- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-1476-1014/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02080-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- G. Z., L. Z.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Mėlynoji gyvybės versmė“
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. Z. ir L. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 25 d nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal G. Z. ir L. Z. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Mėlynoji gyvybės versmė“ dėl nekilnojamojo turto registro įrašo panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. Z. ir L. Z. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Mėlynoji gyvybės versmė“ (toliau – ir atsakovė) įregistruotas nuosavybės teises į statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Statiniai), kaip atsiradusias neteisėtos registracijos pagrindu; 2) pripažinti, kad Statiniai yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas) sudėtinės dalys arba priklausiniai ir nuosavybės teisė į juos priklauso sklypo savininkui ieškovui L. Z.; 3) pripažinti, kad statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Žemės sklypo sudėtinė dalis ir nuo 2024 m. gruodžio 30 d. priklauso ieškovui L. Z.. Ieškovai pareiškė alternatyvius reikalavimus – tuo atveju, jei teismas manytų, kad statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti pripažintas Žemės sklypo sudėtine dalimi, pripažinti ieškovą G. Z. šio statinio statytoju ir savininku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovų ieškinį.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai prašo panaikinti neteisėtai atliktą Nekilnojamojo turto registre įrašą, susijusį su nuosavybės teisių įregistravimu, o Registrų centro tvarkytojas 2025 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti jų skundą.
4. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas, įvertinęs, kad pagal ginčo pobūdį, jis yra teismingas administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui, atsisakė priimti ieškovų ieškinį.
5. Teismas atkreipė dėmesį asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo, gali būti sunku tinkamai paruošti procesinius dokumentus, suprasti teismo įpareigojimų esmę. Išaiškino, kad ieškovai turi teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai G. Z. ir L. Z. (toliau – ir apeliantai) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 25 d. nutartį, priimti ieškovų ieškinį ir įpareigoti Klaipėdos apylinkės teismą išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovai pažymėjo, kad ieškiniu siekia ginti ieškovų daiktinės teises po to, kai atsakovė VšĮ „Mėlynoji gyvybės versmė“ ieškovui L. Z. laimėjus žemės sklypo varžytynes, įregistravo ant šio sklypo esančius statinius savo vardu. Vertino, kad nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra ne registro įrašas, o įstatyme nustatyta aplinkybė, todėl neteisėti registro įrašai ginčijami ir naikinami civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020).
11. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).
12. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų ieškinio ir atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad ieškovai byloje iš esmės pareiškė reikalavimus dėl teisės į nuosavybę pripažinimo, siekiant pripažinti ieškovų nuosavybės teisę į statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi konkrečiu atveju byloje vyraujančiu yra civilinis teisinis santykis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso atsakovei VšĮ „Mėlynoji gyvybės versmė“, ieškovai siekia paneigti atsakovės VšĮ „Mėlynoji gyvybės versmė“ nuosavybės teises į ginčo statinius. Apeliantai atskirajame skunde pagrįstai teigia, kad ieškinius, kuriais ginamos asmenų daiktinės teisės, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nėra visiškai aiškus ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės VšĮ „Mėlynoji gyvybės versmė“ įregistruotas nuosavybės teises į Statinius, kaip atsiradusias neteisėtos registracijos pagrindu. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas ir atsikirtimas į jį apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o tinkamai ir aiškiai nurodytas ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas užtikrina atsakovo teisės pareikšti atsikirtimą į pareikštus reikalavimus tinkamą įgyvendinimą, sklandų ir operatyvų teismo procesą. Papildomai pažymėtina, kad ieškinyje ieškovai nurodė, jog reiškiami daiktinių teisių pripažinimo ir registro įrašų panaikinimo reikalavimai, o atskirajame skunde teigia, kad neginčija jokių registro įrašų. Taigi ieškovai turėtų tikslinti ieškinio reikalavimus ir ieškinio dalyko patikslinimui jiems turėtų būti nustatytas konkretus terminas (CPK 115 straipsnis).
13. Apibendrindamas aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas priskiriamas tik pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinio priėmimo klausimą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, naujų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimas sprendžiamas teismui išsprendus ieškinio priėmimo klausimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovų G. Z. ir L. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 25 d nutartį panaikinti ir ieškovų ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.