likusio turto, todėl teismo apskaičiavimas atlyginimo pagal buvusio likusio neparduoto turto masę yra iš esmės neteisingas ir niekinis.
17.4. Atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratoriaus atlyginimo priemoka už bankroto metu gautas įplaukas, taip pat už išieškotas sumas, turėtu būti teikiama tvirtinti kreditorių susirinkimui po viso įmonės turto pardavimo, pateikiant detalų šių priemokų apskaičiavimą, šios priemokos ieškovė turės prašyti kreditorių bankroto proceso pabaigoje. Ieškovė nepateikė jokiu duomenų bylos nagrinėjimo metu, kad nemokumo administratorė šių priemokų negavo.
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Pažymi, kad D. B. administravimo laikotarpiu buvo organizuotas viso turto įvertinimas, organizuotos varžytinės, jos pravestos ir dalis turto parduota, atlikti visi paruošiamieji darbai likusiam turtui parduoti, šis turtas jau buvo pardavinėjamas iki paskiriant administratore UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Teismas, nustatydamas atlyginimo proporciją tarp atstatydinto nemokumo administratoriaus ir naujai paskirto nemokumo administratoriaus, neatsižvelgė į tai, kad buvęs nemokumo administratorius per administravimo laikotarpį atliko šiuos imlius darbo laikui darbus: iš viso buvo vykdomos 83 varžytynės ir 131 laisvas pardavimas, bendras kiekis – 214. Taip pat pažymi, kad ieškovė į bylą iš viso nepateikė jokių duomenų kokius darbus atliko naujasis nemokumo administratorius, kiek pajamų gavo iš turto pardavimo, taigi ieškinys yra neįrodytas, todėl turėjo būti atmestas, nes pareiga pateikti įrodymus priklauso šaliai, kuri jais remiasi.
17.6. Nors teismas priteisė iš buvusio nemokumo administratoriaus 7000 Eur, kaip viršytos kreditorių patvirtintos sąmatos dalį, mano, kad ši išvada yra niekinė ir nepagrįsta, nes administravimo išlaidoms yra likusi nepanaudota didesnė, negu 7000 Eur suma. Patvirtintos išlaidų sąmatos likutis 2021 m. gruodžio 31 d. iš 28 302,91 Eur buvo 7 495,02 Eur, o iš šio likučio turėjo būti padarytos šios išlaidos: archyvui – 7 000 Eur, kitoms išlaidoms – 495,02 Eur. Pažymėjo, kad likutis UAB „Kretingalės mėsa“ sąskaitoje 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 25 213,11 Eur. Be to, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad iš nemokumo administratoriaus atlyginimo skirtų lėšų sumokėta 5 530 Eur yra laikoma kaip iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų sumokėta suma. Šis klausimas yra išspręstas ir apie tai pasisakyta bankroto byloje, priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, turinti šioje civilinėje byloje prejudicinę galią. Pagal šią nutartį, D. B. iš nemokumo administratoriaus atlyginimui skirtų lėšų sumokėjo už buhalterines paslaugas 5 530 Eur ir ši suma yra priskirtina ne kaip sumokėta iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų, o kaip iš administratoriaus atlyginimui skirtų lėšų.
17.7. Skunde teigiama, kad šioje byloje nėra viešo intereso, nes sprendžiamas klausimas teisme kuriam iš nemokumo administratorių ir kiek turi priklausyti administratoriaus atlyginimo (kokiomis proporcijomis), kai bankroto procedūras vykdė keli nemokumo administratoriai.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo tokius argumentus:
18.1. pasak ieškovės apeliantė nepagrįstai modeliuoja procesinę situaciją, jog ieškovas – ne įmonė, o naujas nemokumo administratorius. Šioje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo pareiškė bankrutavusi įmonė, gindama visų savo kreditorių interesus, t. y. būtent šis teisės subjektas turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jam priklauso reikalavimo teisės į buvusį nemokumo administratorių.
18.2. Teigia, kad teismas iš bylos duomenų pagrįstai nustatė, kad nemokumo administratorius tinkamai neperdavė visų didelės apimties dokumentų naujam nemokumo administratoriui, neteikė įmonės kreditoriams veiklos ataskaitos apie visą savo veiklą, nesiekė ir neužtikrino teisinio aiškumo, teisinio skaidrumo, teisinio nuspėjamumo. Mano, kad nemokumo administratoriui (jo teisių ir pareigų perėmėjai), o ne įmonei ar naujam nemokumo administratoriui tenka visų su duomenų, dokumentų, lėšų perdavimu ir jų pagrindimu susijusių įrodinėtinų aplinkybių įrodinėjimo našta.
18.3. Pasak ieškovės, iš liudytojos parodymų nedviprasmiškai tapo žinoma, jog realiai D. B. buvo tik formalus įmonės nemokumo administratorius, jis pats nekontroliavo ir nekoordinavo bankroto procedūrų, todėl logiška, kad jis pats net negalėjo išsamiau paaiškinti nei dėl išleistų sumų, nei dėl įmonės išlaidų paskirties.
18.4. Teigia, kad nors įmonės nerealizuoto turto vertė viršijo iki tol realizuoto turto vertę (maždaug 60/40), teismas įmonei priteisė administratoriaus nepagrįstai išleistas lėšas pagal proporciją 40/60, t. y. praktiškai rėmėsi ir kitais nurodytais kriterijais.
18.5. Kaip teisiškai nepagrįstą vertintina apeliacinio skundo argumentą, jog teismas turėjo byloje taikyti kriterijus dėl bazinio atlygio nemokumo administratoriams nustatymo, kadangi, pasak ieškovės, teismas nesprendė klausimo dėl atlyginimo nustatymo buvusiam ar naujam įmonės nemokumo administratoriui teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai įmonės kreditorių susirinkimo / komiteto kompetencijos klausimas, taip pat įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui galimai aktualus klausimas. Ieškovės manymu, buvęs nemokumo administratorius neturėjo pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo 2021 m. lapkričio 24 d., kai jau žinojo apie nebeketinimą toliau vykdyti įmonės bankroto procedūrų, išsimokėti sau atlyginimo dalį ir iš tikslinių lėšų nevykdyti įsipareigojimo kitam teisės subjektui UAB „Principo reikalas“. Nemokumo administratorius įsisavino atlygį, kuris jam nepriklausė ir įmonės kreditorių skirtas tikslines lėšas nepagrįstai panaudojo ne pagal paskirtį. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su šių lėšų tariamu neiššvaistymu, nepaneigia teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo kitaip teisiškai vertinti buvusio nemokumo administratoriaus veiksmus bei atsiradusius padarinius, nei tai atliko teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
20. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl žalos bankrutuojančiai įmonei, padarytos buvusio nemokumo administratoriaus veiksmais, išsimokant sau nepagrįstai didelį atlyginimą bei neteisingai panaudojant administravimui skirtas lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį buvusiam savo nemokumo administratoriui dėl žalos atlyginimo, teigdama, kad atstatydintas nemokumo administratorius, su kuriuo sudaryta pavedimo sutartis buvo nutraukta, nebaigęs visų bankroto procedūrų, nepagrįstai išsimokėjo sau ieškiniu ginčijamą neproporcingą atlyginimo dalį, taip pat įrodinėdama, kad nemokumo administratorius nepagrįstai ir ne pagal paskirtį naudojo administravimui skirtas lėšas. Nemokumo administratorius su jam pareikštu ieškiniu nesutiko, teigė, kad atlyginimas, kuris jam buvo išmokėtas, yra proporcingas jo atliktiems darbams ieškovės bankroto procese, taip pat aiškino, kad visos administravimui skirtos lėšos buvo naudojamos teisingai, o ieškinio nepagrįstumą grindė ieškovo bankroto proceso dokumentais, apskaitos duomenimis, teikė paaiškinimus dėl ieškovės užsakymu MB „Skaitlina“ atliktos išlaidų išklotinės.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, pripažinęs, kad nemokumo administratorius elgėsi nesąžiningai išsimokėdamas sau ieškiniu ginčijamą atlyginimo dalį, taip pat pripažino, kad jis viršijo kreditorių patvirtintą administravimo sąmatą 7 000,00 Eur suma, ją panaudodamas ne pagal paskirtį, pripažino, kad, tokiu būdu, administratorius padarė ieškovei žalą, tačiau atmetė ieškovės reikalavimus dėl 548 Eur administravimo išlaidų, panaudotų prekėms ir paslaugoms, kaip padarytos žalos, priteisimo.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-18-513/2024) UAB „Kretingalės mėsa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas D. B., su kuriuo pavedimo sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo patvirtinta BUAB „Kretingalės mėsa“ 37 280,00 Eur administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui, iš jų nustatant 24 280,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 13 000,00 Eur administravimo išlaidoms. BUAB „Kretingalės mėsa“ kreditoriai papildomai patvirtino 16 302,91 Eur administravimui skirtų išlaidų. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad visam nemokumo laikotarpiui (nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš JAR) teismo ir kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudaro 53 582,91 Eur – 24 280,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 29 302,91 Eur bankroto proceso administravimui.
24. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu D. B. buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, nuo 2022 m. sausio 4 d. jis išbrauktas iš Nemokumo administratorių sąrašo. 2022 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atstatydintas BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto administratorius D. B. ir BUAB „Kretingalės mėsa“ nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra”.
25. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo, kadangi, pasak atsakovės, teisiniu ginčo išnagrinėjimo rezultatu iš esmės yra suinteresuota ne ieškovė, o dabartinis ieškovės nemokumo administratorius. Pažymėtina, kad pavedimo sutartis buvo sudaryta būtent tarp ieškovės, atstovaujamos tinkamo asmens, ir nemokumo administratoriaus, todėl ieškovė, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl žalos, kilusios iš nutrauktos pavedimo sutarties vykdymo, tinkamai realizavo savo subjektines teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad iš buvusio nemokumo administratoriaus priteistos sumos bus išmokamos dabartinam nemokumo administratoriui, kadangi ieškovei, kaip bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, priteistų sumų panaudojimo klausimas, jei jos bus priteistos, bus sprendžiamas vadovaujantis juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiomis teisės normomis.
26. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje nėra viešojo intereso, nes ieškinys pareikštas ne įmonės, o naujo nemokumo administratoriaus interesais, pažymėtina, kad ieškinys buvo reiškiamas ir dėl nepagrįstai panaudotų lėšų priteisimo, o administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, tarp jų ir administratoriaus atlyginimui sumokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.
27. Prieš tai jau buvo nurodyta, kad šioje byloje, apeliacinio skundo ribose, ginčas kilo dėl nemokumo administratoriaus išsimokėto atlyginimo dydžio pagrįstumo, kai pastarasis buvo atstatydintas neužbaigus ieškovės nemokumo procedūrų, bei administravimui skirtų lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; 2) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi šalims pasiūlė pateikti nuomonę dėl nemokumo administratoriaus D. B. vykdytos veiklos administruojant BUAB ,,Kretingalės mėsa“ ekonominės finansinės ekspertizės skyrimo, tačiau šalys to nepageidavo, ieškovė pateikė nepriklausomo specialisto MB „Skaitlina“ atliktą patikrinimą, o nemokumo administratorius savo paties paaiškinimus dėl šio patikrinimo. Teismas taip pat nurodė, kad buvusio nemokumo administratoriaus naujajam nemokumo administratoriui UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ po atstatydinimo perduoti ieškovės dokumentai nėra tinkamai sutvarkyti, kad teismui nekeltų abejonių dėl juose esančios informacijos pilnumo ir patikimumo. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė negalintis detaliai išnagrinėti ir įvertinti BUAB „Kretingalės mėsa“ finansinės veiklos, todėl nurodė apsiribojantis ieškovės pateiktų atskirų nurodomų administratoriaus žalos padarymo pozicijų vertinimu.
30. Iš tokios sprendimo motyvacijos matyti, kad teismas atsisakė vertinti vienos šalies teiktus rašytinius įrodymus, kadangi, pasak teismo, jie nėra aiškūs ir tikslūs, ir apsiribojo tik ieškovės teiktų įrodymų ir paaiškinimų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismo argumentai negali būti laikomi teisiškai pagrįstais.
31. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, byloje tinkamo proceso principas reikalauja, jog teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Pagal CPK 17 straipsnį, šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas).
32. Taigi tam, kad tinkamai kvalifikuotų šalis siejančius teisinius santykius, kad teisingai išspręstų tarp šalių kilusį ginčą, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo – išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies – atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus). Šiuo atveju, abi šalys, tiek ieškovė, tiek buvęs nemokumo administratorius, teikė įrodymus, pagrindžiančius, kokį, jų nuomone, atlyginimą, atstatydintas administratorius turėjo gauti už ieškovės administravimą, ieškovė įrodinėjo kokias lėšas nemokumo administratorius panaudojo ne pagal paskirtį, o nemokumo administratorius teikė atsikirtimus, įrodinėdamas visų panaudotų lėšų pagrįstumą. Nors teismas privalėjo įvertini abiejų šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančius ar paneigiančius pateiktus rašytinius įrodymus, nurodyti, kodėl vienais remiasi, o kitus atmeta, šioje nutartyje aukščiau nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai bei skundžiamame sprendime pateikta pirmosios instancijos teismo motyvacija patvirtina, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, apsiribojo tik ieškovės pateiktais argumentais, visiškai nevertindamas nemokumo administratoriaus atsikirtimų tiek dėl išmokėto atlyginimo dydžio pagrįstumo, tiek dėl administravimui skirtų lėšų panaudojimo, išlaidų paskirties.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad bankroto procedūros vienas iš tikslų yra realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą, siekiant optimaliausiai atsiskaityti su kreditoriais, todėl konstatavo, kad realizuoto turto vertė, o ne atliktų darbo veiksmų administruojant bankrutuojančią įmonę skaičius parodo administratoriaus darbo rezultatą. Dėl to, sprendė, kad pagal šį kriterijų būtų tikslingiausia ir teisingiausia nustatyti nemokumo administratorių (baigusio administravimo darbą ir dar šiuo metu vykdančio bankrutuojančios įmonės administravimą) atlyginimo proporciją.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismo argumentai dėl proporcijos, pagal kurią turėtų būti skaičiuojamas buvusiam ir esamam nemokumo administratoriui mokėtinas atlyginimas, nustatymo stokoja teisinio pagrįstumo. Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, nemokumo administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).
35. Laikotarpiu, kai buvo pradėtas ieškovės bankroto procesas ir teismo buvo nustatyta administravimo išlaidų sąmata, galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad, nutraukus su nemokumo administratoriumi pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 77 straipsnyje, reglamentuojančiame nemokumo administratoriui mokėtiną bazinį bei kintamąjį atlygio dydį, numatyta, kad atlygis mokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai ar už bankroto proceso administravimo rezultatus. Taigi, spręsdamas dėl atstatydinto nemokumo administratoriaus pareigos grąžinti dalį jam sumokėto atlyginimo, pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi realizuoto turto verte, kaip pagrindu apskaičiuoti administratoriui mokėtiną atlygio dalį, t. y. teismas iš esmės nenustatė buvusio nemokumo administratoriaus bankroto procese atliktų administravimo veiksmų (darbų) proporcijos – esminės sąlygos dėl buvusiam nemokumo administratoriui priklausančio atlygio dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta proporcijos nustatymo taisyklė negali būti taikoma, kadangi, pirma, kaip teisingai pažymi atsakovė, nemokumo administratoriaus veikla nėra susijusi tik su turto realizavimu, šio proceso metu administratorius atlieka eilę įstatyme nustatytų veiksmų ir darbų, kurių visų apimtys yra reikšmingos sprendžiant dėl atlyginimui taikytinos proporcijos. Antra, pagrįsti atsakovės argumentai, kad nors ir buvo likę nerealizuoto bankrutuojančios įmonės turto (atstatydinus nemokumo administratorių iš ieškovės nemokumo administratoriaus pareigų), tai savaime nereiškia, kad naujasis nemokumo administratorius turėjo galimybę realizuoti visą likusį dar nerealizuotą turtą ir už tai gauti atitinkamas pajamas. Pažymėtina, kad ieškovės bankroto bylos duomenys iš dalies patvirtina atsakovės teiginius dėl didelės dalies ieškovės turto nurašymo, tačiau tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės byloje nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-18-513/2024).
36. Nors nemokumo administratorius teikė teismui argumentus bei rašytinius įrodymus dėl jo atliktų darbų ieškovės bankroto procese apimties, teismas sprendime visiškai nevertino ir netyrė administratoriaus faktiškai atliktų veiksmų (darbų) apimties ir su jų atlikimu susijusių aplinkybių, buvusio nemokumo administratoriaus pasiektų rezultatų ir pan.
37. Pasisakant dėl įrodymų naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, svarbu tai, kad, priešingai nei teigia ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ne tik atsakovė turi gintis nuo jai pareikštų reikalavimų, bet ir ieškovė bei jos naujasis nemokumo administratorius turi pareigą įrodymais pagrįsti atsakovei reiškiamus reikalavimus, pvz., teikti įrodymus, kokius darbus atliko naujoji nemokumo administratorė, tam, kad būtų galima teisingai apskaičiuoti pačios ieškovės deklaruojamą atlyginimui skaičiuotiną proporciją.
38. Kaip matyti iš kitos skundžiamos teismo sprendimo dalies dėl 7 000 Eur ne pagal paskirtį panaudotų administravimo išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nemokumo administratorius viršijo kreditorių patvirtintą administravimo sąmatą 7 000,00 Eur suma, ją išmokėdamas ne pagal paskirtį – ne už dokumentų ir archyvo sutvarkymą. Teismas šį nemokumo administratoriaus veiksmą, išmokant panaudojant tikslines lėšas ne pagal paskirtį, tuo sudarant reikiamų apmokėjimui lėšų trūkumą, esant galiojančiai neapmokėtai sutarčiai, laikė žalos jo administruojamai bankrutuojančiai įmonei padarymu. Tačiau teismas šios savo išvados papildomai neargumentavo ir nepagrindė bei visiškai nepasisakė dėl atsikirtimuose į ieškinį nurodytų argumentų, kad be administratoriaus atlyginimo, likutis administravimui skirtoms išlaidoms apmokėti 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 7 495,02 Eur, kad likutis UAB „Kretingalės mėsa“ sąskaitoje 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 25 213,11 Eur, kad 5530,00 Eur administravimui skirta suma UAB „Notisa“ iš tikrųjų buvo apmokėta iš administratoriaus atlyginimui skirtų lėšų. Kodėl teismas neanalizavo šių argumentų ir nevertino juos pagrindžiančių ar paneigiančių rašytinių įrodymų, kodėl nesiekė nustatyti buvusio nemokumo administratoriaus administravimui panaudotų tikslių sumų ir jų paskirties, skundžiamame sprendime nėra nurodyta.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ir neįvertinęs reikšmingų aplinkybių dėl buvusio ieškovės nemokumo administratoriaus faktiškai atliktų veiksmų (darbų) apimties dėl administratoriui priklausančio proporcingo atlyginimo jo atliktų darbų apimčiai, nenustatęs teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su administravimui skirtų lėšų naudojimu, jų paskirtimi, aplinkybių dėl šių lėšų apmokėjimo tretiesiems asmenims, neatskleidė bylos esmės.
40. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir atsižvelgusi į tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, į tai, kad byloje esami įrodymai bei nemokumo administratoriaus atsikirtimai nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
41. Pripažinus bylos esmės neatskleidimą, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas (skundžiamoje dalyje) naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. Kadangi skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir bylą dėl šios dalies grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.