Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

F. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, be pastovios gyvenamosios vietos, įtraukta į (duomenys neskelbtini) savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, niekur nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

F. D. kaltinama tuo, kad 2017 m. birželio 25 d. apie 13 val., miškelyje apie 100 metrų atstumu pietvakarių kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su seserimi V. P. metu sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir nustūmė ją nuo skardžio žemyn, taip padarydama nukentėjusiajai V. P. sužalojimus – daugybinius šonkaulių lūžius krūtinės ląstos dešinėje su dešiniojo plaučio pažeidimu, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio lūžį, kepenų daugybinius plyšimus, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, nuo kurių ji mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narį – seserį V. P..

Kaltinamoji F. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad savo sesers ji nežudė. Kiek pamena, įvykio dieną tarp jų buvo konfliktas dėl banko kortelės, dėl jų turėtų grynųjų pinigų, tačiau tiksliai konflikto aplinkybių ji nepamena. V. P. jai priekaištavo dėl banko kortelės, vėliau ji seseriai sudavė pora kartų į šonus, sesuo atsistojo ant griovio krašto ir paprašė ją pastumti sakydama norinti greičiau sugrįžti į namus, t. y. į kapus. Ji seserį pastūmė, sesuo nugriuvo žemyn į griovį, tačiau ne iki pat griovio dugno, netrukus pati keturpėsčia iš jo išlipo, atėjo ir atsigulė šalia jos ant čiužinio, ant kurio jos abi miegodavo. Po kiek laiko nubudusi ji pamatė, kaip sesuo ateina su dviem pareigūnais ir rodo į ją sakydama, kad ji norėjo ją nužudyti. Ji tą pačią dieną buvo sulaikyta, ir jau sulaikyta sužinojo apie sesers mirtį. Kada tai buvo ir kur, ji tiksliai nenurodė. Jokių pašalinių žmonių, kurie būtų mušę seserį, ji nematė. Įvykio dieną jos gėrė alų, kiek pamena turėjo 4 vieno litro talpos butelius. Su seserimi būdavo konfliktų, tačiau jie būdavo žodiniai, tarpusavyje nesimušdavo. Tyrimo metu buvo apklausiama kelis kartus, tačiau ką pasakojo, nepamena. Byloje esantis prisipažinimas parašytas jos, tačiau apie jo parašymo aplinkybes tiksliai nieko neprisimena. Kodėl tyrimo metu prisipažino sudavusi seseriai 4 – 5 smūgius į šonus ir nustūmusi ją į griovį, suprantamai paaiškinti negalėjo.

2017-08-29 atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji parodė, kad konfliktas tarp jos ir sesers V. P. kilo 2017-06-26 apie 13 val. Prieš konfliktą, kurio priežasties ji negalėjo tiksliai įvardinti, abi jos girtavo. Ji parodė, kad konflikto metu sėdėdama ant čiužinio, ant kurio ji su seserimi miegodavo, dešinės rankos kumščiu sudavė po vieną smūgį priešais sėdinčiai seseriai į abu šonus (konkreti vieta, į kurią buvo suduotas smūgis, nefiksuota). Po to, sesuo V. P. priėjo prie šalia esančio melioracijos griovio krašto ir paprašė ją pastumti, kad ji galėtų greičiau numirti. Ji tą ir padarė. Kaltinamoji parodė, kad pastumta sesuo nugriuvo griovio šlaito viršuje, visiškai netoli stūmimo vietos, gulėjo ant nugaros, o ji nuėjo miegoti (1 t., 187 – 193 b. l.).

Liudytojas V. B. parodė, kad 2017-06-26 po pietų budėtojo pavedimu tikrino (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) pastato esantį miškelį, kuriame buvo girtaujama, rinkdavosi asocialūs asmenys. Miškelyje, lygioje vietoje jis aptiko V. P. lavoną. Lavonas buvo ant šono, su rūbais, smurto žymių nepastebėjo. Iškvietė operatyvinę grupę. Įvykio vietoje jis nepastebėjo jokių tempimo žymių, bet atidžiau įvykio vietos jis neapžiūrinėjo. Laukdamas grupės, maždaug už 20 – 30 metrų nuo lavono, po medžiu pamatė ant čiužinio gulėjusią kitą moterį, kuri kaip vėliau paaiškėjo buvo mirusios sesuo F. D. Ji miegojo. Pažadinęs ją norėjo pakalbinti, tačiau ji visiškai nesiorientavo aplinkoje, sakė, kad čia gyvena, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kitų pašalinių žmonių nematė. Kitą dieną jis F. D. pristatė į Ignalinos rajono PK. Policijos komisariate patikrinus kaltinamosios girtumą alkotesteris parodė 0 promilių. Nuo čiužinio, ant kurio jis rado miegančią kaltinamąją, iki melioracijos griovio krašto buvo apie 2 – 3 metrų atstumas. Lavoną jis rado nuo čiužinio į kitą pusę, t. y. nuo griovio krašto apie 25 – 30 metrų.

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2017-06-26 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame miškelyje buvo rastas V. P. lavonas be išorinių smurto žymių. Buvo pradėtas tyrimas jos mirties priežasčiai nustatyti. Kitą dieną tyrėja iš teismo medicinos eksperto sužinojo, kad V. P. mirtis buvo smurtinė. Jis parodė, kad 2017-06-27 apie 14.00 val. į Ignalinos rajono policijos komisariatą V. B. pristatė F. D. – V. P. seserį, kuri glaudėsi tame pačiame miškelyje, kur buvo rastas lavonas. Kaltinamoji iš pradžių neigė savo kaltę, tvirtino, kad seserį sumušė kažkokie jaunuoliai, nurodė, kad juos galėjo matyti jos pažįstama. F. D. buvo blaivi, tačiau mintis dėliojo labai sunkiai. Neradus jokios pažįstamos, jis su tyrėja D. M. vėl ėmė klausinėti kaltinamąją apie seserį ir ji papasakojo, kad tarp jos ir sesers buvo žodinis konfliktas dėl pinigų, kad ji sudavė seseriai 4 ar 5 smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, po to nustūmė ją nuo skardžio į melioracijos griovį. Po to, pati kaltinamoji, paprašyta parašyti teisybę apie įvykį, parašė nuoširdų prisipažinimą.

Liudytoja D. M. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas D. Š..

Liudytoja S. K. parodė, kad V. P. ir F. D. pažįsta labai seniai, jos abi yra seserys, paskutiniu metu gyvendavo bendrai kur papuola, nes pastovios gyvenamosios vietos jos neturėjo. Kartais žiemą, kai būdavo šalčiau, leisdavo joms pernakvoti savo bute. Abi jos buvo mėgėjos išgerti, gerdavo alų, niekur nedirbo. Kadangi jos neturėjo kur gyventi, savo asmeninius dokumentus laikė pas ją, pasiimdavo tik esant reikalui. Seserų tarpusavio santykiai buvo neblogi. V. P. buvo vyresnė, mėgo vadovauti, ypač išgėrusi būdavo priekabi, netgi arši, agresyvesnė. Kaltinamoji buvo rami, stengėsi į konfliktus nesivelti, seseriai nuolaidžiavo. Jos nuomone, kaltinamoji negalėjo seseriai padaryti nieko blogo. Abi jos nesimušdavo. V. P. jai ne kartą minėjo, kad nori nusižudyti, tačiau kad ji būtų realiai ketinusi tai padaryti, ji nematė. Apie V. P. sužalojimo aplinkybes nežino nieko. Po įvykio ji į policijos komisariatą atnešė F. D. ir V. P. dokumentus.

Iš 2017-06-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad V. P. lavonas buvo rastas 2017-06-26 15.25 (duomenys neskelbtini) esančiame miškelyje. Jame nurodyta, kad mirusiosios nosis kruvina, ant kūno matyti lavondėmės, kitų smurto požymių nėra. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti (1 t., 7 b.l.).

Iš 2017-06-27 tyrėjos D. M. tarnybinių pranešimų matyti, kad be kita ko, kas nurodyta ir 2017-06-26 tarnybiniame pranešime, jame užfiksuota, jog lavonas kruvinu veidu. Tyrėja konstatuoja, kad 2017-06-27 pokalbio telefonu metu specialistas A. C. patvirtino, kad V. P. mirtis yra smurtinė. Tą pačią dieną sulaikius F. D., ji prisipažino, kad sumušė seserį ir nustūmė ją tame pačiame miškelyje esančio skardžio. Dėl patirtų traumų V. P. mirė, todėl nutarta ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. (1 t., 19, 22 b. l.).

2017-06-26 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad V. P. lavonas rastas miškelyje, (duomenys neskelbtini), nurodytos koordinatės. Lavonas kruvina nosimi, jau susiformavusios lavondėmės, lavonas guli ant dešinio šono, galva padėta ant dešinės rankos. Lavonas su rūbais, guminiais batais, rūbuose reikšmingų daiktų nerasta (1 t., 27 – 30 b.l.).

Iš 2017-06-27 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rastos ir paimtos kelios nuorūkos, šaukštas, duonos riekė. Įvykio vietoje rasti du seni purvini čiužiniai, paklodės, pagalvės, popierinės dėžės su maisto produktais, žurnalais, laikraščiais, higienos priemonėmis, 5 l talpa su vandeniu. 15 metrų nuo šios vietos rasta krūva senų rūbų. Apžiūrėtas greta esantis melioracijos griovys, kurio šlaitas apie 11 metrų, šalia pirmiau nurodytų rastų čiužinių griovio šlaitas status, su natūralia pakopa ties šlaito viduriu. Šioje vietoje šlaito struktūroje dominuoja smėlis ir žema augmenija, nedideli medeliai, rasta šiukšlių, įrengta šiukšlinė. Griovio kanale yra vandens. 8,40 m atstumu nuo čiužinių rastas metalinis pakabukas (kaltinamoji F. D. teisiamojo posėdžio metu jo neatpažino kaip savo ar priklausiusio jos seseriai). Įvykio vietoje nerasta jokio alkoholio butelių, kitokių reikšmingesnių įvykio tyrimui daiktų (1 t., 32 – 48 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvada įrodo, kad V. P. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimo. Jai nustatyti stuburo krūtininės dalies XII slankstelio lūžis, daugybiniai šonkaulių lūžiai krūtinės ląstos dešinėje su dešinio plaučio sužalojimu, daugybiniai kepenų plyšimai, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu, riebaline embolija, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Stuburo krūtininės dalies XII slankstelio lūžis, daugybiniai šonkaulių lūžiai krūtinės ląstos dešinėje su dešinio plaučio sužalojimu, daugybiniai kepenų plyšimai, pagal mikro ir makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), netrukus iki mirties. Mirtis ištiko prieš 1 – 3 paras iki 2017-06-27 8.20 val., t. y. lavono tyrimo momento. V. P. lavono kraujyje ir šlapime alkoholio nerasta. (1 t., 69 – 75 b. l.).

Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. P. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukritus iš aukštumos (1 t., 78 – 79 b. l.).

Teismo medicinos specialistas S. Ch. teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad V. P. nustatyti sužalojimai, visumoje įvertinus sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją kūne, galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, o vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai – jie galėjo būti padaryti trimis trauminiais poveikiais. Mažiausiai vienu trauminiu poveikiu sužalojimai galėjo būti padaryti kūnui krentant ir kontaktuojant su plokštuma dešinėmis kūno pusėmis. Išorinių mechaninių kūno sužalojimų kūne nėra, todėl negalima atsakyti, ar galėjo būti suduoti smūgiai. Sunkiai tikėtina, kad V. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinamosios nurodytomis aplinkybėmis, t. y. jai suduodant smūgius V. P. į šonus ranka (kumščiu). Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kūnui krentant nuo skardžio ir tuo pačiu riedant, nes kritimo ar riedėjimo metu kūnas kontaktuoja su plokštuma. Slankstelio lūžis galėjo būti dėl kūno lenkimo į priekį – per liemenį link kojų. Įvertinus nustatytus sužalojimus, aplinkybę, kad rasta 1050 g kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, V. P. mirtis turėjo įvykti per ne daugiau kaip 1 minutę laiko. Atsižvelgiant į sužalojimų masyvumą, sunkiai tikėtina, kad žmogus po tokių sužalojimų dar atliko kokius nors aktyvius veiksmus (judėjo, vaikščiojo). Stuburo slankstelio lūžis riboja žmogaus galimybę judėti, tačiau kategoriškai negalima teigti, kad žmogus visiškai negali judėti. Specialisto vertinimu, mažai tikėtina, kad V. P. po jai padarytų sužalojimų pati savo jėgomis galėjo išlipti iš skardžio, nes jis yra pakankamai status, ir nueiti apie 25 – 30 metrų. Papildomoje išvadoje nurodyta „aukštuma“, yra aukštis, didesnis nei savo ūgis. Šiuo atveju kritimas turėjo būti aukščiau nei iš 160 cm, nes toks buvo mirusios ūgis.

Teismo medicinos serologijos ir DNR specialistų išvada patvirtina, kad F. D. kepurės rastas žmogaus kraujas, kurio sudėtyje nustatytas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurį galimai sudaro F. D. ir V. P. DNR profiliai. Ant F. D. džemperio, džinsinių kelnių, kepurės, striukės, F. D. nagų nuokarpose su panagių turiniu rastas jos pačios DNR profilis su 99,9999999999999996 procentų tikimybe. Ant F. D. džemperio rastas žmogaus kraujas ir nustatytas nepilnas F. D. DNR profilis su 99,9999999999999996 procentų tikimybe (1 t., 85 – 99 b. l.).

2017-06-29 S. K. tyrėjai pateikė juodos spalvos rankinę su V. P. ir F. D. asmens dokumentais (1 t., 128 – 139 b. l.).

2017-06-27 F. D. parašė prisipažinimą, kuriame nurodyta, kad ji, niekieno neverčiama nuoširdžiai prisipažįsta, kad 2017-06-25 apie 13 val. būdama neblaivi, dėl pinigų susimušė su savo seserimi V. P.. Konflikto metu ji sudavė jai 4 – 5 kartus į įvairias kūno vietas ir nustūmė nuo skardžio. Dėl patirtų traumų po kurio laiko V. P. mirė (1 t., 146 b. l.).

2017-06-27 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatuota, kad F. D. neblaivi. Paimtas jos kraujas (1 t., 161 b. l.).

Iš 2017-06-29 specialisto išvados matyti, kad jos 2014-06-27 paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 162 b.l.).

Iš 2017-10-11 – 2017-11-10 teismo psichiatrijos specialisto išvados matyti, kad kaltinamoji įvykio metu nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Pokalbio su teismo psichiatre metu ji apie įvykį pasakojo nenuosekliai : tai ji pripažino, kad įvykio vietoje iš viso nebuvo, tai ji nurodė seseriai sudavusi vieną kartą į šoną; ji nepripažino seserį stūmusi nuo griovio krašto. Perskaičius jos tyrimo metu duotus parodymus, kur ji pripažįsta smurtavusi prieš V. P., F. D. juos paneigė, paaiškino jų neskaičiusi, juos tik pasirašiusi (2 t., 48 – 49 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS

Byloje yra vieninteliai kaltinamosios F. D. parodymai, užfiksuoti skirtingu ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, iš kurių galima spręsti apie patį įvykį. Tačiau, jos parodymai apie tai, kad galėjo įvykti 2017-06-25 tarp jos ir jos sesers V. P., viena vertus, yra labai nenuoseklūs. O būtent, visų pirma, jos pačios 2017-06-27 parašytame prisipažinime (1 t., 146 b. l.) ji pripažino, kad įvykio dieną susimušė su savo seserimi V. P., konflikto metu sudavė jai 4 – 5 kartus į įvairias kūno vietas ir nustūmė ją nuo skardžio. Prisipažinime taip pat nurodyta, kad nuo patirtų traumų po kažkiek laiko V. P. mirė. 2017-06-27 15.50 val. apžiūrėjus kaltinamąją pas gydytoją, ties kairiu petimi buvo rasta neskausminga hematoma bei kaktos ir kairiojo antakio nubrozdinimai. Tačiau, apklausta teisiamajame posėdyje dėl šių sužalojimų, F. D. niekaip neprisiminė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo padaryti, parodė, kad sesuo V. P. jų tarpusavio konflikto metu jai jokių smūgių nesudavė. Pasak kaltinamosios, šie jos sužalojimai galėjo gautis ir kitomis aplinkybėmis, apie kurias ji nieko konkretaus negalėjo pasakyti. Taigi, pats prisipažinimas abejotinas jau vien dėl to, kad jame esančių duomenų kaltinamoji nepatvirtino. Kita vertus, nors teisiamajame posėdyje F. D. parodė, kad šį prisipažinimą ji parašė pati, tačiau ji negalėjo smulkiau papasakoti apie jo parašymo aplinkybes, jų tiesiog neprisiminė. Teisme apklausti policijos pareigūnai D. Š. ir D. M., kurie tyrimo pradžioje dalyvavo pirminiuose tyrimo veiksmuose su kaltinamąja parodė, jog ji prisipažinimą parašė pati, prieš tai tiesiog paprašyta nurodyti visą tiesą, kas atsitiko tarp jos ir sesers 2017-06-25. Tačiau, pačiame prisipažinime vartojamos sąvokos, tokios kaip „niekieno neverčiama nuoširdžiai prisipažįstu“, „būdama neblaivi“, „sudaviau keturis – penkis kartus į įvairias kūno vietas“, „dėl patirtų traumų po kažkurio laiko“, kurios yra labai būdingos ir dažnai pasitaikančios ikiteisminio tyrimo metu surašomuose dokumentuose leidžia įtarti, kad šį prisipažinimą kalinamoji galimai rašė pati, tačiau pats jo tekstas jai buvo padiktuotas ir aplinkybes jame ji išdėstė tokias, kokias galėjo žinoti tik ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai. Tokia išvada seka dėl to, kad pagal D. M. parodymus ir S. Ch. paaiškinimą teisme pats šio įvykio tyrimas buvo pradėtas dėl V. P. mirties priežasties nustatymo. Ir tik po to, kai teismo medicinos specialistas S. Ch. tyrėjai pasakė, kad jos mirtis yra galimai smurtinė ir labai tikėtina, kad sužalojimai galėjo gautis kūnui nukritus iš aukštumos, pagrindine šio įvykio tyrimo dalyve tapo kaltinamoji, o pats tyrimas nukreiptas tirti vienintelę versiją – seserį sumušė kaltinamoji ir nustūmė ją nuo greta buvusio skardžio. Taigi, kaltinamosios pirminis prisipažinimas, kolegijos vertinimu, yra daugiau negu abejotinas ir todėl negali būti laikomas jos kaltės įrodymu, nes neatitinka įrodymams baudžiamojoje byloje keliamo leistinumo reikalavimo.

Apklausta įtariamąja 2017-06-29 F. D. savo kaltės neprisipažino ir nurodė, kad prieš 2017-06-25 su seserimi ji kelias dienas girtavo įvykio vietoje. Kitų žmonių su jomis nebuvo. 2017-06-25 apie 10 val. sesuo parduotuvėje prie autobusų stoties nupirko 4 vieno litro talpos butelius alaus, kurį jos gėrė. Apie pietus jos susiginčijo dėl turėtų pinigų – ji paprieštaravo seseriai, kuri norėjo už jų bendrus pinigus nusipirkti sau rūbų. Sėdėdama ant čiužinio ji sudavė seseriai kumščiu po vieną smūgį į klubą žemiau pilvo, t. y. į šonus, o V. P. jai delnu sudavė per veidą, liepė užsičiaupti. Kas įvyko toliau, ji neatminė, tačiau į griovį ji sesers nestūmė – neatmetė galimybės, kad pati V. P. paslydo ir nukrito nuo skardžio. Kas atsitiko po to – ji neprisiminė, lyg buvo išėjusi į tualetą, vėliau – į kaimą. Patvirtino dienos metu mačiusi, kaip du pareigūnai išsivežė negyvą seserį, pareigūnai jos nematė. Apklausta papildomai 2017-07-07 kaltinamoji patikslino, kad du smūgius seseriai žemiau pilvo į šonus sudavė dešine ranka. Smūgių metu ji stovėjo, o sesuo prieš ją klūpėjo ant kelių. Po to sesuo jai atidavė juodą piniginę, kurioje buvo jų abiejų banko mokėjimo kortelės, ir paprašė, kad ji seserį nustumtų nuo skardžio į griovį žemyn, kad ji greičiau numirtų. Ji seserį pastūmė į nugarą ir ji krito nuo skardžio kulversčiais per save, du kartus sušuko iš skausmo. Nukritusi, ji pajudino pirštus, bet nesikėlė, nieko nekalbėjo. Ji sesers nekėlė, nes buvo ant jos supykusi. Kadangi buvo girta, stūmė seserį, nes ji to prašė. Pastovėjo ant skardžio 10 – 15 minučių, suprato, kad sesuo mirė, nuėjo ir atsigulė ant čiužinio. 2017-08-29 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji iš esmės patvirtino, kad sudavė seseriai du smūgius ir ją pastūmė nuo skardžio. Tačiau, čia ji parodė, kad sesuo nenukrito toli – anot jos, sesuo nugriuvo griovio šlaito viršuje, netoli stūmimo vietos, gulėjo ant nugaros. Apklausta teisme kaltinamoji neneigė seseriai sudavusi smūgius kumščiu į šonus ir ją pastūmusi nuo griovio krašto. Tačiau, pasak kaltinamosios, sesuo netrukus pati išlipo ir atsigulė prie jos ant čiužinio, abi užmigo. Kaltinamoji parodė, kad po kiek laiko jai numigus, sesuo atėjo su dviem policijos pareigūnais ir pasakė, kad kaltinamoji norėjo ją nužudyti. Kaltinamoji parodė, kad ji nenorėjo, kad sesuo numirtų, tačiau stūmė ją vykdydama jos prašymą. Iš virš išdėstytų F. D. parodymų matyti, kad jie tyrimo metu ir teisme skiriasi ir skiriasi dėl esminių kaltinime jai nurodytų aplinkybių – dėl paties konflikto priežasties, dėl V. P. kumščiu suduotų smūgių skaičiaus, dėl jų sudavimo aplinkybių, dėl sesers pastūmimo (nestūmimo) po jai suduotų smūgių, dėl įvykio tolesnės eigos, ir pan. Šie neatitikimai tyrimo metu nebuvo bandyti šalinti, teisiamajame posėdyje kaltinamoji apie juos kalbėjo nesuprantamai ir jų negalėjo paaiškinti, tačiau visą laiką tvirtino, kad sesers ji nežudė. Todėl, kolegijos nuomone, kaltinamosios parodymus galima įvertinti kaip nenuoseklius, todėl labai abejotinus.

Antra vertus, vienareikšmiai tikėti kaltinamosios parodymais negalima ir dėl to, kad jie nėra įtikinami. Jau ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad kaltinamoji įvykį ir bendrai realybę suvokia iškreiptai, t. y. jos parodymai prieštarauja tarpusavyje, kai kurias aplinkybes ji nurodo kaip buvusias, tačiau realiai taip būti tiesiog negalėjo. Byloje yra 2017-08-31 tyrėjos K. P. tarnybinis pranešimas, kad 2017-08-29 jai bendraujant su kaltinamąja ji papasakojo, jog jos sesuo V. P. aplankė ją Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kad parašė pareiškimą, jog ji ketino seserį nužudyti. Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji pasakojo, kad sesuo ją lankė ir Ignalinos PK areštinėje, kai ji buvo suimta dėl šio įvykio. Tokie F. D. parodymai, juos vertinant su aplinkybėmis, kad ji iki įvykio nuo 1978 m. iš esmės gyveno asocialiai, girtavo, dirbdavo tik labai epizodiškai, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos ir gyvendavo kur papuola, buvo pagrindas ištirti jos psichinę būseną. Atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę buvo konstatuota, kad lėtinio psichikos sutrikimo požymių ar žymesnių organinio pobūdžio psichikos sutrikimų jai nėra, vyrauja ilgalaikės priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Tačiau, išvadoje ekspertė pažymėjo, kad F. D. kaip asmenybė yra degradavusi ir socialiai dezadaptuota dėl ilgalaikės alkoholizacijos. Taigi, nors pasak ekspertės kaltinamoji jai inkriminuoto nusikaltimo metu ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, tačiau jos asmenybės apibūdinimas leidžia teigti, jog jos parodymai, ypač kai jie yra vieninteliai jos kaltės įrodymai, turėtų būti vertinami itin atidžiai ir atsargiai.

Ir trečia vertus – kaltinamosios esminiai tyrimo metu duoti parodymai, kad ji savo seseriai mirtinus sužalojimus padarė sudavusi jai 4 – 5 kartus kumščiu į šonus bei ją nustūmusi nuo skardžio žemyn (jeigu jais ir tikėti), prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. O būtent, pagal F. D., ji seseriai sudavė keletą smūgių kumščiu į šonus (smūgių skaičius pagal jos parodymus svyruoja nuo 2 iki 5). Teismo medicinos išvadoje nurodyta, kad V. P. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimo, t. y. jai lūžo stuburo krūtininės dalies XII slankstelis, rasti daugybiniai šonkaulių lūžiai krūtinės ląstos dešinėje su dešinio plaučio sužalojimu bei daugybiniai kepenų plyšimai. Pasak teismo medicinos specialisto S. Ch., šie jos mirtį lėmę sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu, o daugiausia trimis trauminiais poveikiais. Tačiau, V. P. lavono tyrimo metu šonuose nebuvo rasta jokių išorinių sužalojimų, kas jau iš karto sukelia abejonę, ar iš tikro ji galėjo suduoti seseriai tiek smūgių ir padaryti jai nustatytus sužalojimus. O įvertinus motyvuotą ir įtikinamą specialisto, kuris beveik kategoriškai atmetė galimybę, kad tokius sužalojimus F. D. galėjo padaryti suduodama seseriai smūgius kumščiu, paaiškinimą, kolegija tokią galimybę visiškai atmeta.

Pasak teismo medicinos specialisto, V. P. nustatyti sužalojimai galėjo gautis ir kūnui krentant iš aukščio (didesnio nei 1,60 m) ar riedant nuo skardžio ir kūnui atsitrenkiant į kietą plokštumą dešine puse; stuburo krūtininės dalies XII slankstelis galėjo lūžti viršutinę kūno dalį per liemenį lenkiant į priekį. F. D. ikiteisminio tyrimo metu vienuose iš parodymų teigė, kad pastūmusi seserį ji matė, kaip ši nuriedėjo skardžiu žemyn pora kartų sušukusi iš skausmo, po to pajudino pirštus ir daugiau nebesikėlė. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., 32 – 47 b.l.) matyti, kad melioracijos griovio šlaitas prie vietos, kurioje buvo rastas čiužinys, ant kurio miegodavo seserys, yra ilgas (apie 11 metrų) ir žemesnė šlaito dalis arčiau griovio dugno yra pakankamai stati – bent jau taip matyti iš griovio pjūvio (1 t., 47 b.l.). Viršutinė griovio šlaito dalis šioje vietoje nėra itin stati (1 t., 192 b.l.), tačiau pakankama, kad kūnas galėtų riedėti. Todėl šie kaltinamosios parodymai iš dalies sutampa su teismo medicinos specialisto išvada apie galimą V. P. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmą – kūnui krentant ar riedant, verčiantis kūlversčiais. Verčiantis kūlversčiu per galvą, visiškai realus ir kūno viršutinės dalies lenkimas, todėl taip galėjo lūžti ir stuburo slankstelis, nes byloje nėra duomenų, kad šis lūžis bei kiti jai nustatyti vidaus organų sužalojimai buvo padaryti skirtingu laiku ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis. Tačiau, pagal V. P. lavoną aptikusio liudytojo V. B. parodymus, jos lavonas buvo rastas lygioje vietoje, apie 25 – 30 metrų atstumu nuo F. D. nurodyto melioracijos griovio krašto, t. y. vietos, kur, pasak jos, ji pastūmė savo seserį. Šis liudytojas teisiamajame posėdyje schemoje (1 t., 46 b. l.) parodė, kad joje užfiksuota teisinga lavono radimo vieta, kuri yra ne pačiame griovyje, o gerokai toliau nuo griovio šlaito. Pati kaltinamoji teisiamajame posėdyje negalėjo nei paaiškinti kaip sesers lavonas atidūrė šioje vietoje, nei prisiminė, kur iš viso tiksliai buvo rastas jos lavonas. Teismo medicinos specialistas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po padarytų sužalojimų V. P. mirti turėjo ne daugiau kaip per 1 minutę. Be to, pasak specialisto, su tokiais masyviais sužalojimais, kokie buvo nustatyti jai, V. P. pati realiai negalėjo atlikti jokių aktyvesnių fizinių veiksmų, tame tarpe judėti, vaikščioti, pati savarankiškai išlipti iš pakankamai stataus ir ilgu šlaitu griovio. Kolegija neabejoja šiais teismo medicinos specialisto S. Ch. teiginiais. Tai reiškia, kad : 1) aptariami kaltinamosios parodymai nepaaiškina, kaip gi sunkiai sužalota V. P. pati savarankiškai galėjo išlipti iš griovio ir atsidurti už 25 – 30 metrų nuo jo šlaito krašto vietoje, kur buvo rastas jos lavonas; ir 2) kad V. P. buvo nužudyta kitomis aplinkybėmis, nei apie tai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus kaltinamoji F. D.. Pažymėtina, kad ir kiti F. D. parodymai prieštarauja byloje esantiems duomenims : 1) kaltinamosios parodymai, kad ji su seserimi prieš konfliktą girtavo, t. y. gėrė nusipirktą alų, prieštarauja byloje esančiai teismo medicinos specialisto išvadai, iš kurios matyti, kad V. P. lavono tyrimo metu jos kraujyje ir šlapime alkoholio nebuvo rasta. 2017-06-27 sulaikius kaltinamąją ir patikrinus ją alkotesteriu šis taip pat parodė, kad F. D. buvo blaivi. Alkoholio nerasta ir 2017-06-27 paėmus jos kraują. Įvykio vietoje prie čiužinio, ant kurio miegodavo seserys, nebuvo rasta jokio alkoholio butelių; 2) kaltinamoji teigė, kad konflikto su seserimi metu ji atidavė jai rankinę su banko kortelėmis, tačiau iš bylos seka, kad jų abiejų AB (duomenys neskelbtini) išduotas banko mokėjimo korteles su asmens dokumentais po įvykio į policiją atnešė ir atidavė liudytoja S. K..

Apibendrinusi aukščiau išdėstytą, kolegija kaip visiškai neįtikinamus, nenuoseklius, prieštaraujančius tarpusavyje bei kitiems byloje esantiems įrodymams atmeta kaltinamosios F. D. parodymus, kad tai ji kaltinime jai nurodytais veiksmais ir aplinkybėmis tyčia nužudė savo seserį V. P.. Jau minėta, kad be jos parodymų, kitų jos kaltę patvirtinančių įrodymų šioje byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms F. D. pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. išteisinama neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str., teismas

NUSPRENDĖ:

F. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. dėl savo sesers V. P. tyčinio nužudymo išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), panaikinti ir ją nedelsiant iš suėmimo paleisti.

Reikšmingus šiai bylai daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus : 1) F. D. rūbus ir batus, saugomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje – grąžinti jai arba sunaikinti, nustatytu terminu jų neatsiėmus; 2) visus F. D. asmens dokumentus, juodą rankinę ir laikrodį, saugomus ten pat – grąžinti jai; 3) V. P. rūbus, asmens dokumentus ir iš įvykio vietos paimtus daiktus – su byla perduoti prokurorui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.