Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" operatoriumi, teistas: 1) 2005-07-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda; 2) 2016-05-13 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 m.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. Ž. 2023 m. vasario 16 d., apie 19.45 val., pro langą įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl apsvaigimo alkoholiu, išžagino V. V..

Kaltinamasis T. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji su vyru buvo

atėjusi į svečius. Jis gyveno su M. M.. Gėrė alkoholį. Jis bendravo su J. V., o V. V. su M. M.. Toliau neprisimena kaip išsiskirstė, kas vyko. Prie jų namų atvažiavo greitoji, policijos pareigūnai. Įjungė garso signalą. Išėjo į lauką, pareigūnai paklausė kur gyvena V. V.. Su M. M. nuėjo pas V. V.. Matė, kad pareigūnai bendravo su J. V. ir V. V., pokalbio jis negirdėjo. Greitoji išsivežė V. V.. V. parodė išdaužtą langą. Darė tyrimus, rado pirštų antspaudus, batų antspaudus. Jo spermos rado pas V. V.. Kaip viskas vyko, jis neprisimena. Anksčiau su nukentėjusia nėra turėjęs lytinių santykių. Pažįstami iš matymo. Pareikštą ieškinį pripažįsta, moka dalimis.

Baudžiamoji byla teismo posėdyje nagrinėta LR BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo T. Ž. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais ir perskaitytais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji V. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, bendrauja jos vyras. Kartu su vyru buvo nuėjusi pas M. M.. Ji tuo laiku gyveno su T. Ž.. Ji su M. M. gėrė šampaną, o vyrai gėrė degtinę. Žino, kad namo parėjo su vyru, atsigulė miegamajame į lovą su drabužiais, daugiau nieko neprisimena. Pajuto, kad ją liečia ir pabudo. Buvo numauti džinsai ir apatinės kelnaitės, atsegtas liemenukas, pakelti marškinėliai. Nepažino kas ją lietė, nes buvo tamsu, vyras buvo ant jos, suprato, kad atliekamas lytinis aktas. Norėjo nustumti tą vyrą nuo savęs, juto, kad jis apsirengęs megztiniu. Bandė šaukti, tačiau vyras uždengė burną ir pasakė, kad jei prikelsiu vyrą, kažką tokio, kad „mane užmuš“. Vyras pabėgo. Jos vyras miegojo šalia. Prikėlė savo vyrą ir pasakė, kad ją išprievartavo. Vyras pašoko iš lovos, bėgo ieškoti, nieko nerado. Vyras pamatė, kad išdaužtas lango stiklas. išdaužtas ir išbėgo į lauką. Vyras iškvietė policiją, atvažiavo ir greitoji. Policijos pareigūnams paaiškinau kas buvo. Buvo paimti jos drabužiai. Kodėl kaltinamasis taip su ja pasielgė, paaiškinti negali. T. Ž. buvo atvažiavęs po mėnesio ar dviejų ir prisipažino.

Iš byloje esamo liudytojo J. V. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas apklausos metu parodė, kad 2023 m. vasario 16 d., apie 15-16 val., su žmona vartojo alkoholį pas kaimynus T. Ž. ir M. M.. Jis su T. Ž. išgėrė du butelius po 0,5 l talpos degtinės, o jo žmona su M. M. išgėrė butelį šampano ir gal po vieną stikliuką degtinės. Kada tiksliai grįžo į namus nepamena dėl girtumo, bet jo tėvas sakė, kad buvo dar šviesus paros metas. Tėvas pasakojo, kad jis iš pradžių trumpam prigulė virtuvėje ant sofos, o po kelių minučių nuėjo miegoti į svetainę, į lovą, kurioje miegojo jo žmona. Pamena, kad jį prikėlė žmonos verksmas. Kiek tiksliai buvo valandų jis nepamena, bet buvo tamsus paros metas. Žmona pasakė, kad kažkas įsilaužė į namus pro kambario langą ir ją išprievartavo. Jis paėmė kirvį ir išbėgo pro duris į kiemą, bet jame nieko nerado ir nieko įtartino nepastebėjo, matė tik išdaužtą langą. Tuomet grįžo atgal į namus ir iškvietė policiją. Žmoną išvežė greitosios medicinos pagalbos medikai į Panevėžio Respublikinę ligoninę. Iš pradžių manė, kad jo žmoną išžaginti galėjo buvęs draugas A. K., kuris jai kerštauja dėl to, kad ji gyvena su juo. 2023 m. liepos mėn., tikslios datos neprisimena, pas jį į namus atvyko kaimynas T. Ž., kuris prisipažino, kad vasario 16 d. išžagino jo žmoną V. V., tačiau sakė, kad pats nieko neatsimena. T. Ž. atsiprašė V. V. ir ši jam atleido. Namas, kuriame gyvena, priklauso jo tėvui V. V., o namo dalyje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, jis gyvena su V. V.. (t. 1, b. l. 162-165, 172-174).

Iš byloje esamo liudytojo V. V. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas apklausos metu parodė, kad 2023-02-16 visą dieną buvo namuose ir kambaryje žiūrėjo televizorių. Sūnus J. V. su žmona V. V. namo grįžo apie 17 val. V. V. nuėjo į savo kambarį miegoti, o J. V. dar kelioms minutėms prisnūdo virtuvėje ir nuėjo miegoti pas V. V.. Apie 19 val. buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių bei išgirdo beldimą į kambario langą, tačiau nekreipė į tai dėmesio, nes pagalvojo, kad gal katinas ant palangės. Apie 19-20 val. jie atsikėlė ir V. V. atėjusi verkė, kad ją išprievartavo, tačiau neminėjo kas. Tada J. V. iškvietė policiją. Kai atvyko policija, buvo atėję ir kaimynai T. Ž. su M. M., pas kuriuos prieš tai ir buvo V. V. su J. V.. Tiek vieni, tiek ir kiti buvo neblaivūs. Jie kaip ir domėjosi kas įvyko. M. M. dar kaip ir kažką pasakė T. Ž. "tavo darbas", o šis lyg ir jai nieko neatsakė. (t. 1, b. l. 176-178, 179-180, 187-189).

Iš byloje esamo liudytojos M. M. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytoja apklausos metu parodė, kad gyvena su sugyventiniu T. Ž.. Netoli gyvena V. V. ir jo sūnus J. V. su žmona V. V.. J. V. su V. V. pastoviai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Nors jie niekada pas juos neužeina, tačiau 2023-02-16, apie 16 val., užėjo pas juos į svečius jau būdami neblaivūs. Ji kartu su V. V. išgėrė butelį šampano, o T. Ž. su J. V. išgėrė butelį degtinės. V. V. taip pat išgėrė degtinės. Ji pagrinde bendravo su V. V. apie jos vaikus, o vyrai bendravo tarpusavyje ir ji nepastebėjo, kad T. Ž. flirtuotų su V. V.. Iš jų namų V. išėjo apie 16 val. J. V. buvo visiškai girtas - T. Ž. jį dar prilaikė, kad nepargriūtų. Namo jie parėjo patys ir jų lydėti nereikėjo. Gal apie 20.30 val. pamatė, kad prie V. namų yra policijos ir greitosios pagalbos automobiliai. Jos virtuvėje degė šviesa, tačiau nieko nebuvo. Ji paskambino T. Ž., kuris pasakė, kad yra pas V.. Kada T. Ž. išėjo pas V. ji nežino. J. V. pasakė, kad V. V. išprievartavo greičiausiai buvęs sugyventinis. Apie įvykį ji kalbėjo ir su T. Ž., kuris taip nieko įtartino nepastebėjo. Ji kiek įtarinėjo T. Ž., tačiau šis neigė išžaginęs V. V.. (t. 1, b. l. 192-195, 196-199).

Iš byloje esamo liudytojos L. A. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytoja apklausos metu parodo, kad 2022-02-16, apie 23 val., jai paskambino žentas J. V., kuris pasakė, kad V. V. išžagino, bet nematė kas, nes buvo stipriai girtas ir miegojo šalia. 2022-02-17, apie 3 val., jai paskambino ir pati V. V., kuri pasakė, kad buvo išžaginta, tačiau nematė kas tai padarė, nes buvo labai tamsu. Taip pat sakė, kad pasukusi galvą pamatė, kad J. V. guli šalia. Sakė, kad prieš tai buvo pas kaimyną T. Ž., pas kurį gėrė ir labai girti grįžo namo. V. V. taip pat kelių pokalbių metu perpasakojo pokalbius su uošviu V. V., kuris sakė, kad gal T. Ž. tai padarė. (t. 2, b. l. 3-6).

Iš byloje esamo liudytojo D. Š. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad policijos pareigūnas parodė, kad 2023-02-16, po 20 val. gavo pranešimą apie išžaginimą. Atvykus į vietą, V. V. papasakojo kad prabudo pajutusi, kad ją lyg ir grabinėja, rankos užkištos už jos kelnaičių. Pagalvojo, kad jos vyras, tačiau pasisukusi į šoną pamatė, kad jos vyras guli šalia. Perklausta, ar ji prabudo tuo metu, kai jau buvo atliekamas lytinis aktas, ji tiksliai neatsakė, pasimetė. Paklausus kodėl nesišaukė pagalbos pasakė, kad užpuolikas jai užčiaupė burną ir pasakė tylėti, nes užmuš. V. V. nepasirodė labai nuliūdusi ar pan., ir labiausiai pergyveno dėl to, kad, kaip ji sakė, jai baigė į vidų. V. V. neapklausė, nes medikai skubėjo ją išsivežti į Panevėžio valstybinės teismo medicinos tarnybos skyrių. Įvykio vietoje matėsi, kad tikrai buvo įsibrauta į namą - išimtas langas, kuris padėtas lauke prie sienos, išdaužtas stiklas, matėsi, kad lipta per lovą. J. V. apie įvykio aplinkybes nieko paaiškinti negalėjo, sakė, kad miegojo girtas ir jį pažadinusi V. V. pasakė, kad ją išžagino. Į kaimyną, kuris kaip dabar žino, kad yra įtariamasis šioje byloje, dėmesio nekreipė - jis pasirodė linksmas, bet ką jis kalbėjo apie įvykį ir ar kalbėjo, pasakyti negali. Šiaip iš visų įvykio aplinkybių, t. y. kad išimtas langas, per kurį patekta į vidų, susidarė įspūdis, kad V. V. pasakojo tiesą apie išžaginimą (t. 3, b. l. 75-77).

Iš byloje esamo liudytojo V. G. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas apklausos metu parodė, kad dirba Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties vairuotoju. 2026-02-16 dirbo su felčere D. R.. Vakare, apie 20 val., gavo pranešimą vykti dėl išžaginimo. Iš pradžių pravažiavo nurodytą namą ir sustojo prie kito namo, maždaug už 200 m. Vyriškio, kuris išėjo iš namo, D. R. paklausė, kur yra 7 namas, tačiau vyriškis atsakė, kad nežino. Tada privažiavo policijos automobilis ir grįžo iki 7 namo kartu. Į namo vidų užėjo policijos pareigūnai ir D. R.. Jis tik po kiek laiko užėjo trumpam ir matė, kad name yra mergina ir jaunas vyriškis. Taip pat matė, kad vienas namo langas yra išimtas ir padėtas lauke prie sienos. Mergina pasakojo, kad miegojo su savo vyru ir ją išžagino pašalinis asmuo, o vyriškis sakė, kad miegojo ir nieko negirdėjo. Mergina jam nepasirodė palaužta ir pan., bendravo normaliai. Jie abu pasirodė išgėrę ir patys pasakojo, kad prieš tai kažkur „baliavojo“. Nukentėjusiąją nuvežė į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių (t. 3, b. l. 90-91).

Iš byloje esamo liudytojos D. R. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytoja apklausos metu nurodė, kad nukentėjusioji buvo apsiašarojusi, pasimetusi, vis ieškojo kažkokių daiktų, dokumentų, drabužių, kadangi jai reikėjo persirengti. Girdėjo tokius padrikus moters pasisakymus, kad jos vyras nesupranta kaip ji jaučiasi po tokio įvykio, kad dabar reikės medicininės ekspertizės. (t. 3, b. l. 94-95).

Iš 2023-03-03 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad paimti T. Ž. DNR bei daktiloskopiniai pavyzdžiai (t. 3, b. l. 7-9, 10-12).

Iš 2023-02-16 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. V. pateikė striukę, kelnes, apatines kelnaites, pėdkelnes, dvi palaidines (t. 1, b. l. 82-84).

2023-02-16 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. V. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. V. V. tepinėlyje ir vatos tamponėlyje su makšties turiniu rasta sperma (t. 1, b. l. 125-126).

Iš 2023-02-16 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta. Vizualiai apžiūrėjus šalia gyvenamojo namo esančią teritoriją, vakarų pusėje nuo namo yra žvyrkelis, kuris apžiūros metu vietomis padengtas plonu sniego sluoksniu. Žvyrkelyje, sniege yra įspausti avalynės pėdsakų fragmentai bei gyvūnų pėdsakai. Vizualiai apžiūrėjus įspaustą sniege avalynės pėdsaką, pėdsake atsispindi puspadis ir kulnas, kur puspadžio centre yra bangos formos figūros nukreiptos į pagrindą. Aplink šias figūras yra nenustatytos formos figūros. Kulne, per vidurį yra laužtės formos figūros, aplink jį taip pat nenustatytos formos figūros. Avalynės pėdsako bendras ilgis yra apie 30 cm, kulnas plotis yra apie 9 cm, sąsmaukos plotis yra apie 8 cm, pado plotis yra apie 10 cm. Sniege įspaustas avalynės pėdsakas yra apie 4,65 m atstumu nuo elektros stulpo pažymėto numeriu 300/9, ant kurio yra elektros skydinė su numeriu KAS-1647 ir 16,50 m atstumu iki gyvenamo namo šiaurinės ir vakarinės sienų kampo. Tęsiant apžiūrą aplink gyvenamą namą esančioje teritorijoje, šalia namo šiaurinės sienos apie 1 m, nuo gyvenamo namo šiaurinės sienos ant kurmio išraustos žemės grunto krūvos yra įspaustas avalynės pėdsako fragmentas. Avalynės pėdsakas sudarytas iš bangos formos figūrų nukreiptų į pagrindą. Avalynės pėdsako sąsmaukos plotis yra apie 8 cm, pado plotis yra apie 10 cm. Įvykio vietos apžiūra tęsiama gyvenamojo namo kieme, šalia įėjimo į gyvenamąjį namą. Vizualiai apžiūrėjus kiemą, šalia gyvatvorės, ant žemės, apie 6,15 m atstumu nuo gyvenamo namo mūrinio priestato kairiojo kampo ir apie 5,10 m atstumu iki mūrinio namo priestato dešiniojo kampo yra kramtomoji guma. Kramtomoji guma paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 1, kuri užplombuota plomba Nr.019519. Apžiūrėjus vizualiai šalia namo, pietinėje pusėje esančią medinę tvorą, kuri yra nuo namo pietinės sienos apie 4,12 m atstumu, ant tvoros medinių stulpelių viršaus yra palikti plaušeliai. Plaušeliai paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 2, kuri užplombuota plomba Nr. 019520. Gyvenamo namo pietinėje sienoje yra langas, kuris yra apie 1,23 x 1,10 m dydžio. Langas yra apie 0,90 m aukštyje nuo žemės. Langas yra pravertas. Nėra vidurinės lango dalies, kurios plotis yra apie 0,31 m. Vidurinė lango rėmo dalis yra padėta ant žemės, lango apačioje, atremta į gyvenamo namo vakarinę sieną. Taip pat ant žemės yra sudėti lango stiklai. Apžiūros metu, lango rėmas ir stiklai buvo apžiūrėti vizualiai ir apdirbti daktiloskopiniais milteliais, ko pasėkoje ant minėtų objektų paviršių išryškėjo rankų pėdsakai, kurie sudaryti iš praslydimų ir sutepimų. Įvykio vietos apžiūra tęsiama prie gyvenamojo namo įėjimo į vidų. Į gyvenamąsias patalpas patenkame pro lauko duris, kurios apžiūros metu yra uždarytos, bet neužrakintos. Apžiūrėjus vizualiai lauko duris, ant lauko durų rėmo sugadinimų bei laužimo pėdsakų nėra. Vidinėje durų pusėje, įleidžiamojoje spynoje yra įkištas raktas. Gyvenamo namo viduje, apžiūrime kambarį, kuris yra apie 7,25 x 3,72 m dydžio. Nuo įėjimo į kambario vidų, kairėje pusėje prie sienos yra indauja, fotelis, langas su baltos spalvos dienine užuolaida, kampe yra spintelė su veidrodžiu. Tiesiai nuo įėjimo į kambario vidų yra stalas, po kuriuo, ant grindų paklotas kilimas, sofa lova, langas. Lango dieninės užuolaidos apačia uždėta ant sofos lovos. Atstumas tarp sofos lovos ir sienos prie lango yra 5 cm. Sofos lovos matmenys yra: ilgis apie 1,90 m, plotis apie 1 m, aukštis apie 0,40 m. Ant sofos lovos yra antklodė ir pagalvė. Dešinėje pusėje nuo įėjimo, prie sienos yra metalinė, malkomis kūrenama krosnis. Dešinėje kambario pusėje, nuo įėjimo į kambarį, yra sekcija, kuri skiria kambario patalpą. Ant sekcijos yra uždėtas karnizas su naktinėmis užuolaidomis. Už sekcijos atskirtos patalpos dydis yra apie 3,72 x 3,00 m. Nuo įėjimo į atskirtą patalpą, kairėje pusėje prie sekcijos, skiriančios patalpą, galinės dalies yra fotelis, ant kurio sudėti įvairūs drabužiai, dvigulė, apie 2,07x1,87 m dydžio lova, ant kurios netvarkingai paklota patalynė, dešinėje pusėje yra penkių durų spinta su veidrodžiu. Apžiūrėjus vizualiai dvigulę lovą, ant lovos yra užtiesalas, antklodė, paklodė, pagalvės, kurios apžiūros metu yra sudėtos netvarkingai. Ant paklodės, kairėje lovos pusėje, kojūgalyje yra purvo dėmė, sutepimai. Ant dvigulės lovos esanti paklodė paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 3, kuri užplombuota plomba Nr. 019526. Toliau apžiūrime vizualiai langą, pro kurį buvo įsibrauta į vidų. Langas yra apie 0,83 m aukštyje nuo grindų. Apžiūros metu, lango rėmas ir stiklai buvo apžiūrėti vizualiai ir apdirbti daktiloskopiniais milteliais, ko pasėkoje, ant lango rėmo, vidinės dalies paviršių išryškėjo rankų pėdsakai. Nuo lango rėmo kairiojo apatinio kampo apie 0,74 m atstumu ir nuo lango rėmo apatinio dešiniojo kampo apie 1,00 m atstumu yra išryškėję rankų pėdsakai, kurie nufotografuoti. Rankų pėdsakai perkopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės Nr 1. Nuo lango rėmo kairiojo apatinio kampo apie 0,80 m atstumu ir nuo lango rėmo apatinio dešiniojo kampo apie 1,15 m atstumu yra išryškėję rankų pėdsakai, kurie nufotografuoti. Rankų pėdsakai perkopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės Nr.2. Nuo lango rėmo kairiojo apatinio kampo apie 0,92 m atstumu ir nuo lango rėmo apatinio dešiniojo kampo apie 0,62 m atstumu yra išryškėjęs rankos pėdsakas, kuris nufotografuotas. Rankos pėdsakas perkopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 3. Nuo lango rėmo kairiojo apatinio kampo apie 0,96 m atstumu ir nuo lango rėmo apatinio dešiniojo kampo apie 0,70 m atstumu yra išryškėjęs rankos pėdsakas, kuris nufotografuotas. Rankos pėdsakas perkopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 4. Nuo lango rėmo kairiojo apatinio kampo apie 0,90 m atstumu ir nuo lango rėmo apatinio dešiniojo kampo apie 1,10 m atstumu yra išryškėjęs rankos pėdsakas, kuris nufotografuotas. Rankos pėdsakas perkopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 5. Penkios daktiloskopinės plokštelės sunumeruotos ir supakuotos į pakuotę Nr. 4, kuri užplombuota plomba Nr. 019522. Tęsiant apžiūrą, vizualiai apžiūrint gyvenamojo namo patalpas ir prie gyvenamojo namo esančią teritoriją, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nerasta (t. 1, b. l. 26-50).

2023-04-24 pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad du rankos pirštų pėdsakai rasti ant lango rėmo yra palikti T. Ž. kairės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 66-69).

2023-07-04 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. V. pėdkelnių: meg. Nr. 14 rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir spermos, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Atlikus Y haplotipo tyrimą, mėg. Nr. 14 rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų vyrų Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti. Vieno vyro Y haplotipas sutampa su J. V. Y haplotipu, kito vyro Y haplotipas sutampa su T. Ž. Y haplotipu. Vadovaujantis Y haplotipo lyginamojo tyrimo rezultatais negalima atmesti J. V. ir T. Ž., kaip galimų vyrų biologinių pėdsakų, rastų mėg. Nr. 14, donorų. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 14 rasta sperma;

- mėg. Nr. 19 epitelinėje frakcijoje rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Atlikus Y haplotipo tyrimą, meg. Nr. 19 epitelinėje frakcijoje rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų vyrų Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti. Mėg. Nr. 19 epitelinėje frakcijoje gautas mišrus DNR profilis sutampa su sudėtiniu J. V. ir T. Ž. Y haplotipų rinkiniu. Vadovaujantis Y haplotipo lyginamojo tyrimo rezultatais negalima atmesti J. V. ir T. Ž., kaip galimų vyrų biologinių pėdsakų, rastų mėg. Nr. 19 epitelinėje frakcijoje, donorų;

- mėg. Nr. 19 sperminėje frakcijoje rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su T. Ž. genotipu. Atlikus Y haplotipo tyrimą, meg. Nr. 19 sperminėje frakcijoje rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti. Mėg. Nr. 19 sperminėje frakcijoje gautas lyginamajam tyrimui atlikti tinkamas Y haplotipas sutampa su T. Ž. Y haplotipu;

- negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 19 rasta sperma.

mėg. Nr. 15 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir spermos, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su T. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų T. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-24. Atlikus Y haplotipo tyrimą, mėg. Nr. 15 rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų vyrų Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti. Vieno vyro Y haplotipas sutampa su T. Ž. Y haplotipu, kito vyro Y haplotipas sutampa su J. V. Y haplotipu. Vadovaujantis Y haplotipo lyginamojo tyrimo rezultatais negalima atmesti J. V., kaip galimo vyro biologinių pėdsakų, rastų mėg. Nr. 15, donoro. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. 15 rasta sperma;

- mėg. Nr. 20 epitelinėje frakcijoje rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

- mėg. Nr. 20 sperminėje frakcijoje rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 20 sperminėje frakcijoje gautas mišrus DNR profilis sutampa su sudėtiniu T. Ž. ir J. V. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su még. Nr. 20 sperminėje frakcijoje nustatytu alelių rinkiniu, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7×10-29. Atlikus Y haplotipo tyrimą, mėg. Nr. 20 sperminėje frakcijoje rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų vyrų Y haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti. Mėg. Nr. 20 sperminėje frakcijoje gautas mišrus DNR profilis sutampa su sudėtiniu J. V. ir T. Ž. Y haplotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 20 rasta sperma.

Ant tirti pateikto tampono su V. V. makšties turiniu rasta spermos, susimaišiusios su moters biologiniais pėdsakais. Moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu, spermos genotipas ir Y haplotipas sutampa su T. Ž. genotipu ir y haplotipu.

Ant tirti pateikto tepinėlio su V. V. makšties turiniu rasta spermos:

mėg. Nr. 22 epitelinėje frakcijoje rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. V. genotipu;

mėg. Nr. 22 sperminėje frakcijoje rasta spermos, susimaišiusios su mažesne dalimi moters biologinių pėdsakų. Spermos genotipas ir Y haplotipas su tampoa su T. Ž. genotipu ir Y haplotipu. Moters biologinių pėdsdakų genotipas sutampa su V. V. genotipu (t. 1 b.l. 142-153).

Vykdant T. Ž. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę 2023-03-23 12:35:41 val. užfiksuotas liudytojos M. M. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambutis T. Ž., kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio apie padarytą nusikaltimą ir jo tyrimą metu M. M. T. Ž. paklausė: "tikrai neprilindai, T.?", T. Ž. atsakė: "ne gi sakau aš net neatsimenu blet". (t. 2, b. l. 156-160).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRIR) parsisiųstas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92146999112, skambu io prad ia 2023-02-16 19 56 53“, kuris yra 910 KB apimties. Garso įrašas trunka 00:05:10 minutės. Šiame garso įraše girdimas V. V. ir J. V. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore. Sprendžiant iš V. V. kalbos, pokalbio metu ji verkia ir galiausiai puola į isteriją bei perduoda telefoną kalbėti J. V. (t. 3, b. l. 64-67).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo T. Ž. kaltė, jog jis 2023 m. vasario 16 d., apie 19.45 val., pro langą įsibrovė į namą ir, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl apsvaigimo alkoholiu, išžagino V. V., visiškai įrodyta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo perdozavusi alkoholio, buvo bejėgiškos būklės ir neketino turėti lytinių santykių su kaltinamuoju. Tai patvirtina pačios nukentėjusios parodymai, kad su kaltinamuoju T. Ž. buvo tik pažįstama iš matymo, su juo nebendravo, būdama pas M. M., nukentėjusioji bendravo su ja. Tai patvirtina M. M. parodymai. Nukentėjusioji nedavė kaltinamajam jokio pagrindo tikėtis suartėjimo tą patvirtino ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis pats nepripažino lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja, šį faktą pripažino tik sužinojęs DNR tyrimo rezultatus. Nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų turėjusi tikslą apkalbėti kaltinamąjį. Teisiamojo T. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis T. Ž. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.5d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę. Nusikaltimas smurtinis.

Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto neblaivus.

Vertindamas kaltinamojo T. Ž. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas, teistumas išnykęs, metų bėgyje administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai.

Įstatymas už tokios nusikalstamos veikos padarymą numatė laisvės atėmimo bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusio kaltinamojo asmenybę, neduoda pagrindo išvadai, kad BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Parenkant kaltinamajam T. Ž. bausmės dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad buvo padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas prieš asmenį, kuris buvo bejėgiškos būklės, pradėjo atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, nukentėjusioji neprašo griežtai bausti. Visa tai leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatyta minimumui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi tam yra įstatyme numatytos sąlygos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Ž. paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas

Nukentėjusioji V. V. byloje pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti jai 4000 eurų neturtinės žalos (b.t.1, l. 111-114).

Teismo posėdžio metu nukentėjusios atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Kaltinamasis su pateiktu ieškiniu sutiko ir žadėjo atlyginti žalą.

CK 6.263 str. 1 d. aprašo generalinio delikto principą ir nurodo, jog kiekvienas asmuo yra įpareigotas laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl teisiamasis T. Ž., įsibrovęs į namą, pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo alkoholiu, prieš nukentėjusios valią lytiškai santykiavo. Akivaizdu, kad dėl tokių teisiamojo veiksmų nukentėjusioji kentėjo, patyrė įvairių nepatogumų, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą.

Atsižvelgtina į tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo padarytas sunkus nusikaltimas, pažeidžiant seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad dėl to nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą bei stresą, teisiamasis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią. Svarbi aplinkybė, vertinant neturtinę žalą yra ir tai, jog nusikaltimas sukėlęs tokius padarinius buvo padarytas tiesiogine tyčia.

Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, į tai, kad teisiamasis sutiko atlyginti neturtinę žalą, nukentėjusios V. V. prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas ir priteistina iš kaltinamojo 4000 eurų neturtinės žalos.

Daiktiniai įrodymai: striukė, kelnės, apatinės kelnaitės, pėdkelnės, palaidinė, palaidinė, kramtoma guma, plaušeliai, paklodė, daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, DNR ėminys,

Daktiloskopiniai lyginamieji rankų pėdsakų pavyzdžiai, DNR ėminys, Daktiloskopinė kortelė, DNR ėminys, Daktiloskopinė kortelė, DNR ėminys, DNR ėminys, Daktiloskopinė kortelė, Daktiloskopinė kortelė, DNR ėminys, Daktiloskopinė kortelė, nutarimu perduoti saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpą, Utena, Maironio g. 4, (t. 1, b. l. 156-157) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti vienerius metus ir devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. Ž. paskirti galutinę vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. Ž. sulaikymo, vykdant nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistajam T. Ž. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Nukentėjusios V. V. ieškinį patenkinti ir priteisti V. V. iš kaltinamojo T. Ž. 4000 (keturis tūkstančius) eurų neturtinės žalos.

Daiktinius įrodymus: striukę, kelnes, apatines kelnaites, pėdkelnes, palaidinę, palaidinę, kramtomą gumą, plaušelius, paklodę, daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, DNR ėminį,

Daktiloskopinius lyginamuosius rankų pėdsakų pavyzdžius, DNR ėminį, Daktiloskopinę kortelę, DNR ėminį, Daktiloskopinę kortelę, DNR ėminį, DNR ėminį, Daktiloskopinę kortelę, Daktiloskopinę kortelę, DNR ėminį, Daktiloskopinę kortelę, nutarimu perduotus saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpą, Utena, Maironio g. 4, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistasis - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.