- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- eI-3825-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu (1 tomo b. l. 1–18), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2018-05-16 buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui trūko vietos kamerose. Kamerose ir taip nepakankamą kameros plotą dar užėmė baldai ir sanitariniai įrenginiai, dėl didelio asmenų kiekio kamerose tekdavo valgyti atšalusį maistą, kadangi ne visi galėjo susėsti už stalo. Nebuvo užtikrinamas asmenų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinamos kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginiai. Negalėjo tinkamai sportuoti lauke, patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti. Mažo kamerų ploto nekompensavo suteikta judėjimo laisvė, nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumo bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimo. Nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signaliniu iškvietimo mygtuku ir tekdavo pareigūnus kviestis daužant duris. Pareigūnai ignoravo kalinius, iš jų tyčiojosi. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, juose buvo pilna šiukšlių, kai kuriuose nebuvo suoliukų, ant sienų buvo pelėsio ir grybelio. Kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, o jeigu dulka – nelaistomi. Be to, juose buvo šiferiniai stogeliai, kuriuose yra asbesto. Nurodo, kad jo buvo taip pat sienose bei kanalizacijoje. Kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama buvo tik per langą. Kamerose buvo drėgna ir tamsu. Nurodo, kad langus uždengia keturių eilių grotos, todėl kamerose ribojami tiek vėjo, tiek šviežio oro srautai. Dėl to kamerose pūva čiužiniai, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Vidutis drėgnumas viršija 70 proc. Nuo itin intensyvaus elektrinio apšvietimo pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą. Negalėjo pats išjungti šviesos, nes kamerose nebuvo jungiklių. Lauko apšvietimas nebuvo pakankamas. Nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą buvo šalta, vasarą karšta. Teigia, kad administracija į jo prašymus nereagavo. Kameros buvo neremontuotos, ant lubų ir sienų veisėsi pelėsis, grybelis, jos buvo nuolat drėgnos, dažai ant sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Neturėdavo savo patalynės, nebuvo išduodami užvalkalas užklotui, rankšluosčiai, vėliau išduodavo tik mažą rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, rūdydavo. Apatinį trikotažą plaudavo tik tuo atveju, jeigu asmuo turėjo asmeninėje sąskaitoje pinigų. Drabužius tekdavo plauti patiems, tačiau džiovinti juos kameroje sąlygų nebuvo. Nurodo, kad net turint pinigų sąskaitoje kildavo nesklandumų. Teigia, kad taip pat nebuvo išduotos higienos priemonės. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Sanitarinis mazgas buvo neuždaras. Pareiškėjas negalėjo tinkamai pasirūpinti savo higiena, nes Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens. Nurodo, kad administracija nesiėmė jokių veiksmų, siekiant sutrumpinti pareiškėjo teisių suvaržymą, pvz. nebuvo nuvestas nusiprausti be eilės. Nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinamas skanus ir kaloringas maistas, o dienos maisto energetinė vertė buvo nepakankama, neužtikrinamas maisto kiekis ir kokybė. Lukiškių TI- K nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją patalpą ir jis atšaldavo. Maisto dalintojas dalina maistą be higieninių pirštinių, kompotui ar arbatai skirtą indą panardindavo į kompotui (arba) arbatai skirtą didelį termosą. Pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (2 tomo b. l. 1–14 ) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Atvykusius asmenis paskirsto vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009- 07- 10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Jame yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras teisės aktai nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, dušuose įrengtos pertvaros. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 kv. m. Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad Lukiškių TI-K laikomų asmenų drabužiai skalbiami centralizuotai, laikomi asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti teikiama skalbimo paslauga jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budėtoją, tačiau nuteistieji šią signalizaciją piktybiškai gadina. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų apšvietimas atitinka dieninio ir naktinio apšvietimo normas, nustatytas Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkte. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tačiau pažymi, kad nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo lemputes, daužo stiklus, klozetus, o taip pat griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo metu gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pagal BVK nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas yra nuteistųjų teisė o ne pareiga. Nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m iki 37,40 kv. m. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m. Lukiškių TI- K laikomi asmenys turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami koncertai, įstaigoje veikia biblioteka. Taip pat Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, gali naudotis ribota interneto prieiga, dalyvauja narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Pažymi, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K laikomų nuteistųjų (suimtųjų) kratos atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V- 362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ VIII skyriaus nuostatomis. Kratų protokolai yra saugomi nuteistojo (suimtojo) asmens byloje. Pagal BVK 68 straipsnį, 125 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškę tokį norą. Nuteistasis, pageidaujantis būti paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, rašo prašymą įstaigos direktoriui, kurį įteikia būrio viršininkui, kuriam paskirtas nuteistasis. Direktorius, atsižvelgdamas į skyrių vadovų pateiktas išvadas ir direktoriaus pavaduotojo siūlymą, leidžia arba atsisako nuteistąjį palikti Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama, dalinamas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriuose laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai maistas yra dalinamas, todėl jis visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams yra išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, jie visada privalo rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, išplautos. Teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirštinėmis. Lukiškių TI- K ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje, kuriame yra kalbama apie pasimatymų patalpų įrengimą, yra numatyta tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių patalpų įrengimas nėra numatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Ilgalaikių pasimatymų patalpos Lukiškių TI-K yra įrengtos nuo 2017-01-01. Jose yra įrengti 3 ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai. Nurodo, kad pareiškėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Šiai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Galimybės minėtiems nuteistiesiems gauti ilgalaikį pasimatymą Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad jis ėmėsi realių veiksmų, siekdamas gauti ilgalaikių pasimatymų. Lukiškių TI-K neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.127 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (2 tomo b. l. 131–136) nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais. Pažymi, kad Lukiškių TI-K argumentai neatitinka tikroves, juos vertina kaip gynybinę poziciją. Paaiškinimuose remiasi iš esmės skunde išdėstytais argumentais, savo skundą palaiko ir prašo teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2015-08-14 iki 2018-05-16 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią 3,6 kv. m asmeniui tenkančio ploto normą, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, neveikė aliarmo mygtukas, kamerose buvo drėgna, trūko apšvietimo, tinkamai neatliktas remontas ir grybelio šalinimo darbai, buvo parazitų ir kenkėjų, pareiškėjui suteiktas pasivaikščiojimo laikas nepakankamas, nesudarytos galimybės nusiprausti duše, trūko užimtumo programų už kameros ribų, sudaryta nesaugi, sveikatai kenksminga, higienos reikalavimų neatitinkanti gyvenamoji aplinka, Lukiškių TI-K konstrukcijose naudojamos nuodingos medžiagos (asbestas), atsakovės atstovas nesuteikė ilgalaikių pasimatymų su drauge.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr. pvz., administracines bylas Nr. A-444-619/2008, Nr. A-146-1240/2011, Nr. A-756-143/2012 ir kt.).
Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2015-08-14 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m), Tą dieną buvo kameroje vienas. 2015-08-15 – 2015-08-16 kameroje Nr. 107 laikytas su dar vienu asmeniu. 2018-08-17 buvo perkeltas į kamerą Nr. 127 (plotas – 7,94 kv. m) ir joje laikomas iki 2015-09-23 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2015-09-24 perkeltas į kamerą Nr. 133 (plotas – 7,94 kv. m) ir joje buvo laikomas iki 2015-10-05 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2015- 10-06 perkeltas į kamerą Nr. 184 (plotas – 7,94 kv. m) ir joje laikomas iki 2015-11-18 su dar vienu asmeniu. 2015-11-19 perkeltas į kamerą Nr. 157 (plotas – 7,94 kv. m), joje buvo laikomas iki 2015-12-14 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2015-12-15 buvo perkeltas į kamerą Nr. 169 (plotas – 7,94 kv. m), joje buvo laikomas iki 2016-03-17, kameroje tuo metu buvo nuo 2 iki 3 asmenų. 2016-03-18 buvo perkeltas į kamerą Nr. 182 (plotas – 7,94 kv. m). Joje buvo laikomas iki 2016-04-26 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2016-04-27 buvo perkeltas į kamerą Nr. 150 (plotas – 7,56 kv. m) ir joje buvo laikomas su dar vienu asmeniu iki 2016-05-08. 2016- 05- 09 buvo perkeltas į kamerą Nr. 142 (plotas – 7,94 kv. m) ir joje laikomas iki 2016-09- 04 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2016-09-05 buvo perkeltas į kamerą Nr. 199 (plotas – 7,94 kv. m) ir joje laikomas iki 2016-10-19 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2016-10-20 perkeltas į kamerą Nr. 140 (plotas – 7,94 kv. m). Kameroje vienas arba su dar vienu asmeniu buvo laikomas iki 2016-12-07. 2016-12-08 buvo perkeltas į kamerą Nr. 135 (plotas – 8,02 kv. m) ir joje buvo laikomas iki 2016-12-13 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2016-12-14 buvo perkeltas į kamerą Nr. 194 (plotas – 7,94 kv. m) ir joje buvo laikomas iki 2017-03-07 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2017-03-08 buvo perkeltas į kamerą Nr. 196 (plotas – 7,94 kv. m), ir joje buvo laikomas iki 2017-04-02 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2017-04-03 buvo perkeltas į kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 kv. m) ir joje buvo laikomas iki 2017-04-19 vienas arba su dar vienu asmeniu. 2017- 04-20 buvo perkeltas į kamerą Nr. 193 (plotas – 7,94 kv. m), joje buvo laikomi iki 2017- 11- 09 dviese. 2017-11-10 buvo perkeltas į kamerą Nr. 253, (plotas – 34,43 kv. m). Kameroje buvo iki išvykimo į Kybartų pataisos namus, t. y. iki 2018-05-16. Kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 5 iki 9 asmenų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m²
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 kv. m. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr. pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 kv. m asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. pvz., 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, EŽTT reikalavimų neatitinkantis plotas nebuvo užtikrintas 1 parą, t. y. nuo 2016-01-05 iki 2016-01-06 (kamera Nr. 169, plotas – 7,94 kv. m), pareiškėjui, iš bendro kameros ploto atėmus sanitarinių įrenginių plotą, teko 2,46 kv. m. Kitais laikotarpiais jam teko nuo 3,69 kv. m iki 8,02 kv. m.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto atskyrimas 1,5 m sienele atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr. pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-01-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais mazgais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr. pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A- 1882- 502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017- 06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (1 tomo b. l. 55–59) nurodė kameras, kuriose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Iš pranešimo matyti, kad nuo 2013 m. tokios kabinos buvo įrengtos gyvenamosios kamerose Nr. 252–257. Teismas pažymi, kad pareiškėjas į kamerą Nr. 253 buvo perkeltas 2017-11-10 ir joje buvo iki išvykimo į Kybartų pataisos namus, t. y. iki 2018-05-16. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo laikotarpiu teisė į pareiškėjo privatumą pažeista nebuvo. Tačiau remiantis tuo, kad atsakovas nurodo, kad kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m auksčio pertvara, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2015- 08-14 iki 2017-11-09 (iš viso 819 paras) pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
Pareiškėjas teigia, kad kai kuriose kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo sistema. Eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsakovės atstovas nurodė, kad šias sistemas nuteistieji neretai sugadina, jos nuolat yra taisomos, tačiau net ir neveikiant budinčiojo iškvietimo sistemai, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai nuolat stebi nuteistuosius. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas vidinio ryšio sistemos neveikimą, gedimus skunde siejo su galima grėsme, t. y. prielaidomis, kad kilus pavojui suimtiesiems nėra galimybės išsikviesti pareigūno. Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius, kokiose konfliktinėse, pavojingose situacijose Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo į pareiškėjo kreipimusis, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemelyje būti galima buvo tik valandą per parą. Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) (bylos nagrinėjimo metu aktuali redakcija) 13 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore, to nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjo cituojamos CPT standartų [CPT/Inf (92) 3], 47 punkte nurodytos rekomendacijos susiję ne su 8 valandų trukmės suimtų (kalinamų) asmenų buvimu gryname ore, o siejamos su tokių asmenų buvimu už kameros ribų apskritai, kai šis laikas skiriamas pozityviam užimtumui. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos pasivaikščiojimo trukmės atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat teismas atmeta pareiškėjo argumentą dėl per mažo pasivaikščiojimų kiemelių ploto, nes Eksploatavimo taisyklių 21–22 punktuose, kuriuose nustatyti esminiai kiemelių įrengimo reikalavimai, nėra numatyta reikalavimų, susijusių su minimaliu šių kiemelių plotu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo papildomo užimtumo. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 95 punkte įtvirtinta, kad suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingą darbą ar kitą tikslingą veiklą. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu, suimtieji gali užsiimti individualia darbine ar kūrybine, moksline, menine veikla. Atsakovės atsiliepime nurodytos papildomo užimtumo veiklos ir priemonės, kurios taikomos, atsižvelgiant į nustatytą dienotvarkę. Šiais teiginiais teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, atsakingus pareigūnus dėl pageidavimų dalyvauti naudingoje, pozityvioje veikloje. Pareiškėjui skunde abstrakčiai konstatavus, kad nebuvo organizuojamas jo užimtumas, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo teisės savanoriškai dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomoje tikslingoje laisvalaikio veikloje, renginiuose, naudotis esančiais informacijos šaltiniais (biblioteka, interneto prieiga), sporto sale.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamojoje ir bendro naudojimo aplinkoje yra asbesto, kuris nuodingas ir kelia pavojų sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K atsiliepime nenurodė, kokiose jo teritorijoje esančiose konstrukcijose yra draudžiamo asbesto. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių, 1-ojo, 2-ojo bei 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai, pareiškėjo nusiskundimai, kad buvo nuodijamas ir daroma pastovi žala, vertintini kaip abstraktūs. Dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) pareiškėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios būtų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus. Taigi, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl asbesto buvimo sienose ir kanalizacijoje.
Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, kameros buvo prastos būklės, nuo sienų luposi dažai, žiemą buvo šalta, vasarą – per karšta, kamerose nebuvo ventiliacijos, įrengtos vidinės grotos trukdė vėdinti patalpą, čiužiniai nešvarūs, nedezinfekuoti.
Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (2 tomo b. l. 65– 66, 67–71, 79–81, 86–88, 92–94, 95–97, 98–99, 100–105, 106–107, 108–110, 112–115, 116–118) dėl Lukiškių TI-K patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams patvirtina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar artimu jo buvimui metu kamerose drėgmė neviršija nustatytų normų, palaikoma tinkama gyvenamųjų patalpų temperatūra. Užfiksuoti pažeidimai kameroje Nr. 157 – dirbtinė naktinė apšvieta neatitiko nustatytų reikalavimų ir virš sanitarinio mazgo patikrinimo metu buvo vietomis nusilupę lubų dažai, vienos grindų plytelės dalis buvo išlūžusi. 2015-06-18 (iki pareiškėjo apgyvendinimo šioje kameroje) patikrinimo metu nustatyta, kad šie pažeidimai buvo pašalinti. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad yra sudaryta galimybė išvėdinti kameras per atidaromus langus – kamerų langai atsidaro, langų rėmai nesulūžę. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patikrinimo aktuose nėra užfiksuota nariuotakojų ar graužikų buvimo pėdsakų. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl temperatūros, apšvietimo, drėgmės, parazitų ar graužikų būvimo kamerose laikomi objektyviai nepagrįstais. Tačiau iš 2015-10-12 patikrinimo akto (2 tomo b. l. 92–94) matyti, kad kameroje Nr. 184 buvo nelygios sienos, vietomis atsilupę sienų dažai. Teismui nėra pateikta duomenų, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas minėtoje kameroje buvo nuo 2015-10-06 iki 2015-11-18. Teismas konstatuoja, kad šiuo laikotarpiu objektyviai galėjo būti pažeidžiama pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo netenkino Lukiškių TI-K tiekiamas maistas. Atsakovės atstovė atsiliepime apžvelgė teisės aktus ir jų esminius reikalavimus, kurie privalomi Lukiškių TI-K suimtuosius aprūpinant maistu. Vadovaujantis SVĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Vidaus tvarkos taisyklių 110 punkte įtvirtinta pareiga sveikatos priežiūros tarnybos specialistui patikrinti pagamintą maistą ir juslinio patikrinimo rezultatus įrašyti į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pagal minėtų taisyklių 24 punktą, dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai. Nuo 2014-07-01 iki 2018-01-01 galiojo valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Nuo 2017-06-15 iki 2018-01-01 galiojo valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Nuo 2018-01-01 galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Visi minėti valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad suėmimą vykdančiose įstaigose suimtųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkino maistas, nes buvo neskanaus ir nekaloringas, dalinamas nehigieniškai, tačiau skunde neįvardino labiau apibrėžtų pažeidimo laikotarpių. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes, susijusias su, pareiškėjo teigimu, netinkamu maitinimu, privalėjo detalizuoti pareiškėjas. Vien dėl pareiškėjo teismui nurodytų nekonkretizuotų nusiskundimų dėl maisto kokybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą suėmimo laikotarpiu.
Pareiškėjas teigia, kad jam Lukiškių TI-K nedavė švarios patalynės, rankšluosčio, pareiškėjui nepakako rulonėlio tualetinio popieriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Šių taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nurodyta pareiga nuteistuosius aprūpinti čiužiniu, patalyne, rankšluosčiu, asmens higienos priemonėmis ir kitais higienos reikmenimis. Šiose normose nurodyta, kad vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Pareiškėjas skunde kaltina Lukiškių TI-K, jo teigimu, sisteminiais pažeidimais, susijusiais su galimybės praustis duše nesudarymu, baltos patalynės ir higienos reikmenų neišdavimu (ar pareiškėjo netenkinančios kokybės rankšluosčio neišdavimu), atsisakymu skalbti viršutinius drabužius nemokamai, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl minėtų teisių pažeidimų. Be to, atsakovas nurodė, kad visi į Lukiškių TI-K atvykę suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavų indų, patalynės komplekto ir rankšluosčių yra aprūpinami plastikinių indų komplektu, patalynės komplektu ir rankšluosčiais. Vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004- 06- 09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – Materialinio buitinio aprūpinimo normos) nuostatomis, suimtiesiems ir nuteistiesiems galėjo būti išduodamas arba užvalkalas antklodei, arba dvi paklodės. Lukiškių TI-K buvo išduodamos dvi paklodės. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis. Pareiškėjo nurodyti argumentai bendro pobūdžio, abstraktūs, neindividualizuoti ir nesusieti su konkrečiu laikotarpiu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Be to pareiškėjas nurodė, kad jam pačiam teko skalbti drabužius, dėl to kamerose dažnai kildavo konfliktai. Atsakovas nurodė, kad suimtųjų ir nuteistųjų viršutiniai drabužiai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-03 įsakymu Nr.1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Pareiškėjas skunde neginčija, kad buvo galima pasinaudoti mokama skalbimo paslauga. Pareiškėjas nurodė, jog siekė taupyti pinigus, todėl drabužius skalbė pats. Taigi pareiškėjo argumentai dėl drabužių skalbimo neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo kamerose nuolat buvo atliekamos kratos. Siekiant užtikrinti suėmimo vykdymo rėžimo laikymąsi, turi būti vykdoma nuolatinė asmenų priežiūra, kurios viena iš priemonių yra krata (SVĮ 9 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjo teiginiai dėl kratų metu padarytų jo teisių pažeidimų yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestini.
BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, priklausančių paprastajai grupei, teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.
BVK 94 straipsnis taip pat reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 3 dalis). BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Pagal Taisyklių 108 punktą trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Eksploatavimo taisykles, kurios, be kita ko reglamentuoja ir pasimatymų patalpų įrengimą.
Trumpalaikių pasimatymų tvarka bei ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimą (Konvencijos 8 straipsnis) ribojimo klausimas. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijusi su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (žr. pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Estrikh prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimą byloje Kučera prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimą byloje Klamecki prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ar jo gyvenimo draugė kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą. Todėl vien abstraktūs pareiškėjo teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, nepagrindžiant ir neįrodant aplinkybės, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos administracijai apskritai teikė prašymą skirti ilgalaikius pasimatymus, o Lukiškių TI-K administracija tokio prašymo netenkino, nesudaro pagrindo vertinti, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija pareiškėjo atžvilgiu nurodytais aspektais veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal BVK ir Taisyklių nuostatas ar kitus teisės aktus.
Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI- K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 819 paras. Pareiškėjas 1 parą buvo kameroje, neatitinkančioje minimalaus ploto reikalavimų. Taip pat kameroje Nr. 184, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 44 paras, buvo nelygios sienos, vietomis atsilupę sienų dažai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1600 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1600 Eur suma.
Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant tai, šis pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 600 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.