- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 2-39-839/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01502-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- J. B., A. V.
- Atsakovas
- Utenos specialiosios mokyklos
dalyvaujant ieškovėms J. B. ir A. V., jų atstovui advokatui A. M., atsakovo Utenos specialiosios mokyklos – daugiafunkcio centro direktoriui Z. M., atstovui advokatui E. M.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-39-839/2017 pagal ieškovių J. B. ir A. V. ieškinį atsakovui Utenos specialiajai mokyklai – daugiafunkciam centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti jų atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti 2016-06-06 atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. P1-6 ,,Dėl J. B. atleidimo iš darbo“ ir grąžinti J. B. į darbą, panaikinti 2016-06-06 atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. P1-7 ,,Dėl A. V. atleidimo iš darbo“ ir grąžinti A. V. į darbą, priteisti iš atsakovo ieškovių naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti iš atsakovo kiekvienos ieškovės naudai po 5000 EUR neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto atleidimo, atlyginti bei priteisti iš atsakovo visas ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jų atleidimas iš darbo – logopedo pareigų neteisėtas, nes mokykloje 2015-2016 mokslo metais mokėsi 41 mokinys, kurie yra didelių arba labai didelių specialiųjų poreikių, o logopedo pagalba būtina visiems mokiniams. Mokinių mažėjimas buvo tik 4 vaikais, t.y. iki 37. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtintų Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašą mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialių ugdymosi poreikių, prilyginamas dviem mokiniams, taigi įstaigoje turi būti logopedo etatas. Įteiktas įspėjimas neinformatyvus, nebuvo rengtos konsultacijos su darbuotojų atstovais. Atliktas logopedo etato naikinimas yra formalus, nes šios funkcijos buvo pavestos kitiems darbuotojams įvardijant jas kalbos ir komunikacijos gebėjimų ugdymo pamokomis, o logopedo funkcijų atlikimas perduotas asmeniui pagal sudarytą paslaugų pirkimo sutartį apsimestinis. Tokiu būdu organizuojant logopedo paslaugų teikimą įstaiga negavo jokios ekonominės naudos, o tik siekė atsikratyti neįtinkančiais darbuotojais. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, pažeminimą, buvo daromas psichologinis spaudimas, dėl ko ieškovėms buvo padaryta neturtinė žala, kuri vertintina kiekvienai po 5000 EUR.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad sprendimas atleisti ieškoves sąlygotas mokyklos steigėjo Utenos rajono savivaldybės tarybos 2016-03-31 sprendimo Nr.TS-85 „Dėl U. rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkio klasėse (grupėse) 2016-2017 m. m. nustatymo“. Vaikų skaičius ugdymo įstaigoje pastoviai mažėjo dėl ko mažėjo ir finansavimas įstaigai, todėl buvo būtina spręsti įstaigos pertvarkymus. Pasirinktas logopedo paslaugų teikimo modelis pagal viešojo pirkimo būdu sudaromą sutartį leido įstaigai sutaupyti lėšų bei lanksčiau organizuoti šios funkcijos vykdymą atsižvelgiant į besikeičiantį įstaigos mokinių skaičių. Ieškovės neteisingai siekia pritaikyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtintų Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašą, nes įstaigoje nėra įsakyme nustatyto kiekio vaikų, kuriems reikalinga logopedo pagalba, todėl logopedo etato steigimas nėra būtinas. Ieškovių prašoma priteisti neturtinė žala nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovėms nebuvo daromas joks psichologinis spaudimas, joms įteikti įspėjimai ir atleidžiant iš darbo su jomis visiškai atsiskaityta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje pateiktais duomenimis ieškovė J. B. nuo 2010-09-06, o ieškovė A. V. nuo 2012-06-03 pagal su atsakovu sudarytas darbo sutartis Nr. 187 ir Nr. 214 dirbo logopedžių pareigose (1 t. 15-18 b.l.). 2016-04-06 ieškovėms įteikti įspėjimai dėl atleidimo iš darbo nuo 2016-06-06, nurodant šią darbo sutarties nutraukimo priežastį ir aplinkybę: vadovaujantis 2016 m. kovo 31 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-85 „Dėl U. rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkio klasėse (grupėse) 2016-2017 m. m. nustatymo“, 2016-2017 m. m. mažėja klasių komplektų/mokinių skaičius Utenos specialiojoje mokykloje – daugiafunkciame centre (1 t. 11, 12 b.l.). 2016-06-06 laikinai einančios Utenos specialiosios mokyklos – daugiafunkcio centro direktoriaus pareigas direktoriaus pavaduotojos įsakymais Nr. P1-6 ir P1-7 ieškovės atleistos iš darbo nuo 2016-06-06, įsakymuose atleidimo iš darbo priežastis nurodyta LR DK 129 str. 2 d., 140 str.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste DK) 129 str. 1 d. nustato, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, o 2 d. nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Pagal DK 129 str. 4 d. darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
Įstatyme vartojamos svarbios priežasties ir ypatingo atvejo sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju jų turinys nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011). Atsakovas darbo sutarties su ieškove nutraukimą pagal DK 129 str. grindė dėl ekonominių priežasčių atliktais įstaigos struktūriniais pertvarkymais, po kurių neliko logopedžių etatų įstaigoje, o logopedo paslaugoms įstaigoje teikti viešo pirkimo būdu sudaryta paslaugų teikimo sutartis, t. y. aplinkybėmis, kurios gali būti pripažintos svarbia priežastimi nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį pagal DK 129 str. Pažymėtina, darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių yra darbuotojo atleidimas, tiesiogiai nulemtas darbdavio arba ūkio šakos, kuriai priklauso darbdavys, būklės ir (ar) ūkio vienetų sistemos, kurios dalis yra darbdavys, pasikeitimų. Pasikeitus ekonominei būklei, darbdavys turi teisę į tai reaguoti pertvarkydamas įmonės, įstaigos darbą, be kita ko, ir nutraukdamas darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį. Tokiu atveju darbo sutartys faktiškai nutraukiamos dėl įmonės, įstaigos darbo, veiklos organizavimo pasikeitimų, o ekonominės priežastys paprastai būna tik veiksniai, nulėmę nurodytus pasikeitimus.
Atsakovas – Utenos specialioji mokykla – daugiafunkcis centras – yra pagrindinė mokykla, kurios paskirtis pagrindinės mokyklos tipo specialioji mokykla, kurios pagrindinė veikla – vykdyti pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir socialinių įgūdžių ugdymo programą. Kitos centro paskirtys socialinės globos ir socialinės priežiūros teikimas suaugusiems asmenims, turintiems protinę arba kompleksinę negalią. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip pelno nesiekianti iš esmės valstybės ir savivaldybės biudžeto finansuojama įstaiga. Dėl to darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondą, taip pat darbo organizavimą visų pirma lemia įstaigai skiriamos lėšos, kurių skyrimui atitinkamai esminę įtaką turi ir įstaigoje besimokančių vaikų skaičius. Taigi įstaiga (jos vadovas) organizuoja ir vykdo jai nustatytą veiklą pagal savo finansines galimybes bei joje esančių mokinių skaičių.
Iš byloje pateiktų duomenų, t.y. 2016 m. Švietimo pagalbos gavėjų sąrašo, logopedo pagalbos gavėjų sąrašo, 2015 m. Švietimo pagalbos gavėjų sąrašo, logopedo pagalbos gavėjų sąrašo, išrašų iš mokinių registro apie Klasių komplektų ir mokinių skaičių 2014, 2015, 2016 m., 2016 m. kovo 31 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-85 „Dėl U. rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkio klasėse (grupėse) 2016-2017 m. m. nustatymo“ (1 t. 61-66, 91, 92, 113-119, 139-143 b.l.) matyti, kad įstaigoje besimokančių vaikų skaičius mažėja ir laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016/2017 m. m. iš 42 mokinių liko 35 ir iš 21 klasės liko 19. Aplinkybes, kad vaikų skaičius įstaigoje mažėja patvirtino ir pačių ieškovių bei atsakovo teikti paaiškinimai.
Atsakovo pateikta suvestinė dėl išlaidų įstaigos ugdymo (kaip posėdžio metu nurodė atsakovo vadovas 2017-01-26 09:47) personalo darbo užmokesčiui kitimo, 2015-2017 m. programų sąmatos patvirtina, kad įstaigos lėšos (mokinio krepšelio) ugdymo programoms vykdyti mažėja (2 t. 3-12 b.l.). Nuo 154 222,65 EUR sumos 2014 metais sumažėjo iki 150 300 EUR 2016 metais bei numatomas sumažėjimas 2017 metais iki 114 700 EUR. Sutiktina su atsakovo teiginiais, jog pagrindo manyti, kad ateityje situacija dėl mokinių skaičiaus mažėjimo pasikeis nėra, nes tokie išoriniai veiksniai kaip demografinė padėtis dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo Utenos rajono savivaldybėje (viešai prieinama informacija interneto tinklalapyje (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=376c6342-bd63-49d5-9960-03b0a6a7b559), tiek ir tai, kad kaip nurodyta įstaigos strateginiame veiklos plane, specialiųjų poreikių vaikai gali būti ugdomi ne tik specialiose mokyklose ar specialiuose ugdymo centruose, jiems sudaryta galimybė mokytis kartu su kitais bendruomenės nariais bendrojo lavinimo mokyklų specialiose, lavinamosiose klasėse ir bendrojo ugdymo klasėse visiškos integracijos forma (1 t. 147 b.l.) lemia pastovų įstaigos mokinių skaičiaus mažėjimą. Iš bylos duomenų matyti, kad mažėjant mokinių skaičiui mažėja ir įstaigoje besimokančių mokinių, kuriems reikalinga logopedo pagalba. Pagal pateiktus 2015, 2016 m. logopedo pagalbos gavėjų sąrašus tokių mokinių sumažėjo nuo 18 iki 16 (1 t. 61, 142, 143 b.l.). Atsakovo teiktais paaiškinimais mokinių mažėjimas vyksta ir toliau bei 2017 m. tikėtinas 4 klasių komplektas (1 t. 90 b.l.). Taigi tokios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą spręsti dėl įstaigos veiklos optimizavimo ir racionalaus lėšų panaudojimo. Darbdaviui ekonominis būtinumas ir jo turtinis interesas yra išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų už tokį darbo krūvį, kurio, atsižvelgiant į darbdavio veiklos specifiką ir pas jį įvykusius šios veiklos aplinkybių pasikeitimus, realiai nebereikia įstaigos veiklos tikslams bei rezultatams pasiekti ar juos galima pasiekti mažesnėmis sąnaudomis ar kitu būdu, kuris leidžia lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančio paslaugų gavėjų kiekio. Todėl įvertinus atsakovo veiklos specifiką ir minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti svarbios priežasties buvimą, kaip DK 129 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, nutraukiant su ieškovėmis sudarytas darbo sutartis.
Pažymėtina, kad iš pateikto atsakovo 2015-2019 m. Strateginio veiklos plano matyti, kad atsakoves priimant į darbą situacija įstaigoje dėl mokinių skaičiaus buvo visiškai kitokia nei 2014-2016 m. laikotarpiu. Plane pateiktais duomenimis užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. mokinių skaičius didėjo, t.y. nuo 38 padidėjo iki 42 (1 t. 145 b.l.). Taigi atitinkamai ankstesniu laikotarpiu buvo sąlygos ir darbuotojų skaičiaus padidėjimui.
Pagal Utenos specialiosios mokyklos – daugiafunkcio centro nuostatų 30, 31.1., 31.2., 31.15., 31.24. p. globos namams vadovauja direktorius, kuris tvirtina centro vidaus struktūrą ir pareigybių sąrašą, teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja centro turtą, lėšas ir jomis disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų racionalų ir taupų valdymą ir naudojimą, priima ir atleidžia iš darbo darbuotojus. Pagal 32 p. laikinai nesant direktoriaus jo funkcijas atlieka pavaduotojas ugdymui (1 t. 94-98 b.l.). Taigi 2016 m. kovo 31 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-85 „Dėl U. rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkio klasėse (grupėse) 2016-2017 m. m. nustatymo“ sudarė pakankamą pagrindą įstaigos vadovui spręsti dėl įstaigos struktūrinių pertvarkymų, nes kaip minėta mokinių ir klasių mažėjimas lemia ir įstaigos veiklos finansavimo mažėjimą dėl ko būtina spręsti dėl įstaigos veiklos organizavimo pertvarkos. Įspėjimai, pasirašyti direktoriaus, ieškovėms įteikti 2011-05-23, ką patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės ir ieškovių įrašai ant pranešimų (1 t. 11, 12 b.l.), 2016-05-20 įsakymas dėl struktūrinių pertvarkymų (logopedo pareigybių panaikinimo) priimtas direktoriaus (1 t. 29 b.l.), taigi konstatuotina, kad įspėjimai ir sprendimas dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas tinkamus įgaliojimus turinčio asmens.
Bylos duomenimis nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad įspėjimai dėl ieškovės atleidimo iš darbo esmingai neatitinka DK 130 str. reikalavimų. Vadovaujantis DK 130 str., ieškovės apie atleidimą buvo įspėtos prieš du mėnesius. Nors įspėjime buvo nurodyta gan lakoniška atleidimo priežastis – 2016 m. kovo 31 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-85 „Dėl U. rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkio klasėse (grupėse) 2016-2017 m. m. nustatymo“ nurodant, kad 2016-2017 m. m. mažėja klasių komplektų/mokinių skaičius įstaigoje, tačiau nedetalizuojant kokią reikšmę priimtas sprendimas turi įstaigos veiklai ir darbuotojų atleidimui, bet iš šalių paaiškinimų, ieškovių pateikto garso įrašo matyti, kad įstaigoje vyko pokalbiai, jog mažėjant vaikų skaičiui būtina imtis priemonių ir spręsti dėl lėšų taupymo. Juolab, jog vaikų skaičiaus mažėjimas įstaigoje vyko nuo 2014 m., o iš atsakovo pateiktos 2016-10-03 pažymos Nr.(6-16)Pž-39 dėl ugdymo darbuotojų ir etatų skaičiaus matyti, kad įstaigoje nuo 2014 m. nuosekliai mažėjant mokinių skaičiui mažėjo ir įstaigos etatų bei darbuotojų skaičius. 2014 m. duomenimis centre iš viso buvo 23,96 etato (dėl skaičiavimo apsirikimu nurodyta 17,96 etatai), 2015 m. 22,62 etato, 2016 m. 18,23 etato, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 32 iki 21. Duomenų, kad ieškovių įspėjimo ir atleidimo metu įstaigoje buvo laisvų darbo nėra pateikta, o per nuo 2015-2016 m. laikotarpį darbuotojų skaičius įstaigoje sumažėjo nuo 33 iki 21 (1 t. 89, 127 b.l.). Taigi įspėjimas pakankamai informatyvus, be to papildomą informaciją apie įstaigoje planuojamus, svarstomus, nuolat vykstančius pertvarkymus buvo galima gauti ir kitais būdais, todėl nagrinėjamu atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis) nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad toks įspėjimo trūkumas konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu. Įspėjime nurodyta konkreti galima atleidimo data – nuo 2016-06-06, taip pat nurodyta, kokia išeitinė išmoka bus išmokama. Aplinkybė, kad direktorius nepateikė susipažinti minėto Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo taip pat nėra pakankama pripažinti, jog ieškovės nebuvo tinkamai įspėtos, nes minėtas yra paskelbtas viešai Utenos rajono savivaldybės interneto tinklalapyje. Argumentai dėl konsultacijų surengimo kaip tai nustato DK 47 str. 3 d. nėra pakankamai pagrįsti, nes nagrinėjamas atvejis nėra DK 130¹ str. nustatytas grupės darbuotojų atleidimas ir minėto straipsnio kriterijų neatitinka, kadangi darbuotojų mažėjimas vyko palaipsniui.
Argumentai, kad centre privalo būti logopedo etatas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-08 įsakymu Nr. V-1228 patvirtintą Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašą nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. logopedo pagalbos gavėjų sąraše 16 mokinių. Visi jie didelių arba labai didelių specialių ugdymosi poreikių, taigi kiekvieną prilyginant dviem mokiniams iš viso gaunasi 32 mokiniai, tačiau toks mokinių kiekis neatitinka aprašo 9.2., 9.3. p. nustatytų kriterijų dėl mokinių skaičiaus, kuriam esant steigiamas logopedo etatas (40-45 mokiniai). Aprašo 12 p. nustato, kad esant mažesniam mokinių skaičiui logopedo etatas gali būti steigiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus. Argumentai, kad visiems įstaigoje besimokantiems mokiniams buvo reikalinga logopedo pagalba objektyviai nėra pagrįsti. Logopedo paslaugų gavėjų sąrašas suderintas su Utenos pedagogine psichologine tarnyba, kuri organizuoja ir koordinuoja šios pagalbos teikimą (1 t. 143 b.l.). Objektyvių duomenų, kad atsakovas šią funkciją atliktų netinkamai, nėra pateikta.
Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į mažėjantį mokinių skaičių palaipsniui buvo mažinamos kartu užtikrinant ir įstaigos veiklos tęstinumą bei jos uždavinių įgyvendinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad logopedo pagalbos teikimas įstaigoje besimokantiems mokiniams nebuvo pavestas, perduotas ar kitaip perleistas kitam asmeniui, kas leistų teigti, kad visi darbdavio įsipareigojimai darbuotojui turėjo savaime būti perimti įmonės ar įstaigos, kuri perėmė ieškovo vykdytas funkcijas. Atsakovas pateikė duomenis, jog dėl logopedo paslaugos teikimo buvo atliktos viešojo pirkimo procedūros. Buvo gauti pasiūlymai ir pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs paslaugos teikėjas, kuris turi teisę verstis tokia veikla (1 t. 136-138 b.l., 2 t. 24-49 b.l.). Atsakovo pateiktais skaičiavimais tokiu būdu perkant paslaugą įstaiga per vieną mėnesį sutaupo 146,24 EUR lėšų (1 t. 100, 101, 136 b.l., 2 t. 13 b.l.). Bylos duomenimis remiantis 2016 m. kovo 31 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-85 „Dėl U. rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių (vaikų) skaičiaus vidurkio klasėse (grupėse) 2016-2017 m. m. nustatymo“ įstaigoje buvo keičiama ir kitų darbuotojų darbo sutarčių sąlygos (2 t. 17-20 b.l.). Pateiktais duomenimis sumažėjo socialinių pedagogų, mokytojo padėjėjų, mokytojų, neliko psichologo. Objektyvių duomenų, kad į atleistų darbuotojų vietas priimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai realiai nepanaikinti, t. y. vėliau jie buvo atkurti nėra pateikta. Tai, kad (šalių paaiškinimais vėliau) atsirado 0,5 etato dietistas, ar kad dėl pertvarkos kitų darbuotojų darbo krūvis padidėja negali lemti, jog darbo sutartis negali būti nutraukta, juolab, jog nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į įstaigos specifiškumą dėl jos vykdomos socialinės globos ir socialinės priežiūros teikimo suaugusiems asmenims, turintiems protinę arba kompleksinę negalią, veiklos ir tai, kad įstaiga turi globojamų bei prižiūrimų asmenų, kuriems reikalingas ir maitinimo organizavimas (įstaigos nuostatų 25.10. p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011). Nurodytų aplinkybių visuma liudija, kad struktūrinis pertvarkymas įstaigoje buvo realus ir jis buvo iš tikro įgyvendintas. Aplinkybė, kad sutampa įstaigoje dirbantis darbuotojas ir paslaugos teikėjas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog struktūrinis pertvarkymas nebuvo realus. Kaip minėta iš bylos duomenų matyti, kad paslaugos teikėjo pasirinkimą lėmė mažiausia kaina, ką patvirtina pateikti atlikto pirkimo dokumentai. Pirkimo skelbimai skelbiami viešai atsakovo interneto tinklalapyje (2 t. 42 b.l.), o atsakovės taip pat turi teisę nustatyta tvarka teikti savo pasiūlymus dėl paslaugos teikimo.
Argumentai, kad apmokėjimas už logopedo funkcijų atlikimą įstaigoje likusiems dirbti darbuotojams apsimestinai buvo pavestas kaip kalbinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymas nėra pakankamai pagrįsti ir įrodyti. Komunikacinė veikla arba kalbos ir bendravimo ugdymas yra numatytas pagal Pagrindinio ugdymo individualizuotą programą su nustatytu skiriamų valandų skaičiumi per savaitę (2 t. 25-26 b.l.). Pagal pateiktus ieškovių duomenis (metodikas, apibūdinimus) galima prielaida, jog teoriškai taip gali būti, tačiau vien to nepakanka ieškovių teiginius laikyti įrodytais. Logopedo pagalbos paskirtis didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Komunikavimas – tai gebėjimas klausyti, kalbėti, skaityti, rašyti išreiškiant save. Nors logopedo pagalba ir komunikacinių gebėjimų ugdymas nėra visiškai nesusiję, tačiau objektyvių duomenų, jog nagrinėjamu atveju įstaigoje vykdomas kalbinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymas iš esmės yra logopedo pagalbos teikimas, nėra pateikta. Aplinkybės, kad už logopedo paslaugas apmokama iš tos pačios ugdymo programos vykdymui skiriamų lėšų nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog tai ta pati funkcija.
Argumentai, kad atsakovas pateikia neteisingus duomenis apie darbo užmokesčio kitimą įstaigoje, nėra pagrįsti. Kaip minėta Utenos specialiosios mokyklos – daugiafunkcio centro veikla nėra vien tik vykdyti pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir socialinių įgūdžių ugdymo programą, centras taip pat vykdo socialinės globos ir socialinės priežiūros teikimą suaugusiems asmenims, turintiems protinę arba kompleksinę negalią. Būtent dėl įstaigos veiklos specifikos skirtingų funkcijų vykdymas yra finansuojamas iš skirtingų programų. Taigi bendras įstaigos darbo užmokesčio fondas pagal apibendrintas ataskaitas nepatvirtina, kad darbo užmokesčio lėšos įstaigai nemažėjo, nes ugdymo funkcijų vykdymas tame tarpe logopedo paslaugos finansuojamos būtent iš mokinio krepšelio lėšų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 patvirtinta Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika).
Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovo sprendimą nutraukti ieškovių darbo sutartis lėmė ankstesni šalių ginčai ar nesutarimai, nėra.
Reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui gali sukelti neigiamų išgyvenimų. Tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad net ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. Akmenės darbo birža, bylos Nr. 3K-3-311/2010; kt.). Vertinant byloje paaiškėjusias aplinkybes, pateiktą garso įrašą galima daryti prielaidą, kad pokalbis tarp darbdavio ir darbuotojų dėl atleidimo galėjo būti ieškovėms nemalonus, tačiau neabejotinų įrodymų, kad buvo panaudota psichologinis spaudimas, prievarta, kuriama neigiama ir įtempta darbinė aplinka, nėra. Taigi darytina išvada, kad ieškovės neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. kad atleidimo iš darbo procedūros metu dėl darbdavio atsakingų darbuotojų elgesio jos patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti, todėl ieškinys dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Pagal nurodytas aplinkybes laikytina, kad atsakovas byloje įrodė ieškovių atleidimo iš darbo pagal DK 129 str. pagrindą, todėl ieškinys atmestinas.
Atsakovas pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas patyrė 2295 EUR išlaidų (1 t. 129 b.l., 2 t. 121-128 b.l.). Išlaidos patirtos 2016 m. III ir IV ketvirčiuose bei 2017 I ketvirtyje. Išlaidų paskaičiavimas ir pagrindimas, kaip tai nustato LR CPK 98 str. 1 d. pateiktas, išlaidos patirtos už atsiliepimo surašymą, atstovavimą, susipažinimą su dokumentais, rašytinių paaiškinimų pateikimą, konsultavimą. 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 748 EUR, o 2016 m. II ketvirčio – 771 EUR. Patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau tekste – Rekomendacijos) 8.2 p., 8.16 p., 8.17 p., 8.19 p. numatytais maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad atsakovo patirtų išlaidų suma neviršija nustatytus maksimalius dydžius. Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos. Atsakovo atstovas rengė atsiliepimą į ieškinį, teikė rašytinius paaiškinimus, atstovavimo bendra trukmė daugiau apie 8 val., rengė kitus prašymus ir dokumentus, todėl iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Valstybei iš ieškovių priteistina 9,02 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 282 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovių J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo Utenos specialiosios mokyklos – daugiafunkcio centro, įmonės kodas 190987261, naudai iš kiekvienos po 1147,50 EUR teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovių J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai iš kiekvienos po 4,51 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.