- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- 2A-455-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01502-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- J. B., A. V.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-455-755/2017
teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01502-2016-7
2017 m. rugpjūčio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. B. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-839/2017 pagal J. B. ir A. V. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės kreipėsi į teismą kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti jų atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti 2016-06-06 atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. P1-6 ,,Dėl J. B. atleidimo iš darbo“ ir grąžinti J. B. į darbą, panaikinti 2016-06-06 atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. P1-7 ,,Dėl A. V. atleidimo iš darbo“ ir grąžinti A. V. į darbą, priteisti iš atsakovo ieškovių naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti iš atsakovo kiekvienos ieškovės naudai po 5000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto atleidimo, atlyginti bei priteisti iš atsakovo ieškovių bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jų atleidimas iš darbo – (duomenys neskelbtini) pareigų neteisėtas, nes mokykloje 2015-2016 mokslo metais mokėsi 41 mokinys, kurie yra didelių arba labai didelių specialiųjų poreikių, o (duomenys neskelbtini) pagalba būtina visiems mokiniams. Mokinių mažėjimas buvo tik 4 vaikais, t.y. iki 37. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtintų Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašą mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialių ugdymosi poreikių, prilyginamas dviem mokiniams, taigi įstaigoje turi būti (duomenys neskelbtini) etatas. Įteiktas įspėjimas neinformatyvus, nebuvo rengtos konsultacijos su darbuotojų atstovais. Atliktas (duomenys neskelbtini) etato naikinimas yra formalus, nes šios funkcijos buvo pavestos kitiems darbuotojams įvardijant jas kalbos ir komunikacijos gebėjimų ugdymo pamokomis, o (duomenys neskelbtini) funkcijų atlikimas perduotas asmeniui pagal sudarytą paslaugų pirkimo sutartį apsimestinis. Tokiu būdu organizuojant (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimą įstaiga negavo jokios ekonominės naudos, o tik siekė atsikratyti neįtinkančiais darbuotojais. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, pažeminimą, buvo daromas psichologinis spaudimas, dėl ko ieškovėms buvo padaryta neturtinė žala, kuri vertintina kiekvienai po 5000 Eur.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sprendimas atleisti ieškoves sąlygotas mokyklos steigėjo Utenos rajono savivaldybės tarybos 2016-03-31 sprendimo Nr. TS-85 „Dėl Utenos rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkio klasėse (grupėse) 2016-2017 m. m. nustatymo“. Vaikų skaičius ugdymo įstaigoje pastoviai mažėjo dėl ko mažėjo ir finansavimas įstaigai, todėl buvo būtina spręsti įstaigos pertvarkymus. Pasirinktas (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo modelis pagal viešojo pirkimo būdu sudaromą sutartį leido įstaigai sutaupyti lėšų bei lanksčiau organizuoti šios funkcijos vykdymą atsižvelgiant į besikeičiantį įstaigos mokinių skaičių. Ieškovės neteisingai siekia pritaikyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtintų Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašą, nes įstaigoje nėra įsakyme nustatyto kiekio vaikų, kuriems reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba, todėl (duomenys neskelbtini) etato steigimas nėra būtinas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2017-02-15 sprendimu ieškovių ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių atsakovės naudai iš kiekvienos po 1147,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovių valstybės biudžeto naudai iš kiekvienos po 4,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Teismas nustatė, kad atsakovė darbo sutarties su ieškovėmis nutraukimą pagal DK 129 straipsnį grindė dėl ekonominių priežasčių atliktais įstaigos struktūriniais pertvarkymais, po kurių neliko (duomenys neskelbtini) etatų įstaigoje, o (duomenys neskelbtini) paslaugoms įstaigoje teikti viešo pirkimo būdu sudaryta paslaugų teikimo sutartis,t.y. aplinkybėmis, kurios gali būti pripažintos svarbia priežastimi nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį.Nurodė, kad atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip pelno nesiekianti, iš esmės valstybės ir savivaldybės biudžeto finansuojama įstaiga. Iš bylos duomenų nustatė, kad, mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir įstaigoje besimokančių mokinių, kuriems reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba. Teismas, įvertinęs atsakovės veiklos specifiką ir kitas aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti svarbios priežasties, kaip DK 129 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, nutraukiant su ieškovėmis sudarytas darbo sutartis, buvimą. Pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų matyt, kad ieškoves priimant į darbą situacija įstaigoje dėl mokinių skaičiaus buvo visiškai kitokia nei 2014-2016 m. laikotarpiu.Teismas sprendė, kad 2016-03-31 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-85 „Dėl Utenos rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkio klasėse (grupėse) 2016-2017 m. m. nustatymo“ sudarė pakankamą pagrindą įstaigos vadovui spręsti dėl įstaigos struktūrinių pertvarkymų, nes mokinių ir klasių mažėjimas lemia ir įstaigos veiklos finansavimo mažėjimą dėl ko būtina spręsti dėl įstaigos veiklos organizavimo pertvarkos.Teismas konstatavo, kad įspėjimai ir sprendimas dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas tinkamus įgaliojimus turinčio asmens.Sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog įspėjimai dėl ieškovių atleidimo iš darbo esmingai neatitinka DK 130 straipsnio reikalavimų. Įspėjimai pakankami informatyvūs, be to, papildomą informaciją, nurodė, apie įstaigoje planuojamus, svarstomus, nuolat vykstančius pertvarkymus buvo galima gauti ir kitais būdais. Teismas sprendė, kad aplinkybė, kad direktorius nepateikė susipažinti minėto Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo taip pat nėra pakankama pripažinti, jog ieškovės nebuvo tinkamai įspėtos, nes minėtas yra paskelbtas viešai Utenos rajono savivaldybės interneto tinklalapyje.Laikė, jog argumentai, kad centre privalo būti (duomenys neskelbtini) etatas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtintą Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašą, yra nepagrįsti. Sprendė, kad mokinių kiekis (32) neatitinka aprašo 9.2., 9.3. punktuose nustatytų kriterijų dėl mokinių skaičiaus. Teismas nurodė, kad pateiktais duomenimis sumažėjo socialinių pedagogų, mokytojo padėjėjų, mokytojų, neliko psichologo. Nurodė, kad objektyvių duomenų, kad į atleistų darbuotojų vietas priimta kitų darbuotojų, ar tam tikri etatai realiai nepanaikinti, nėra pateikta. Konstatavo, kad aplinkybių visuma liudija, kad struktūrinis pertvarkymas įstaigoje buvo realus ir jis buvo iš tikro įgyvendintas. Aplinkybė, kad sutampa įstaigoje dirbantis darbuotojas ir paslaugos teikėjas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog struktūrinis pertvarkymas nebuvo realus. Vertino, kad argumentai, jog apmokėjimas už (duomenys neskelbtini) funkcijų atlikimą įstaigoje likusiems dirbti darbuotojams apsimestinai buvo pavestas kaip kalbinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymas, nėra pakankamai pagrįsti ir įrodyti.Konstatavo, kad bendras įstaigos darbo užmokesčio fondas pagal apibendrintas ataskaitas nepatvirtina, kad darbo užmokesčio lėšos įstaigai nemažėjo, nes ugdymo funkcijų vykdymas tame tarpe (duomenys neskelbtini) paslaugos finansuojamos būtent iš mokinio krepšelio lėšų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 patvirtinta Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika).Taip pat nustatė, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovo sprendimą nutraukti ieškovių darbo sutartis lėmė ankstesni šalių ginčai ar nesutarimai, nėra.Teismas konstatavo, kad byloje atsakovė įrodė, kad ieškovių atleidimo iš darbo pagal DK 129 str. pagrindą, todėl sprendė, kad ieškinys atmestinas. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį,paaiškinimų teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovių naudai bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos raštą ir išreikalauti iš atsakovės duomenis apie atsakovei visą (iš visų šaltinių) skirtą ir gautą 2016 metais finansavimą. Apeliantės nurodo, kad teismas klaidingai konstatavo ir vertino faktines aplinkybes, susijusias su įstaigos struktūros pertvarka. Pažymi, kad jos teismui nurodė, jog klasių komplektų mažėjimas neturi ryšio su (duomenys neskelbtini) etatų naikinimu, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Teigia, kad įspėjimo apie atleidimą tekstas šiuo atveju neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nekonkretus įspėjimas tik rodo atsakovo norą atleisti ieškoves iš darbo, ir tik vėliau atsakovas pasikonsultavęs atleidimo pagrindą detalizavo, kuris, tikėtina, nebūtų buvęs toks pateiktas.Teigia, kad (duomenys neskelbtini) etatas apskritais negalėjo būti naikinamas, nes, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu V-1228 patvirtinto aprašo 9 punktu atsakovo įstaigoje yra privalomas (duomenys neskelbtini) etatas, todėl ieškovių atleidimas yra neteisėtas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. Teismas nepagrįstai ir remdamasis neaiškiais duomenimis, konstatavo, kad iš 21 klasės liko 19 (tiek klasių apskritai atsakovo įstaigoje nebuvo) bei, kad (duomenys neskelbtini) pagalbos reikalaujančių asmenų skaičius sumažėjo nuo 18 iki 16 (atsakovės visada nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagalba reikalinga visiems atsakovo mokiniams, tačiau dėl mažo etatinio krūvio (dirbo nepilnu etatu) joms nebuvo galimybės teikti tokios pagalbos visiems mokiniams.Dėl paminėto ieškovės nurodo, kad teikia apeliacinės teismui oficialią pažymą iš kurios matyti, kad atsakovės įstaigoje 35 mokiniams paskirta (duomenys neskelbtini) pagalba. Apeliantės teigia, kad buvo pažeista prievolė pasiūlyti ieškovėms kitą darbą, nes atsakovė joms kito darbo joms nepasiūlė, nors pripažino, kad laisvos darbo vietos egzistavo. Pažymi, kad atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ieškovei A. V. siūlė dirbti kitą darbą (muzikos mokytoja). Iš atsakovės siūlymo, kuris adresuotas G. M. yra matyti, kad pastarajai darbuotojai eiti kitas pareigas buvo pasiūlyta raštu aiškiai ir konkrečiai nurodant visas aplinkybes, tai įrodo, kad atsakovei buvo žinoma apie prievolę darbuotojui raštu siūlyti kitą darbą, tačiau tokio darbo ieškovėms jis nesiūlė, nors ir turėjo prievolę bei faktinę galimybę. Dėl paminėto, apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos išvada, jog nėra duomenų apie tai, jog ieškovių atleidimo iš darbo dieną buvo laisvų darbo vietų - visiškai nepagrįsta ir neteisinga.Jei ieškovėms būtų buvęs pasiūlytas kitas darbas - jos būtų jį dirbusios ir nebūtų buvusios atleistos, tai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ieškovių atleidimas iš darbo yra neteisėtas atsakovei neįvykdžius prievolės joms siūlyti kito darbo.Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį. Ieškovės apeliaciniu skundu tvirtina, kad struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs. Atsakovė įsigijo (duomenys neskelbtini) paslaugą. Taip pat nustatyta, kad G. M., atleidus ieškoves, pradėjo vesti kalbinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymo pamokas po 4,8 val., kurių turinys, ieškovės teigia, yra tapatus (duomenys neskelbtini) teiktai funkcijai, tai patvirtinančius įrodymus (metodologinę medžiagą) jos pateikė teismui. Nurodo, kad G. M. krūvis prilygintas 0,25 etato, o atsakovė atleidusi ieškoves, nesutaupė finansinių lėšų, tačiau išleidžia didesnę sumą. Kalbinių ir komunikacinių gebėjimo ugdymo pamokas veda ir kitos mokytojos. Todėl apeliantės teigia, kad (duomenys neskelbtini) (ieškovių vykdyta funkcija) atsakovo įstaigoje yra tęsiama faktiškai ją tęsiant civilinių sutarčių pagrindu, taip pat darbuotojams papildomai apmokant (iš tų pačių finansavimo šaltinių) ir pavedant vesti kalbinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymo pamokas, kurių iki atleidimo momento nebuvo.Teigia, kad teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, duomenų, jog (duomenys neskelbtini) pagalbos teikimas būtų perleistas ar perduotas kitam asmeniui. Pažymi, kad byloje yra sutartis, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimas perduotas G. M.. Ieškovės pažymi, kad DK 138 straipsnio 2 dalis draudžia nutraukti darbo sutartį tuo atveju, kai sudaroma paslaugų teikimo sutartis su subjektu, kuris atlieka analogiškas funkcijas darbuotojų vykdytoms. Dėl šių jų argumentų pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nepasisakė. Nurodo, kad į bylą nebuvo pateikti pilni ir išsamūs atsakovės finansinę būklę patvirtinantys duomenys. Programos sąmata negali būti prilyginama juridinio asmens faktiškai gautoms piniginėms sumoms. Pažymi, kad duomenų už 2016 metus atsakovo steigėjas pateikti negalėjo, ieškovės raštu ir žodžiu šiuos duomenis pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti iš atsakovės, tačiau toks prašymas patenkintas nebuvo. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovo pateikta viena iš vykdomų programų sąmatų tiksliai neatspindi jos finansinės būklės, o pateikti finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė būklė iš esmės ženkliai nekito ir neblogėjo. Taip pat apeliantės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo aktyvumas byloje vertinamas kaip palankus darbdaviui, nes teismas naudojosi savo iniciatyva surastai statistiniais duomenimis atsakovo argumentams paremti, teismas prašė pateikti atsakovo duomenis pagrindžiančius G. M. pirmumo teisę likti darbe. Pažymi, kad iš darbo sutarčių turinio yra matyti, kad dėl papildomo darbo (mokytojų pareigose) darbo sutartimis buvo susitarta, tokie terminuoti susitarimai buvo nuolat tęsiami, darbas buvo nuolatinio pobūdžio. Remiantis susiklosčiusia kasacinio teismo praktika, tais atvejais, jei terminuota darbo sutartis yra vis pratęsiama, be to dirbamas darbas iš esmės yra nuolatinio pobūdžio-laikoma, kad sudaryta sutartis yra neterminuota. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ir dėl ieškovių atleidimo iš darbo teisėtumo ir šiuo aspektu, tačiau to nepadarė.Atsakovė atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimą palikti nepakeistą. Prašo neprijungti prie bylos Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos rašto Nr. s-42(1.7)9201703-03)„Dėl mokinių skaičiaus“, atmesti ieškovių prašymą išreikalauti duomenis apie atsakovei paskirtą ir gautą iš visų šaltinių finansavimą. Atsakovė pateiktu atskiru prašymu prašo priteisti iš ieškovių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovė nesutinka su ieškovių argumentais, jog teismas rinko atsakovei palankius įrodymus bei juos vertino atsakovės naudai. Teismas priėmė ieškovių teikiamus įrodymus, pareikalavo iš atsakovės pateikti tam tikrus įrodymus. Tai, kad teismas savo nuožiūra rinko bendro pobūdžio demografinius duomenis apie gyventojų skaičiaus mažėjimą, nepatvirtina palankaus įrodymo nustatinėjimo. Pažymi, kad teismas tinkamai vykdė aktyvaus teismo vaidmens darbo teisiniuose ginčuose vaidmenį. Dėl ieškovių prašymo išreikalauti iš atsakovės duomenis apie iš visą šaltinių paskirtą ir gautą finansavimą 2016 m. nurodo, kad tokius duomenis teismui jau pateikė. Be to, pažymi, kad 2017-03-30 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-80 „Dėl Utenos rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkio klasėse (grupėse) 2017-2018 m.m. nustatymo“ rodo, kad ateinantiems mokslo metams numatytas 4 klasių su 30 moksleivių komplektas. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pagalbos gavėjų skaičius sumažėjo nuo 18 iki16. Sumažinus klasių centre skaičių ir realiai sumažėjus moksleivių bei (duomenys neskelbtini) pagalbos gavėjų skaičiui, neliko pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtinto Specialiojo pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo 9.2. ir 9.3. punktuose išlaikyti įsteigtą (duomenys neskelbtini) etatą. Atsakovo savininkui sumažinus mokinio krepšelio lėšas,struktūriniai pakeitimai buvo organizuojami taip, kad būtų atleidžiami specialistai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš mokinio krepšelio. Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl ieškovių darbo antraeilėse pareigose pas atsakovą kaip motyvo jas atleisti iš darbo, nes tokių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas pagrįstai nustatė esant atsakovo ekonominį būtinumą mažinti savo sąnaudas. Nurodo, kad nėra DK 130 straipsnyje numatytų ieškovių informavimo apie atleidimą iš darbą pažeidimų.Teigia, kad Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2016-10-04 sąrašas patvirtina, kad pagalbos gavėjų yra 16 moksleivių, o pritaikius koeficientą 2 lygus 32, todėl apeliančių argumentas dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) paslaugų skaičiaus nustatymo bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtinto Specialiojo pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo 9.2. ir 9.3. punktų pažeidimo.Atsakovas papildomais rašytiniais paaiškinimais byloje, teismui pateiktais 2017-04-27, nurodo, kad ieškovei A. V. buvo pateiktas darbdavio pasiūlymas ją perkelti į kitą darbą, tai, teigia, patvirtina atsakovės 2016-11-10 pažyma Nr. (2.4)-S-155 (t.2, b.l. 177-181). Teigia, kad pačios ieškovės nebuvo suinteresuoto būti perkeltomis į kitą darbą. Ieškovių paaiškinimai apie fiktyvius atsakovės struktūrinius pertvarkymus yra nepagrįsti, nes atlikus struktūrinius pertvarkymus atsakovė turėjo naudos, o paskelbtame (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo pirkime galėjo dalyvauti ir ieškovės. Taip pat papildomuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad kalbinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymas nesutapatinamas su (duomenys neskelbtini) veikla, šių gebėjimų ugdymas yra mokymo dalykas, tačiau ne specializuota (duomenys neskelbtini) pagalba. (duomenys neskelbtini) funkcijų vykdymas darbo teisinių santykių forma buvo nutrauktas atleidus ieškoves. Kalbinio ir komunikacijų gebėjimų ugdymas buvo pasirinktas kaip ugdymo proceso dalis. Pažymi, kad teismas nenustatė (duomenys neskelbtini) pagalbos teikimo įstaigoje perdavimo ar perleidimo kitam asmeniui. Pažymi, kad įstaigos lėšų mažėjimas 2017 metais buvo iki 114700 eur. Atsakovas papildomais rašytiniais paaiškinimais byloje, teismui pateiktais 2017-05-19, nurodo, kad apmokėjimą už suteiktą specialiąją pedagoginę pagalbą įstaiga atlieka iš mokinio krepšelio lėšų. Teigia, kad papildomai pateikiamos atsakovės biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2016-03-31 (pirmam ketvirčiui) ir 2017-03-31 (pirmam ketvirčiui) ataskaita patvirtina, kad bendras įstaigos finansavimas per metus sumažėjo. Paaiškina, kad Utenos rajono pedagoginė psichologinė tarnyba nėra tas subjektas, kuris pagal Panevėžio apygardos teismo 2017-05-08 nutartį tinkamai ir kvalifikuotai atsakytų, kiek tiksliai atsakovės moksleivių bus reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba 2017/2018 mokslo metais. Naujas (duomenys neskelbtini) pagalbos gavėjų sąrašas bus tvirtinamas 2017 metų rugsėjo mėnesį. Pažymi, kad iš prie paaiškinimų pridedamo Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2017-05-18 rašto matyti, kad švietimo pagalbos gavėjų sąraše 16 mokinių paskirta (duomenys neskelbtini) pagalba teikiama, o 19 mokinių paskirta (duomenys neskelbtini) pagalba nėra teikiama (t.2, b.l. 205-206).Atsakovas papildomais rašytiniais paaiškinimais byloje, teismui pateiktais 2017-06-14, nurodo, kad neprieštarauja dėl Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2017-05-17 rašto Nr. S-120 (17) „Dėl teikiamos (duomenys neskelbtini) pagalbos“ prijungimo prie bylos. Tačiau nurodo, kad minėta tarnyba negali vienareikšmiškai atsakyti dėl (duomenys neskelbtini) pagalbos reikalaujančių, ją gaunančių atsakovės mokinių skaičiaus, pažymose teikia skirtingus skaičius, juos skirtingai vertina ir aiškina, o galutinis nurodomas 35 mokinių skaičius, kuriems yra paskirta (duomenys neskelbtini) pagalba, yra neteisingas. Nurodo, kad Utenos psichologinės pedagoginės tarnybos vaidmuo yra patariamasis ir pritariamasis, nes (duomenys neskelbtini) pagalbą paskyrė ir su tarnyba suderino atsakovės vaiko gerovės komisija ir patvirtino mokyklos direktorius. (duomenys neskelbtini) pagalbos gavėjų 2016-10-04 sąrašas nenuginčytas ir nepanaikintas. Atsakovė nurodo, jog neprieštarauja, kad prie bylos būtų prijungtos ieškovių 2017-05-16 ir 2017-05-24 nuomonės ir kartu su pridedamais dokumentais ir paaiškina, kad pateiktas Utenos rajono ugdymo įstaigų specialiųjų pedagogų ir (duomenys neskelbtini) sąrašas nėra sudarytas atsakovės, o dėl pateiktos atsakovės vadovo veiklos ataskaitos už 2016-2017 mokslo metus, kurioje nurodytas (duomenys neskelbtini), neprieštarauja bylos aplinkybėms, nes (duomenys neskelbtini) funkcijas paslaugų teikimo sutarties pagrindu atsakovei teikia (duomenys neskelbtini) G. M..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovių ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
Ieškovės su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2017-03-03 Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos raštą Nr. S-42 (1.7) „Dėl mokinių skaičiaus“. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiuo įrodymu, nustatė, kad jis yra parengtas po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kas rodo savalaikį įrodymo pateikimą kartu su apeliaciniu skundu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šis įrodymas reikšmingas sprendžiamiems civilinėje byloje klausimams, pateiktas raštas atitinka įrodymų sąsajumo reikalavimą, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijos pateiktas įrodymas neužvilkins, šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliaciniam teismui priimti šalių kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą ir jį vertinti su kitais bylos įrodymais. Analogiškais motyvais vadovaujantis daroma išvada išvada ir dėl ieškovių su 2017-05-16 prašymu teismui pateikiamų įrodymų – Utenos rajono ugdymo įstaigų specialiųjų pedagogų ir (duomenys neskelbtini) sąrašo, elektroninio laiško kopijos (t. 2, b.l. 196-201) bei atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą bei rašytiniais paaiškinimais pateikiamų įrodymų prijungimo prie šios bylos. Visi šalių pateikti duomenys įvertinami priimant ši sprendimą.
Dėl ginčo esmės
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, poziciją išsakytą teismo posėdžiuose (CPK 185 straipsnis), iš esmės sutinka su esminiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į kai kurių reikšmingų įrodymų bylai turinį, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas bei neteisingai konstatavo, jog byloje yra įrodytas ieškovių atleidimo DK 129 straipsnio pagrindu atleidimo iš darbo pagrįstumas ir teisėtumas, todėl netinkamai pritaikė materialines teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Surinkti įrodymai ir faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti ginčą iš esmės apeliacinėje instancijoje, todėl priimamas naujas teismo sprendimas. Nagrinėjamam teisiniam darbo santykių ginčui taikomos iki 2017-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos( Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės pagal su atsakovu sudarytas darbo sutartis dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose ir iš darbo buvo atleistos DK 129 straipsnio 2 dalies ir DK 140 straipsnio pagrindais. DK 129 straipsnio 1 dalis nustatė, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Įstatyme vartojamos svarbios priežasties ir ypatingo atvejo sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju jų turinys nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011). Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė, kad atsakovė darbo sutarties su ieškovėmis nutraukimą pagal DK 129 straipsnį grindė dėl ekonominių priežasčių atliktais įstaigos struktūriniais pertvarkymais ir iš skundžiamo teismo sprendimo motyvacijos matyti, kad didžiausią reikšmę teismas skyrė būtent tokių aplinkybių buvimui nustatyti, t. y.ar pasikeitė ekonominė darbdavio būklė, ar darbdavys turėjo teisę į tai reaguoti atitinkamais struktūriniais pertvarkymais įstaigoje, tame tarpe ir nutraukdamas darbo sutartis su ieškovėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus - mokinių skaičiaus ir klasių komplektų mažėjimą, konstatavo esant svarbią priežastį nutraukiant darbo sutartis su ieškovėmis pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Teismas vertino, kad įstaigos struktūriniams pertvarkymams buvo pagrindas – įstaigos lėšų (mokinio krepšelio) ugdymo programoms vykdyti mažėjimas mažėjant mokinių skaičiui. Tačiau kolegijos įvertinimu pagrindo pripažinti, kad darbdavys nagrinėjamu atveju turėjo pakankamą pagrindą struktūriniams pertvarkymams įstaigoje jo pasirinktu būdu - nutraukti darbo sutartis su ieškovėmis nebuvo, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad faktiškai mokyklos struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių neliko ieškovių darbo vietos – iš viso - 0,5 (duomenys neskelbtini) etato, neįvyko – (duomenys neskelbtini) funkcijos realiai įstaigoje išliko, tik ją dabar atlieka ne pagal darbo sutartys dirbę, o pagal civilinę paslaugų sutartį teikiantis asmuo. Tokia aplinkybė savaime paneigia išvadą, kad įstaigoje susiklostę veiksniai galėjo būti pripažinti svarbia ir pakankama aplinkybe, kuri leistų pagrįstai atlikti ginčo struktūrinius pertvarkymus pas atsakovą – nutraukti darbo sutartis su ieškovėmis. Be to, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui tinkamai nenustačius mokinių skaičiaus, kuriam esant privalomas (duomenys neskelbtini) etatas ugdymo įstaigoje, nepagrįstai spręsta, kad su ieškovėmis darbo sutartys galėjo būti nutrauktos. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro iš šių bylos įrodymų, kurie aptariami žemiau. Tai, kad (duomenys neskelbtini) pagalba mokinimas teikiama po ieškovių atleidimo teikiama ir toliau patvirtina byloje esantys duomenys apie (duomenys neskelbtini) paslaugos atsakovui 2016-09-30 sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 patvirtina, kad nuo 2016-10-03 iki 2016-12-31 teikiamos (duomenys neskelbtini) paslaugos atsakovo šios pagalbos reikalingiems mokiniams (t.1, b.l. 136). (duomenys neskelbtini) paslaugos teikiamos sudarytos sutarties pagrindu patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) paslauga pas atsakovę yra teikiama, tik kita forma. Be to, iš į bylą atsakovo pateiktos jo organizacinės struktūros schemos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017-01-02 įsakymu Nr. V-2,matyti, kad jo pavaduotojai ugdymui yra numatyta pavaldus (duomenys neskelbtini) (t.2,b.l. 223).Įvertinus bylos medžiagą, sutiktina, kad (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimas pagal civilinę sutartį duoda ekonominį efektą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pirkdama (duomenys neskelbtini) paslaugas per mėnesį sutaupo 146,24 Eur (t.1, b.l.100, 101). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis skirtumas nėra tiek ženklus, kad jį galima būtų vertinti kaip svarbią ekonominę priežastį atleisti darbuotojas, kurioms išmokamos 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmokos, o darbuotojų darbo funkcija yra atliekama terminuotos paslaugų sutarties pagrindu, kurių kaina gali kisti tame tarpe ir šių paslaugų kainoms didėjant. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovių apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, jog teismo argumentai, kad nutraukiant darbo sutartis su ieškovėmis nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtinto Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo nuostatos, nepagrįsti.Paminėto aprašo 9 punktas numato, kad (duomenys neskelbtini) etatas steigiamas: 9.1. mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, jei joje mokosi 25–30 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, kuriems reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba 99.1. p.); mokykloje, vykdančioje pradinio ugdymo programas, jei joje mokosi 40–45 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, kuriems reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba (9.2. p.p.); mokykloje, vykdančioje pagrindinio ir/ar vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo programas, jei joje mokosi 55–60 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, kuriems reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba (9.3 p.p.). Minimo aprašo 12 punktas numato, kad skaičiuojant mokinius, mokinys, turintis didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, prilyginamas dviem mokiniams. Specialiojo pedagogo (tiflopedagogo, surdopedagogo), (duomenys neskelbtini) etatas gali būti steigiamas ir esant mažesniam mokinių skaičiui, nei nustatyta šio aprašo 9, 10 ir 11 punktuose, neviršijant įstaigai skirtų asignavimų.Iš į apeliacinį procesą 2017-06-12 teismui pateiktos Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2017-06-09 rašto Nr. S-127 (1.7) matyti, kad šios tarnybos specialistai mokiniams skiria specialųjį ugdymą ir/ar švietimo pagalbą, (duomenys neskelbtini) pagalba paskirta 33 atsakovės mokinimas, o faktiškai teikiama 16 mokinių (t.2, b.l. 231-232). Byloje ginčas dėl to, kad visiems - 33 mokiniui yra reikalinga specialių poreikių ugdymas ((duomenys neskelbtini) pagalba), nekyla. Tos pačios tarnybos 2017-03-03 raštas Nr. S-42(1.7) patvirtina, kad 2016-2017 mokslo metams (duomenys neskelbtini) pagalba buvo paskirta 35 mokinimas ( t.2, b.l. 157). Byloje neginčijama, jog visi jie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.Taigi, sutinkamai su prieš tai aptartomis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo nuostatomis, atsakovei, kaip švietimo įstaigai – pagrindinės mokyklos tipo specialiajai mokyklai (t.1, b.l. 94-98), paminėto aprašo nuostatai, o būtent 9.2 punktas, kuriame numatytas skaičius mokinių, kuriam esant steigiamas (duomenys neskelbtini) etatas, buvo privalomi (t.1, b.l. 94-98) būtent dėl esamo mokinių skaičiaus (33x2=66), o (duomenys neskelbtini) etatas negalėjo būti naikinamas. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad darbo sutartys su ieškovėmis buvo nutrauktos nepagrįstai, jų atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Atsižvelgiant į tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl darbdavio pareigos pasiūlyti darbuotojui kitą darbą tinkamo vykdymo bei atsakovės finansavimo dydžio tinkamo nustatymo, apeliacinės instancijos detaliau nepasisakys ir šių aplinkybių nevertins, nes jos, pagal nustatytus darbo sutarčių su ieškovėmis nutraukimo pažeidimus, nėra teisiškai reikšmingos.Ieškovės kelia reikalavimus priteisti joms iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šie reikalavimai pagrįsti ir tenkinami. DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už darbdavio veiksmų padarinius pagal įstatymą yra atsakingas pats darbdavys. Tai reiškia, kad už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, t. y. DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012).Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovių prašomų priteisti kompensacijų dydžiai prieštarauja teisingumo principui, būtų iš esmės neproporcingi ir sukels sunkių neigiamų padarinių darbdaviui, todėl kompensacijų už priverstines pravaikštas nemažina. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovės po darbo sutarčių su jomis nutraukimo būtų įsidarbinusios kitose darbovietėse. Sprendžiant dėl darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio nustatymo ir atitinkamai dėl atleidžiamam / atšaukiamam darbuotojui išmokamų išmokų dydžio, svarbu nustatyti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį jo neteisėto atleidimo / atšaukimo dieną. Būtent tą dieną nustatytas vidutinio darbo užmokesčio dydis yra pagrindas nustatant priteistinos atleidžiamam / atšaukiamam darbuotojui mokėtinos išmokos dydį. Iš byloje esančių pažymų apie ieškovių vidutinį darbo dienos užmokestį matyti, kad A. V. priskaičiuotas vidutinis dienos uždarbis yra 7,95 Eur, o J. B. – 7,30 Eur (t.1, b.l. 100, 101). Įvertinus tai, kad nuo ieškovių atleidimo dienos 2016-06-06 (t.1, b.l. 13, 14) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra 302 darbo dienos (2017-08-23), ieškovės A. V. priskaičiuota kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką sudarytų 2400,90 Eur (302 (darbo dienos) x 7,95 Eur), o ieškovės J. B. – 2204,60 Eur (302 (darbo dienos) x 7,30 Eur). Kadangi bylos duomenimis atleidžiant ieškovę J. B. iš darbo jai išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija (t.1, b.l. 13), kuri bylos duomenimis sudarytų 623,24 Eur (155,81 Eur x 4) (t.1, b.l. 101), ši suma išskaičiuojama iš 2204,60 Eur kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir J. B. priteistina 1581,36 Eur (2204,60 Eur - 623,24 Eur = 1581,36 Eur).Kadangi bylos duomenimis atleidžiant ieškovę A. V. iš darbo jai išmokėta 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija (t.1, b.l. 14), kuri bylos duomenimis sudarytų 508,83 Eur (169,61 Eur x 3) (t.1, b.l. 100), ši suma išskaičiuojama iš 2400,90 Eur kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir A. V. priteistina 1892,07 Eur (2400,90 Eur – 508,83 Eur = 1892,07 Eur).Sutinkamai su DK 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad vidutinis darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisiamas nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, A. V. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisiamas 7,95 Eur vidutinis darbo dienos užmokestis ( t.1,b.l. 100), o J. B. – 7,30 Eur (t.1, b.l. 101). Atsakovui išmokant ieškovėms teismo priteistas sumas, esant būtinumui , jis turi apskaičiuoti( sumokėti, išskaičiuoti) mokėtinus į biudžetus mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimo priteisti joms iš atsakovės po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą neteisėto jų atleidimo iš darbo pagrindu. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis).Išvadą, kad ieškovėms neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad ieškovių atleidimo iš darbo neteisėtu pripažinimas šiuo atveju yra pakankama atlyginimo priemonė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ieškovės turi teisę į neturtinės žalos piniginį atlyginimą. Tokią išvada daroma, kad ieškovės iš darbo nebuvo atleistos diskredituojančiais pagrindais, o atsakovas netinkamai nustatė išimtinai ekonominio pobūdžio priežastį kaip pakankamai svarbią darbo sutartims su ieškovėmis nutraukti. Neabejotina, kad darbo sutarties nutraukimo pobūdis galėjo sukelti ieškovėms neigiamus išgyvenimus, tačiau joms išmokėtos piniginės išmokos, nebuvo sumenkinta ieškovių reputacija, nėra duomenų, kad būtų apribotos jų galimybės įsidarbinti, atleidimas iš darbo turėjęs pasekmių ieškovių sveikatai, , o patirta skriauda yra tokio pobūdžio, kad galėtų būti įvertintina pinigais šiuo konkrečiu atveju. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovių teisų pažeidimo konstatavimas pripažįstamas pakankama satisfakcija moralinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tenkinant dalinai jos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį atmetus, patirtos išlaidos ieškovui nekompensuojamos. Ši taisyklė taikoma ir paskirstant atstovavimo išlaidas (CPK 98 straipsnis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėti iš naujo neperduoda, jis paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu pripažįstama, kad ieškovių atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir jų ieškinys tenkinamas iš dalies, byloje paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmoje ir apeliacinėje instancijose.Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamos jas pagal 2016-07-04 pinigų priėmimo kvitą advokatei V. L. už dokumento surašymą, patarimą ir kitas paslaugas (t.1, b.l. 52), taip pat kiekviena ieškovių sumokėdamos po 200 Eur advokatui A. M. pagal 2017-01-05 ir pinigų priėmimo kvitus už atstovavimą ir dokumento surašymą (t.2, b.l. 131, 132) bei ieškovei A. V. sumokant advokatui A. M. 75 Eur pagal 2017-01-26 pinigų priėmimo kvitą už atstovavimą (t. 2, b.l. 133). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė viso 2295 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.1, b.l. 129, t.2, 121-128). Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisės aktais nustatytų maksimalių dydžių. Apibendrintai teismas vertina, kad atmetus ieškovių ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra patenkinta ¾ ieškovių reikalavimų.Dėl ko iš atsakovo ieškovių naudai priteisiama 656,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios kiekvienai ieškovei sudarytų po 328,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių ieškinys tenkinamas iš dalies, iš jų priteistinos atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios atmestų reikalavimų daliai sudarytų 573,75 Eur, o iš kiekvienos ieškovės atsakovo naudai priteisiant po 286,87 Eur. Iš atsakovo priteisiama valstybei dalis -6,76 Eur ( 9,02 Eur x 75 %) procesinių dokumentų įteikimo pirmos instancijos teismo procese išlaidų bei 104,20 Eur žyminio mokesčio , apskaičiuoto proporcingai priteistai sumai ( 3473,43 Eur x 3%).Viso 110,86 Eur.Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės apeliaciniame procese patyrė po 200 Eur išlaidų advokato A. M. pagalbai apmokėti pagal 2017-03-17 pinigų priėmimo kvitus už apeliacinio skundo parengimą (t.2, b.l. 158-161), kurias apeliaciniu skundu ieškovės prašo priteisti iš atsakovės jų naudai. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 1090 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sumokėjo 2017-05-19 ir 2017-04-28 mokėjimo nurodymais ir prašo jas lygiomis dalimis priteisti iš ieškovių. Teismas, įvertinęs šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad jos iš esmės atitinka teisės aktais nustatytų rekomenduojamo tokių išlaidų maksimalius dydžius. Patenkinus 75 proc. ieškovių ieškinio reikalavimų, teismas įvertina, kad yra patenkinta ta pati dalis ir ieškovių apeliacinio skundo. Todėl, atsižvelgiant į ieškovių patenkintą apeliacinio skundo dalį, joms iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t.y. kiekvienai jų po 150 Eur bei iš kiekvienos ieškovių po 136,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016-02-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-39-839/2017 panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti dalinai, pripažinti J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti 2016-06-06 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymus Nr. P1-6 „Dėl J. B. atleidimo iš darbo“ ir Nr. P1-7 „Dėl A. V. atleidimo iš darbo“ bei grąžinti J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) bei A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) į darbą.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1581,36 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 36 ct) vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokėtinų privalomų mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 7,30 Eur (septynis eurus, 30 ct) vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuojamo kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo dienos.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1892,07 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 7 ct) vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokėtinų privalomų mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 7,95 Eur (septynis eurus 95 ct) vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuojamo kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo dienos.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 328,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) naudai po 286,87 Eur bylinėjimosi išlaidų,patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidų 110,86 Eur.
Ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinti.
Kitų teismo sprendimo dalių nekeisti.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teismo procese.
Priteisti iš J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) naudai po 136,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismo procese.