Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų atstovėms pagal įstatymą A. M., E. M., atstovui advokatui Justinui Stauskui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą prie Panevėžio miesto savivaldybės, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2016 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo šeimos narį - mažametį sūnų V. M., gim. 2006 m., tyčia panaudojo jo atžvilgiu D kategorijos šaltąjį ginklą- žibintuvėlį- elektros šoko įtaisą, priliesdamas įtaisu mažamečio V. M. pilvą ir taip, dėl įrenginyje naudojamo aukšto elektros srovės išlydžio, sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą bei, dėl odos nubrozdinimų pilvo srityje, nežymiai sutrikdė sveikatą V. M..

Kaltinamasis G. M. parodė, kad 2016-03-14 grįžo išgėręs iš Panevėžio ir buvusi žmona A. M. pasakė, kad dingo 5 eurai. Pamatęs kitą dieną, kad sūnus V. M. turi pinigų, jo paklausė, iš kur pas jį yra pinigai, nes nei jis pats, nei A. M. jam pinigų nedavė. Sūnus tvirtino, kad iš motinos pinigų neėmė. Norėdamas savo sūnų sudrausminti, paėmė žento J. M. nupirktą prožektorių - elektros šoką, kuris buvo jų namuose. Pamatęs elektros šoką sūnus prisipažino, kad neatsiklausęs paėmė pinigus iš savo mamos. Sūnaus sužaloti nenorėjo, tik paauklėti. Sūnus verkė. Dėl anūko M. M. neprisipažįsta, nes tikrai jo nežalojo. Žentas sakė, kad tai jis M. nupurtė. Kai buvo socialinė darbuotoja atvykusi, mažylis M. miegojo. Šiuo metu yra iškeldintas iš namų, gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Negali dirbti, stuburas operuotas, tirpsta kojos. Buvo baustas anksčiau už tai, kad šaukė ant vaikų, kai jie uždegė lapus netoli tvartelio. Buvo išgėręs, sūnus pabėgo iš namų, po to grįžo. Dirba laisvai samdomu, kai gauna pinigų, išgeria. Supranta savo kaltę. Netyčia taip išėjo. Neigia aplinkybę dėl elektrošoko panaudojimo prieš mažą vaiką. M. gal pamelavo, nes žentas J. M. pasakė, kad jis pats M. nupurtė. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi.

2016-03-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie pat kelio į įvažiavimą į (duomenys neskelbtini), ties ženklu ties ženklu pasukus į dešinę pusę matosi sodyba. Sodyboje matyti gyvenamasis namas, kuris yra medinis, žalios spalvos su mūriniu prieangiu. Namas yra vieno aukšto su mansarda. Įėjus į namo vidų į gyvenamąsias patalpas patenkama į virtuvę. Šioje patalpoje yra dvejos durys pro kurias galima patekti į miegamuosius kambarius. Pati įvykio vieta yra virtuvėje šiaurės- rytiniame kampe, kur yra rūbų kabykla, krosnelė kepimui. Ant virtuvinio stalo guli metalinis prožektorius – elektros šokas, kuris yra paimamas ir supakuojamas į spec. paketą Nr. 0015618 (b.l. 6-7).

2016-03-17 specialisto išvadoje Nr. 50-(167)-IS1-165 nurodoma, kad tyrimui pateiktas objektas yra gamykliniu būdu pagamintas žibintuvėlis- elektros šoko įtaisas, kuris yra priskiriamas prie D kategorijos šaltųjų ginklų (b.l.11-13).

2016-03-15 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad policijos pareigūnus kvietė socialinės darbuotojos R. Č., gim. 1983, ir A. P., gim. 1970 m. Nukentėjusysis V. M. nurodė, kad 2016-03-15 jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tėvas G. M. jį nukratė su elektros šoku. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad G. M. elektros šoką naudojo ir savo anūko M. K. atžvilgiu. V. M. parodė kūno vietą, kurią tėvas nukratė su elektros šoku. Ant vaiko pilvo matėsi paraudimai. G. M. paaiškino, kad sūnų norėjo tik pagąsdinti. Neigė, kad sūnaus atžvilgiu naudojo elektros šoką (b.l.18).

Asmens blaivumo teste Nr. 4646 nurodyta, kad 2016-03-15 17:31 val. G. M. nustatytas 1,94 promilės girtumas. (b.l. 81).

Nukentėjusysis V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama ir tėčiu G. M.. Kartu dar gyvena dvi sesės M. ir R. bei M. K. ir A.. 2016 metų kovo 15 d., po pietų, po pamokų jis grįžo namo, tėtis virtuvėje gėrė alų iš bambalio, buvo girtas. Tėtis gėrė ir iš vakaro. Jis iš vakaro be leidimo neklausęs mamos paėmė 5 eurus. Tėtis nusiuntė jį atnešti malkų, paskui pradėjo jam priekaištauti dėl pinigų, o jam pasirodė, kad jis pasakė jam „eik na...“, jis užriko „ką pasakei“ ir norėjo trenkti jam į veidą. Tada jis, kad tėtis jo nemuštų, atsigulė ant grindų. Tėtis paprašė M. draugo J. (J. M.), kad atneštų elektrošoką ir prikišo įjungta elektros šoką jam prie pilvo, žemiau bambos. Jis pajuto skausmą, pradėjo verkti ir nuėjęs atsigulė į lovą. Paskui, dar pagėręs alaus, tėtis atėjo ir sakė, kad kai M. nematys, jis galės eiti į lauką. Suprato, kad tėtis pats išsigando, ką padarė, nes jis verkė. Po kiek laiko atvažiavo socialinės darbuotojos, kurios pamatė jį verkiantį ir jis joms pasakė, kas atsitiko. Tėtis jį ir anksčiau yra mušęs, kažkada su lentele mėsai pjaustyti daužė per alkūnes, kad jis jam nepadavė megztinio. Apie tai, kad tą pačią dieną tėtis nupurtė elektros šoku ir M., jis sužinojo iš paties M.. Kai M. atsikėlė pamiegojęs, jis jam pasakojo, kad senelis jį nupurtė su elektros šoku, matė, kad jam yra paraudimas ant krūtinės. Grįžęs iš mokyklos jis dar ėjo į lauką, grįžus M. buvo atsikėlęs ir jam papasakojo apie nupurtymą. (b.l. 33-34).

Iš VšĮ Panevėžio rajono poliklinika pateiktos informacijos ir Greitosios medicinos pagalvos kvietimo V. M. kortelės matyti, kad 2016-03-15, 17.17 val., buvo priimtas iškvietimas dėl tėvo grasinimų vaikui elektriniu prožektoriumi. Pagalbos teikimo protokole nurodyta žyma: Nudegimai(nu(si)plikymai), suteikta pagalba Širdies lašai 25. Papildomoje informacijoje užfiksuota, kad tėvas su prožektoriumi tazeriu nudegino sūnui pilvą. Skauda ir išsigando. (b.l.43- 44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G303/2016 ( 05) nurodyta, kad V. M. nustatyti odos nubrozdinimai pilvo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (paviršiumi), mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. Tiksliai pasakyti apie žalojusio daikto (įrankio) savybes (pobūdį), nėra galimybės. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu V. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl Nustatytų sužalojimų V. M. sveikata sutrikdyta nežymiai. (b.l.40).

Dėl socialinės ir psichologinės brandos ypatumų bei siekiant išvengti baudžiamojo proceso traumuojančio poveikio procesiniai veiksmai su trimečiu M. K. neatlikti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G302/2016 ( 05) nurodyta, kad M. K. apžiūros metu mechaninių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos mastas nekvalifikuojamas. Negalima atmesti galimybės, kad užduotyje nurodyto įvykio metu G. M. nurodyti veiksmai galėjo M. K. sukelti fizinį skausmą. (b.l. 49).

Liudytoja R. Č. parodė, kad dirba Krekenavos seniūnijoje, socialine darbuotoja su socialinės rizikos šeimomis. Su M. šeima dirba 9 mėnesius. 2016 metų kovo 15 d., apie 15.30 val., kartu su bendradarbe M. V. vyko tikrinti šeimų. Atvykus į (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena M. šeima, namuose buvo rastas neblaivus G. M., kuris pasigyrė, kad papurtė V. už tai, kad šis pavogė mamos pinigus. Namuose taip pat buvo nepilnamečiai vaikai ir anūkai. G. M. pradėjo prie jų kabinėtis dėl jų atliekamų pareigų, priekaištavo, kad jos atvažiavo. Pradžioje pagalvojo, jog M. tiesiog papurtė vaiką. Po to nuėjus pas V. M. į kitą kambarį, šis parodė sužalotą pilvą, verkė ir pasisakė, kad 2016 m., kovo 15 d., apie 14.30 val., jo tėvas purtė jį prožektoriumi- elektrošoku. Taip pat vaikas nurodė, kad tėvas tą pati darė ir savo anūkui M. K.. Buvo priimtas sprendimas apie šį įvykį informuoti policijos pareigūnus. G. M. buvusi žmona įvykio metu buvo išvykusi į Panevėžį. M. tuo metu miegojo. Kai greitoji atvyko, jis buvo tik atsikėlęs, gydytoja negalėjo jo apžiūrėti. Norėjo apžiūrėti, nes V. sakė, kad M. irgi purtė. Santykiai šeimoje tokie, kad kol tėvas negeria viskas būna tvarkoje, kai išgeria sukelia problemų. Terorizuoja mamą, psichologiškai smurtauja prieš šeimos narius. Mama visiškai negerianti. V. berniukas labai aktyvus. Tėvas sakė, kad iš vakaro iš mamos piniginės dingo 5 eurai. Mama kaltino tėvą, tėvas V.. Dėl socialinių įgūdžių stokos šeima įrašyta į rizikos grupę, prastos gyvenimo sąlygos. Anūkai gyvena tame pačiame kieme, yra namas, šeima augina dvi neįgalias mergaites, kurios mokosi Kaune. Yra ūkinis pastatas, ten gyvena viena dukra su dviem vaikais. Kol E. pradėjo mokytis ji irgi ten gyveno su dviem vaikais. Mažiukui M. tik trys metukai, jis nieko nesakė, nieko nerodė. Greitoji neišsivežė vaikų, nes nebuvo pavojaus gyvybei. Gydytoja paklausė, mama parašė, kad atsisako. Mama grįžo 17.30 val. Pats kaltinamasis dėl V. sužalojimo prisipažino, dėl M. – ne.

Liudytoja M. V. parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja, kartu su kolege važiavo aplankyti šeimos. Namuose buvo G., dukra M., jos draugas ir mažoji mergaitė. M. miegojo. Berniuko V. nebuvo, pasiteiravus, kur jis, sakė, kad pasislėpė. Prašė G., kad surastų vaiką. Vaikas buvo po lova, išlindęs prisiglaudė prie lovytes ir užsidengė veidą. Paklausus kas nutiko, nenorėjo kalbėti, po to pasakė, kad tėtis jį su prietaisu sužalojo. Parodė sužalotą vietą, buvo matyti pūslės. Tuo laiku, kai vežė vaiką į ekspertizę buvo žaizdos likę, prieš tai buvo matyti nudegimo iššokusios pūslės. G. prisipažino, kad taip padarė, kad taikė netinkamas priemones vaiko auklėjimui. Jis teigė, kad už netinkamą elgesį taikė tokias priemones. V. sakė, kad M. taip pat padarė, tiksliau to prietaiso nenurodė. M. miegojo, nebesinorėjo jo gąsdinti, kelti iš miegų. Tėvas negirdėjo ką V. pasakojo. G. bandė elektrošoko veikimą pademonstruoti, kad tai ne pavojingas daiktas, bandė rodyti ant savęs. V. tikslaus laiko nenurodė kada nupurtė, bet tai buvo tą pačią dieną. Mačiau padarytas žaizdas. V. nepasisakė, kad pavogė iš motinos pinigų.

Liudytojas J. M., paaiškino, kad apie metus laiko gyvena su M. M., gim. 2000 m., pas jos tėvus G. ir A. M., (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena ir M. seserys bei brolis V. M.. Taip pat kartu gyvena ir E. M. vaikai M. ir A.. Paties incidento nematė. Nuėjęs į kambarį pamatė, kad V. verkia. Paklausus, kas buvo, jis atsakė, kad su elektrošoku jį papurtė. Incidentas, kaip sakė, buvo virtuvėje. M. to metu nebuvo namuose. Jo niekas neprašė atnešti elektrošoko. Šis daiktas buvo padėtas ant spintos. M. buvo kitame kambaryje. Nežino, kas M. nupurtė, su G. apie tai jokios kalbos nebuvo. Ant M. kūno nieko nesimatė, pats M. nieko nesakė, kad jį nuskriaudė. Jis sakė, kad jį purtė, bet, kad skaudėtų nesakė. Žibintuvėlį – elektros šoką jis įsigijo Panevėžio centrinėje turgavietėje, laikė savo kambaryje. M. tėvas G. M., E. vaikai bei V. žinojo, kad pas jį yra elektros šokas, tačiau, kur būtent jis laikomas, žinojo tik G. M..

Žibintuvėlis-elektros šokas, yra saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje. Kvito Nr. 048267. (b.l.16).

Šiais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo G. M. paaiškinimu, kad norėdamas paauklėti sūnų prikišo įjungtą elektrošoką pastarajam prie pilvo, nukentėjusiojo V. M., liudytojų – socialinių darbuotojų R. Č. bei M. V., mačiusių sužalotą verkiantį V. M. tuoj po įvykio parodymais, specialisto išvadomis G. M. kaltė smurtaujant prieš savo šeimos narį - mažametį sūnų V. M., tyčia panaudojus jo atžvilgiu D kategorijos šaltąjį ginklą - žibintuvėlį- elektros šoko įtaisą, priliečiant įtaisu mažamečio V. M. pilvą ir taip, dėl įrenginyje naudojamo aukšto elektros srovės išlydžio, sukėlus nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą bei, dėl odos nubrozdinimų pilvo srityje nežymiai sutrikdžius sveikatą V. M. yra pilnai įrodyta. Padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d. Tuo tarpu, G. M. inkriminuota kaltinimo dalis, kad jis smurtaujant prieš savo šeimos narį mažametį anūką M. K., gim. 2012 m., tyčia panaudojo jo atžvilgiu D kategorijos šaltąjį ginklą- žibintuvėlį- elektros šoko įtaisą, priliesdamas įtaisu mažamečio M. K. krūtinės ląstą ir taip, dėl įrenginyje naudojamo aukšto elektros srovės išlydžio, sukėlė nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą, teismo nuomone, neįrodyta. Pats G. M. kategoriškai neigia tokį savo elgesį, kaltinimas grindžiamas tik mažamečio V. M. parodymais, kuris apie M. sužalojimą teigia supratęs tik iš nemokančio gerai kalbėti vaiko pasakymo, apžiūrėjus vaiką, specialistai jokių žymių ant kūno nerado, pats vaikas parodymų duoti negali, nes yra dar per mažas būti apklausiamas, todėl nesant jokių objektyvių patikimų įrodymų, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Veikos kvalifikavimas nuo to nesikeičia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamuoju įstatymu numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą G. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (ankstesni teistumai išnykę dėl senaties) (b.l. 87), Administracine tvarka baustas ir turi galiojančias nuobaudas: 1) 2015-07-27 baustas dėl LR ATPK 200 str. 1 d. įspėjimu, 2) 2015-10-31 pagal LR ATPK 181 str. 1d. įspėjimu (šaukė ant savo 9 metų sūnaus išgąsdindamas ir įbaugindamas jį, priversdamas bėgti iš namų ir keletą valandų vaikščioti po kaimą), 3) 2015-11-03 pagal LR ATPK 178 str. 1d. (viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus).Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės Panevėžio skyriuje duomenų nėra. Pas psichiatrą, priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l.80). Taip pat teismas atsižvelgia į įstatyme numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus švelnesnę iš jam inkriminuotų straipsnių sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių – areštą, savo dydžiu artimą įstatymu nustatytam vidutiniam šios bausmės dydžiui, atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta veika sunkesnių pasekmių nesukėlė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, 437 str. straipsniais

nusprendžia:

G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nubausti jį areštu keturiasdešimt penkioms paroms. Bausmę atlikti areštinėje.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-03-15 iki 2016-03-17 (dvi paras).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.