Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės UAB „Agrokoncerno technika“ direktoriui Donatui Višniauskui, atstovams advokatui Evaldui Valčiukui ir advokato padėjėjai Jonei Valčiukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Livila“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Agrokoncerno technika“ dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, įpareigojimo paneigti klaidinančią reklamą ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Livila“ patikslintu ieškiniu (teisme gautas 2016-03-18, Nr. DOK-495) prašė teismo:

1) įpareigoti atsakovę UAB „Agrokoncerno technika“ nutraukti neteisėtus veiksmus – jokia forma neskleisti klaidinančios informacijos, t. y. neskleisti teiginių, jog UAB „Agrokoncerno technika“ yra vienintelis Rostselmash atstovas Lietuvoje ir jog UAB „Livila“ Rostselmash produkcija nebeprekiauja;

Kaip ir nurodyta ieškinyje, atsakovė sutartį su Rostselmash dėl prekybos žemės ūkio technika pasirašė 2013 m. (tiksli data – 2013-11-11). Po šios sutarties sudarymo Lietuvoje nauja Rostselmash žemės ūkio technika prekiavo ir ieškovė, ir atsakovė. 2014-12-11 atsakovė ir Rostselmash pasirašė Sutartį Nr. 40018709 ir šios sutarties priedą „Komercinės sąlygos žemės ūkio technika, priedai“ (toliau – Komercinės sąlygos). Analizuojant šios ir ieškovės pateiktos analogiško laikotarpio sutarties nuostatas matyti, jog iš esmės abi sutartys yra identiškos. Abiejų sutarčių 2.5. p. įtvirtintas sutarties šalių nustatomas Metinis Produkcijos pirkimų planas (toliau – Pirkimų planas), t. y. pirkėjo (ieškovės ir atsakovės) įsipareigojimas per žemės ūkio metus (t. y. laikotarpį nuo einamųjų kalendorinių metų spalio 1 d. iki kitų kalendorinių metų rugsėjo 30 d., sutarčių 2.7. p.) iš Rostselmash nupirkti atitinkamą žemės ūkio technikos kiekį. Pirkimų plano vykdymas yra viena esminių sutarčių su Rostselmash vykdymo sąlygų. Taip sutarčių 3.1. p. įtvirtinta, jog kiekvienais žemės ūkio metais nustatomos šalių bendradarbiavimo sąlygos. Sutarčių 3.4.1. p. numatyta, kad kiekvienų metų Pirkimų planą šalys privalo suderinti per 10 (dešimt) dienų. Atsakovei tinkamai vykdant įsipareigojimus dėl žemės ūkio technikos kiekio pardavimo Rostselmash, vadovaujantis Sutarties Nr. 40018709 11.1 p. įtvirtinta galimybe pratęsti sutartį pasirašant papildomus susitarimus (analogiška nuostata numatyta ir su Ieškovu pasirašytoje sutartyje), 2015-11-20 buvo pasirašytas papildomas susitarimas žemės ūkio metams nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30. Prieš pasirašant aukščiau nurodytą papildomą susitarimą, Rostselmash atsakovei nurodė, jog 2015-2016 m. žemės ūkio metais Rostselmash nepasirašys papildomo susitarimo (Komercinių sąlygų) su ieškove dėl žemės ūkio technikos ir priedų pirkimo. Atitinkamai ieškovė Rostselmash žemės ūkio technika nebeprekiaus, t. y. atsakovė bus vienintelė Rostselmash žemės ūkio technikos atstovė (pardavėjas), kuri turės teisę iš Rostselmash įsigyti ir numatytoje teritorijoje (Lietuvoje, Sutarties Nr.40018709 2.2. p., Pirkimų plano 3 p.) parduoti Rostselmash žemės ūkio techniką. Rostselmash nurodė, jog ieškovė lieka Rostselmash partneriu teikiant parduotos žemės ūkio technikos garantinio ir pogarantinio remonto paslaugas. Ieškovei pradėjus reikšti pretenzijas atsakovei, pastaroji kreipėsi į Rostselmash, prašydamas raštiško atsakymo dėl susiklosčiusios situacijos. 2016-01-26 el. paštu R. P. departamento direktorius oficialiu raštu patvirtino anksčiau atsakovei pateiktą informaciją. Rostselmash nurodė, jog atsakovė yra vienintelė oficiali Rostselmash produkcijos importuotoja į Lietuvą, o ieškovė ir toliau yra Rostselmash partnerė atliekant technikos, kurią anksčiau pardavė Lietuvoje, garantinį ir pogarantinį remontą. Rostselmash aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog šiam sezonui (t. y. 2015-2016 žemės ūkio metams) jokios tiekimo sutartys su ieškove nėra pasirašytos. Atkreipia dėmesį, jog sutarčių su Rostselmash priedų Komercinės sąlygos 6 p. papunkčiuose yra išvardintos sąlygos, kurioms esant Rostselmash turi teisę vienašališkai nutraukti bendradarbiavimą su dileriu (t. y. žemės ūkio technikos pirkėju) ir perleisti Rostselmash atstovavimą kitam dileriui. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės pasirašytų sutarčių su Rostselmash sąlygos yra praktiškai analogiškos, yra pagrindas manyti, kad ir su ieškove pasirašytoje sutartyje buvo numatytos atitinkamos Rostselmash galimybės nutraukti sutartį su ieškove ir Rostselmash atstovavimą perleisti kitam dileriui. Tačiau ieškovė, pateikdama savo sutartį su Rostselmash, pasirašytą 2014-10-22, teismui pateikė tik dalį sutarties priedo Komercinės sąlygos (vertimo į lietuvių kalbą pateiktas 1 lapas, t. y. nuo 1 iki 4 p., sutarties rusų kalba pateikti 1 ir 3 lapas, t. y. nuo 1 iki 4 p. ir nuo 10 iki 13 p.). Tikėtina, jog ieškovė šioje byloje vengia atskleisti aplinkybes, dėl kurių prarado teisę prekiauti Rostselmash žemės ūkio technika 2015-2016 žemės ūkio metais. Tačiau iš atsakovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų yra akivaizdu, jog atsakovė pardavė gerokai daugiau Rostselmash žemės ūkio technikos, nei ieškovė. Tikėtina, jog būtent dėl to Rostselmash nebepasirašė tiekimo sutarčių (t. y. papildomo susitarimo) su ieškove, t. y. nutraukė bendradarbiavimą su ieškove prekybos nauja žemės ūkio technika srityje. Atsakovės pateikiami dokumentai ir paaiškinimai įrodo, kad 2015-2016 žemės ūkio metais ieškovė nebeturėjo teisės atstovauti Rostselmash prekiaujant nauja žemės ūkio technika Lietuvoje. Šią aplinkybę aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino ir ieškovės direktorius J. J., spaudos atstovams teigdamas, kad „nuo šių metų („Rostselmash“) mums neparduoda kombainų. Šiems metams pasiūlė tik vieną kombainą“ (priedas Nr. 12). Pažymėjo, jog tik dvi iš penkių ieškovės pateiktų kombainų pirkimo – pardavimo sutarčių yra sudarytos po 2014-2015 žemės ūkio metų pabaigos, t. y. 2015-11-26 ir 2015-12-28. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad 2015-2016 žemės ūkio metais ieškovė toliau atstovavo Rostselmash prekybos nauja žemės ūkio technika srityje. Atsakovės įsitikinimu, minėtomis sutartimis ieškovė pardavė kombainus, iš Rostselmash įsigytus vadovaujantis 2014-2015 žemės ūkio metų sutarties priedu Komercinės sąlygos, t. y. dar būnant Rostselmash prekybos atstovu. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2015-10-01 (t. y. žemės ūkio metų pradžios) ieškovė nebeatstovauja Rostselmash interesams prekybos nauja žemės ūkio technika srityje. Todėl ieškovės teiginiai, esą atsakovė suklaidino potencialius ieškovės klientus naujos žemės ūkio technikos (kombainų) reklamoje nurodęs esantis vienintelis šios žemės ūkio technikos pardavimų atstovė, yra visiškai nepagrįsti.

Nesutinka, kad atsakovės paskleista reklama yra klaidinanti, kadangi atsakovui jau 2015 m. pabaigoje, t. y. prieš pasirašant 2015-11-20 papildomą susitarimą dėl 2015-2016 žemės ūkio metų, buvo žinoma, kad Rostselmash neketina pasirašyti atitinkamo papildomo susitarimo su ieškove, t. y. atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė netenka galimybės atstovauti Rostselmash prekiaujant pastarosios įmonės žemės ūkio technika – kombainais ir kt. Roststelmash šią informaciją atsakovei nurodė ir raštu. Faktą, jog ieškovė nebegali prekiauti Rostselmash nauja žemės ūkio technika (konkrečiai – kombainais), t. y. nebeatstovauja Rostselmash šioje srityje, viešai pripažįsta ir pati ieškovė. Atsakovė pateiktoje reklaminėje informacijoje reklamavo būtent Rostselmash kombainus – Acros 580 ir Vector 420. Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės pateikiamų dokumentų (Komercinių sąlygų), būtent šie kombainai yra Rostselmash žemės ūkio technika, kuria pagal aukščiau nurodytą sutartį 2014-2015 žemės ūkio metais prekiavo ieškovė ir atsakovė, o 2015-2016 žemės ūkio metais – tik atsakovė. Papildomai 2015-2016 žemės ūkio metais šalia minėtų kombainų atsakovė įsipareigojo parduoti ir atitinkamą parduodamos žemės ūkio technikos priedų kiekį. Ieškovė pagal sutartį su Rostselmash 2014-2015 žemės ūkiniais metais atstovavo Rostselmash prekiaujant išimtinai minėtais kombainais, o 2015-2016 žemės ūkio metais teisės atstovauti Rostselmash prekiaujant kombainais Acros ir Vector nebeturėjo. Atsakovės paskleistoje reklamoje buvo pateikta esminė informacija dėl kombainų Acros 580 ir Vector 420 (nominali galia, bunkerio talpa, pjaunamosios plotis). Atsakovė savo pasirinkimu pateikė esminę informaciją apie kombainus, tuo tarpu tikslūs technikos parametrai, įsigijimo sąlygos ir pan. nurodomos tiesioginio bendravimo su potencialiais pirkėjais (dažniausia – pastarajam atvykus apžiūrėti siūlomą technikos priemonę) metu. Atitinkamai pateikinėti informaciją, jog anksčiau Rostselmash atstovais prekiaujant kombainais buvo ir ieškovė, atsakovė tikrai neprivalėjo. Atsakovės pateiktos reklamos forma ir būdas buvo visiškai aiškūs ir jokių dviprasmiškų teiginių reklamoje nebuvo. Vidutiniam vartotojui buvo pateikta žinia, kad atsakovė prekiauja Rostselmash gaminamais Acros ir Vector kombainais ir, be to, šioje srityje (t. y. prekyboje kombainais) yra vieninteliai Rostselmash atstovai. Pažymi, jog vadovaujantis sutartimis, Rostselmash atstovas be išankstinio rašytinio Rostselmash sutikimo negali prekiauti Rostselmash žemės ūkio technika ne savo teritorijoje arba parduoti techniką kitam dileriui (Komercinių sąlygų 3 ir 3.1. p.). Taigi minėtos sutarčių su Rostselmash nuostatos papildomai patvirtina Rostselmash praktiką atitinkamoje teritorijoje turėti vieną atstovę. 2015-2016 žemės ūkio metais tokiu, t. y. vieninteliu Rostselmash atstovu prekybai nauja žemės ūkio technika (kombainais ir jų priedais), tapo atsakovė. Nurodytos aplinkybės ir pridedami įrodymai patvirtina, kad atsakovės paskelbta reklama yra teisinga, atitinkanti teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Būtent ieškovė klaidina vartotojus, kadangi savo interneto svetainėje iki šiol siūlo Rostselmash kombainus, įskaitant Acros ir Vector, nors pati viešai pripažįsta, kad Rostselmash jam kombainų nebeparduoda. Be to, ieškovė, žinodama, jog galimybės įsigyti kombainų iš Rostselmash neturi, iki šiol dalyvauja ūkininkų skelbiamuose konkursuose kombainų įsigijimui, t. y. žinodama, jog net ir laimėjusi konkursą įsipareigojimų įvykdyti negalės, ieškovas teikia pasiūlymus ir tokiu būdu nesąžiningai konkuruoja su atsakove. Neabejotina, kad tokiu elgesiu ieškovė daro tiesioginę žalą vartotojams, norintiems įsigyti kombainus, kadangi pastariesiems tenka gaišti laiką aiškinantis, kodėl ieškovė negali pateikti pasiūlytos prekės ir t.t.

Ieškovė akivaizdžiai pervertina paskelbtos reklamos galimą poveikį potencialiems klientams (kuri, pažymėtina, buvo paskelbta tik vieną kartą). Dėl specifinio reklamuojamos prekės bei potencialių klientų (žemdirbių) pobūdžio paskelbta reklama, net jeigu ji iš tiesų būtų buvusi neteisinga, negalėtų padaryti apčiuopiamo poveikio potencialiems pirkėjams. Kombainai yra specifinė, brangi žemės ūkio technikos prekė, kurią įsigyja žemdirbiai. Pastarieji brangios technikos įsigijimui paprastai gauna Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, todėl kombainų pirkimui skelbia konkursus. Konkursuose dalyvauja ribotas tiekėjų ratas, kadangi žemės ūkio technikos pardavėjų Lietuvoje nėra daug. Žemdirbiai, rinkdamiesi techniką, paprastai apžiūri ir išbando skirtingų tiekėjų siūlomas prekes, t.y. pirkimą kruopščiai planuoja. Savo ruožtu žemės ūkio technikos pardavėjai, siekdami parduoti žemės ūkio techniką, apart reklamos spaudoje, naudojasi kitomis, efektyvesnėmis prekybos skatinimo formomis (dalyvauja parodose, kuria žemės ūkio technikos prekybos tinklus visoje Lietuvoje, vyksta pas potencialius pirkėjus pristatyti siūlomą techniką ir kt.). Vien reklama spaudoje (juolab – vienas reklamos skelbimas) niekaip negali reikšmingai paveikti potencialių pirkėjų, kadangi sprendimą įsigyti itin brangią prekę (kombainą) lemia daugybė veiksnių (kaina, komplektacija, pristatymo terminai, siūlomų priedų asortimentas, pardavėjo siūlomų serviso paslaugų paketas ir prieinamumas bei kt.). Vien „plika“ reklama, t. y. skelbimas spaudoje, negali reikšmingai įtakoti potencialių pirkėjų apsisprendimo pirkti ar nepirkti kombainą iš besireklamuojančio pardavėjo. Ieškovė, sureikšmindama vienintelės atsakovės reklamos reikšmę, be kita ko, paneigimu prašo skelbti tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad ieškovė „taip pat prekiauja gamyklos Rostselmash kombainais [...]“, nors viešai skelbia prekiauti tais kombainais nebegalinti. Maža to, ieškovė nori, kad paneigimu būtų reklamuojama pati ieškovė. Taigi ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovę neskleisti informacijos apie atsakovės ir Rostselmash prekybinių santykių pobūdį bei paskelbti tikrovės neatitinkantį paneigimą spaudoje yra visiškai nepagrįsti, neproporcingi ir neadekvatūs.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Livila“ direktoriaus palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su Rostselmash dirbo 15 metų. Ryšius su šia įmone palaiko ir šiuo metu. Po 2015-10-01 Rostselmash produkciją importavo. Turėjo ir anksčiau įsigytos Rostselmash produkcijos. 2015-2016 žemės ūkio metų pirkimų plano neturi. Tačiau įmonės sutartis su Rostselmash galioja. Įmonės padėtis bloga, pardavimai riboti, šiuo metu prekiauja kitų firmų produktais. Padėtis pradėjo sunkėti prie 3 metus, kai Rostselmash produkcijos importuotoja tapo ir atsakovė. A. kombainą pardavė. Paskutinį kartą įmonė iš Rostselmash apdovanojimą gavo 2015 m., kai vyko konferencija Sočyje.

Ieškovės atstovas advokatas Vytautas Šenavičius palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Liudytoja O. O. parodė, kad UAB „Livila“ teisininke dirba nuo 2015-06-11. Pradėjusi dirbti, bendravo su įmonės klientais, kurie domėjosi naujos technikos pirkimu. Iš jų sužinojo, kad jie bendravo su UAB „Agrokoncerno technika“, kad ši įmonė klaidina klientus (interesantus), teikia jiems tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jie yra vieninteliai Rostselmash dileriai Lietuvos teritorijoje, kad UAB „Livila“ bankrutuoja, jei ten pirks - UAB „Livila“ tinkamai neteiks serviso paslaugų. Tai nurodė V. B., A., J.. Kitus asmenis taip pat atsimena, bet jie bijo viešai teikti informaciją. D. J. norėjo pirkti naują javų nuėmimo kombainą, bet jį suklaidino ir atsakovės atstovai, teigdami, kad UAB „Livila“ nėra oficialus Rostselmash dileris, ir viešai spaudoje pasirodžiusi informacija. Po ginčo reklamos pasirodymo, sumažėjo klientų, besidominčių naujos technikos įsigijimu, skambučių, vyko mažiau susitikimų su klientais. Kai kurie interesantai anksčiau į įmonės būstinę atvykdavo ir be skambučio, nes žinojo, jog UAB „Livila“ yra ilgalaikė kombainų pardavėja, ir iš karto derindavo pirkimo sąlygas. Dabar tokių susitikimų nebėra. Paskutinis Rostselmash pasiūlymas buvo dėl 1 vnt. technikos metams. Sutarties priedą įmonės atstovui pateikė tokį, kokį rado.

Liudytojas D. J. nurodė, kad įmonė UAB „Litalis“ užsiima žemės ūkio technikos prekyba, atstovauja įvairius gamintojus, turi savo klientus. Ko neturi, nusiperka iš kitų Lietuvos įmonių. Ketino pirkti kombainą iš UAB „Livila“, tačiau neišėjo, nes sužinojo, kad ši įmonė nebėra oficialus Rostselmash atstovas, todėl prarado interesą pirkti. Šią aplinkybę pirmiausia sužinojo iš laikraščio. Paskambino į UAB „Agrokoncerno technika“ ir jam buvo pasakyta, kad UAB „Livila“ Rostselmash produkcija neprekiauja. Po to skambino ir UAB „Livila“ ir jie patikino, kad taip nėra. Tačiau jis nenorėjo rizikuoti ir Rostselmash technikos nebepirko. Iš UAB „Agrokoncerno technika“ nepirko, nes ten brangiau. Atsakovo atstovams nesakė, kad UAB „Livila“ parduoda pigiau. Rašytinį paaiškinimą surašė savo iniciatyva. Su ieškove dėl kombaino pirkimo derėjosi lapkričio-gruodžio mėn. UAB „Livila“ sakė, kad turi sutartį su Rostselmash. Kombainui turėjo kelis interesantus. Būtų gavę 2,5-3 tūkst. pelno.

Liudytojas E. Š. parodė, kad yra UAB „Agrokoncerno technika“ direktorius ekonomikai ir šios įmonės valdybos pirmininkas. Kai pradėjo dirbti UAB „Agrokoncerno technika“, įmonė jau buvo pasirašiusi 2013-2014 m. sutartį su Rostselmash. Jam pradėjus dirbti, buvo pasirašyta nauja sutartis, apimanti ilgesnį laikotarpį. Rostselmash paruošė naują sutartį, vienodą visiems Europos dileriams. Bendrosios sutarties sąlygos yra vienodos visiems atstovams. Kiekvienais metais gamintojas organizuoja sezono uždarymą, kur aptariami praėjusio sezono rezultatai ir su kiekvienu dileriu vyksta derybos dėl ateinančių metų – kiekiai, asortimentas. 2015 m. Sočyje vykusios konferencijos metu, dalyvaujant Rostselmash generaliniam direktoriui ir komercijos direktoriui, buvo informuotas, kad Lietuvoje jie liks vieninteliais dileriais ir buvo klausiama, ar jie sugebės prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Jie šios įsipareigojimus prisiėmė ir lapkričio mėnesį pasirašė sutarties priedą, kas įgalino juos veikti kaip vienintelį atstovą. Nepasirašius sutarties priedo, sutarties bendrosios sąlygos lieka galioti, tačiau atsiranda sutarties ribojimai, nes bendrosios sutarties sąlygos be sutarties priedo dirbti neįgalina. Sočyje buvo pasakyta, kad su UAB „Livila“ priedas nebus pasirašytas.

Liudytojas T. K. parodė, kad yra UAB „Agrokoncerno technika“ vadybininkas, šioje įmonėje dirba nuo 2012 m. Savaitgaliais interesantai skambina tik sezono metu – liepos-rugpjūčio mėnesiais, tačiau tai labai retas atvejis. Klientams apie konkurentus nieko nesako, pasiūlo pasidomėti patiems. UAB „Livila“ yra jų konkurentas. D. J. nepažįsta, su jo įmone nėra turėjęs jokių reikalų. Tai, jog UAB „Livila“ bankrutuoja, niekam nėra sakęs, nes to pats nežino. Žino tik tai, kad jų servisas yra blogas. Klientams nėra sakęs, kad jie yra vieninteliai Rostselmash atstovai. Tikrai nepamena, kad kam tai būtų sakęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimų, kitų byloje esančių duomenų, abiejų įmonių interneto tinklalapiuose (http://www.livila.lt/, http://www.atechnika.lt/) viešai skelbiamos informacijos pagrindu nustatyta, kad tiek ieškovė UAB „Livila“, tiek atsakovė UAB „Agrokoncerno technika“ užsiima žemės ūkio technikos pardavimo ir jos aptarnavimo (remonto) veikla. Taigi šalys yra konkurentai žemės ūkio technikos pardavimo ir jos aptarnavimo (remonto) paslaugų rinkoje (Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d.). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. abi šalys (ieškovė – 2014-10-22, atsakovė – 2014-12-11) pasirašė iš esmės analogiško turinio sutartis su RAB Kombainų gamykla „Rostselmash“ (toliau – Rostselmash arba gamintojas) dėl bendradarbiavimo realizuojant Rostselmash produkciją, atliekant jos garantinį aptarnavimą ir ją propaguojant pardavimo rinkose (I t., b. l. 90-118; II t., b. l. 36-58). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė Rostselmash produkcija Lietuvoje pradėjo prekiauti gerokai anksčiau nei atsakovė. Ginčo dėl šio fakto byloje nėra. Atsakovė pirmąją sutartį su šiuo žemės ūkio technikos gamintoju pasirašė 2013 m., ką patvirtina tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta informacija, tiek viešai visuomenės informavimo priemonėje paskelbta informacija (I t., b. l. 63).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2016-01-09 laikraščio „Ūkininko patarėjas“ (Nr. 3 (3414)) 9 puslapyje buvo išspausdinta reklama, kurioje, be kitos informacijos, buvo paskelbtas teiginys: „AGROKONCERNO TECHNIKA – vienintelis Rostselmash atstovas Lietuvoje“ (II t., b. l. 35). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ši laikraštyje paskelbta informacija yra reklama (Reklamos įstatymo 2 str. 8 d.) bei kad šios reklamos davėja yra atsakovė UAB „Agrokoncerno technika“ (Reklamos įstatymo 2 str. 10 d.), tai patvirtina ir UAB „Ūkininko patarėjas“ 2016-01-25 raštas (I t., b. l. 68).

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą. Sprendžiant, ar reklama klaidinanti, vadovaujamasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo naudoti klaidinančią reklamą pažeidimui konstatuoti, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu. Šiuo atveju ieškovė, tvirtindama, kad reklama yra klaidinanti, vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu teisingumo kriterijumi. Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu teisingumo kriterijumi, reklamoje pateikti reklaminiai teiginiai pripažįstami neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Tai reiškia, kad reklamos davėjas turi turėti neginčijamų įrodymų, kad jo skleidžiama reklama skleidimo metu buvo teisinga. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pareigą būtent reklamos davėjui pagrįsti reklamos teisingumą patvirtina ir teismų praktika.

Sprendžiant dėl paskelbtos reklamos atitikties įstatymo reikalavimams, visų pirma būtina nustatyti, kokią prasmę turi reklamoje vartojama sąvoka - atstovas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atstovavimas ir atstovas šiame ginče turėtų būti suprantamas kitaip, nei jis yra apibrėžiamas Civiliniame kodekse (CK 2.152 straipsnis), kadangi pagal šalių ir gamintojo sudarytų sutarčių ir šių sutarčių priedų nuostatas, šalys veikė savo vardu ir savo atsakomybe. Ieškovės ir Rostselmash 2014-10-22 sudarytos sutarties vertime į lietuvių kalbą yra vartojama sąvoka prekybos agentas (taip iš rusų kalbos išvertas terminas „?????“ (dileris)). Prekybos agento (dilerio) apibrėžimas yra pateiktas sutarties 2.1. punkte, kuris numato, kad prekybos agentas yra organizacija, su kuria sudaryta Sutartis, vykdanti „Rostselmash“ produkcijos pardavimą, propagavimą, aptarnavimą ir rinkodaros priemonių atlikimą. Nurodytas prekybos agento veiklos turinys iš esmės atitinka Sutarties 1.1. p. nustatytą šios sutarties dalyką, kas yra šalių bendradarbiavimas realizuojant įmonės produkciją, atliekant jos garantinį aptarnavimą ir propaguojant pardavimo rinkose, sąlyginai patvirtintose „Prekybos agentui“ (pirkėjui). Kaip minėta, atsakovės su Rostselmash 2014 m. pasirašytos sutarties sąlygos yra iš esmės analogiškos (atsakovės sutartyje terminas „?????“ (dileris) yra išverstas kaip „prekybos atstovas“). Todėl atstovas šiame ginče turi būti suprantamas būtent taip, kaip yra apibrėžta šalių ir gamintojo sudarytose sutartyse, t. y. organizacija (įmonė), su kuria sudaryta Sutartis, vykdanti „Rostselmash“ produkcijos pardavimą, propagavimą, aptarnavimą ir rinkodaros priemonių atlikimą, o atstovavimas – kaip Rostselmash produkcijos pardavimas, jos aptarnavimas ir propagavimas.

Ginčo reklamoje buvo paskelbtas teiginys: „Agrokoncerno technika – vienintelis Rostselmash atstovas Lietuvoje!”. Kaip nurodyta Lietuvių kalbos instituto terminologijos centro jaunesniosios mokslo darbuotojos Dr. A. M. 2016-04-27 rašte Nr. (01.12)S-17, lietuviškas žodis vienintelis, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (2006), reiškia „1. tik vienas; 2. visai vienas“. Vadinasi, pasakymas vienintelis oficialus Rostselmash atstovas Lietuvoje reiškia, kad yra tik vienas oficialus Rostselmash atstovas Lietuvoje. Jeigu yra dar bent vienas oficialus Rostselmash atstovas Lietuvoje, teiginys vienintelis oficialus Rostselmash atstovas Lietuvoje yra netikslus ir klaidinantis (VI t., b. l. 154). Nors nagrinėjamu atveju ginčo reklamoje greta žodžio „atstovas“ nebuvo vartojamas terminas „oficialus“, vis dėlto teismas visiškai sutinka su minėtame rašte pateiktu išaiškinimu ir sprendžia, kad nustačius, jog ginčo reklamos paskleidimo metu Lietuvoje be atsakovės buvo dar bent vienas Rostselmash atstovas, būtų pagrindas pripažinti, kad šis ginčo teiginys yra klaidingas (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip minėta, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji 2014-10-22 sudarė sutartį su Rostselmash dėl šio gamintojo produkcijos pardavimo, jos aptarnavimo ir propagavimo, galiojančią iki 2017-12-31 (Sutarties 11.1 p.), kurios pagrindu ieškovė veikė kaip Rostselmash atstovė Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė, turėdama įstatymo nustatytą pareigą įrodyti paskelbto teiginio teisingumą (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas), privalėjo teismui pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ieškovės ir Rostselmash 2014-10-22 sudaryta sutartis ginčo reklamos paskelbimo metu nebegaliojo ir/ar ieškovė nebevykdė atstovavimo turinį sudarančios veiklos, t. y. Rostselmash produkcijos pardavimo, jos aptarnavimo ir propagavimo.

Aplinkybę, kad ginčo reklamos paskelbimo metu ieškovė nebeatstovavo Rostselmash interesams, atsakovė grindė tuo, jog ieškovė 2015-2016 žemės ūkio metams su Rostselmash nepasirašė sutarties priedo – Pirkimų plano, numatyto ieškovės ir Rostselmash sudarytos sutarties 3.1. p., 3.4.1. p., todėl ieškovė neturėjo galimybių iš Rostselmash įgyti žemės ūkio technikos. Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2015-2016 žemės ūkio metams su Rostselmash nesudarė papildomo susitarimo, numatyto sutarties 3.1. p., 3.4.1. p. Nors teismas sutinka su tuo, kad nepasirašius šio sutarties priedo, ieškovė faktiškai neturėjo galimybės 2015-2016 m. žemės ūkio metais įsigyti Rostselmash žemės ūkio technikos tiesiai iš gamintojo, ką iš esmės pripažino ir ieškovės direktorius, duodamas paaiškinimus visuomenės informavimo priemonei (II t., b. l. 85-88), ką iš dalies patvirtina ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-2016 žemės ūkio metų pradžios (t. y. 2015-10-01) iki 2016-04-25 ieškovė jokios Rostselmash produkcijos į Lietuvą neimportavo (III t., b. l. 35-38), tačiau teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai atstovavimo sąvoką susiaurino iki galimybės įsigyti Rostselmash techniką tiesiai iš gamintojo. Kaip teismas jau konstatavo anksčiau, atstovavimas šio ginčo kontekste turi būti suprantamas kaip Rostselmash produkcijos pardavimas, jos aptarnavimas ir propagavimas. Jokiais įrodymais byloje nebuvo nuneigti ieškovės atstovų paaiškinimai, kad ginčo reklamos paskelbimo metu ieškovė prekiavo Rostselmash produkcija, kurią buvo įsigijusi iš šio gamintojo anksčiau. Taigi esant galiojančiai 2014-10-22 ieškovės ir Rostselmash sutarčiai, vykdydama prekybą anksčiau iš šio gamintojo įsigyta produkcija, ieškovė veikė kaip Rostselmash atstovė. Gi įrodymų, kad minėta sutartis reklamos paskelbimo metu buvo pasibaigusi, atsakovė nepateikė. Tai, jog ieškovės ir Rostselmash sutartiniai santykiai, nors ir nepasirašius Pirkimų plano 2015-2016 m. žemės ūkio metams, nebuvo pasibaigę, patvirtina ir pačios atsakovės pateiktas Rostselmash 2016-01-26 raštas Nr. 225/246 (t. y. surašytas netrukus po ginčo reklamos paskelbimo), kuriame nurodoma, kad ieškovė ir toliau yra bendrovės Rostselmash partnerė atliekant technikos, kurią ieškovė anksčiau pardavė Lietuvoje, garantinį ir pogarantinį remontą (kaip minėta, Rostselmash technikos aptarnavimas yra viena iš atstovavimo turinį sudarančių veiklų) (I t., b. l. 178-179), taip pat ieškovės pateiktas Rostselmash 2015-12-01 kvietimas, adresuotas šios įmonės platintojams, dalyvauti šio gamintojo rengiamuose mokymuose apie CRM garantinę sistemą, bei renginio programa, iš kurios matyti, kad mokymuose turėjo dalyvauti ir ieškovės atstovas (III t., b. l. 50-51). Pažymėtina tai, kad liudytoju apklaustas atsakovės direktorius ekonomikai ir atsakovės valdybos pirmininkas E. Š. parodė, kad atsakovės ir Rostselmash 2015 m. lapkričio mėnesį pasirašytas sutarties priedas įgalino juos veikti kaip vienintelę šio gamintojo atstovę Lietuvoje. Tačiau šio liudytojo nurodyto sutarties priedo (II t., b. l. 69-76) sąlygos nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą, kadangi šiuo susitarimu atsakovei nebuvo suteikta išimtinė teisė Lietuvos teritorijoje prekiauti Rostselmash produkcija, juolab įvertinus paties liudytojo nurodytą aplinkybę, kad šis gamintojas praktikuoja ir dvigubą ir trigubą „dilerystę“ (t. y. kai turi ne vieną atstovą atitinkamojoje teritorijoje). Gi atsakovės UAB „Agrokoncernas“ direktorius teisminio nagrinėjimo metu pripažino žinojęs apie ieškovės bei Rostselmash sudarytą sutartį ir duomenų apie sutarties nutraukimą neturėjo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė ginčo reklamos teiginio teisingumo, priešingai, byloje surinkti duomenys leidžia teigti, jog ginčo reklamos paskelbimo metu atsakovė nebuvo vienintelė Rostselmash atstovė, nes šio gamintojo atstovė buvo ir ieškovė (CPK 185 str.), t. y. paskelbta reklama neatitinka teisingumo kriterijaus (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).

Nustačius, kad paskelbta reklama neatitinka teisingumo kriterijaus, būtina įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ši reklama neabejotinai buvo skirta konkrečiai vartotojų grupei – ūkininkams ar kitiems žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims (paskelbta laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, kurio pagrindinis skaitytojas yra žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo), vertinamas jos poveikis vidutiniam tos grupės nariui (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 8 d.). Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės ieškinyje pateiktu vertinimu, jog vidutinis vartotojas galėjo susidaryti įspūdį, kad atsakovė vienintelė Lietuvoje prekiauja Rostselmash produkcija, kadangi visoje reklamoje nei karto nėra vartojami žodžiai „parduoda“, „pardavėjas“, „įsigyti“ ir pan. Vidutinis šios reklamos vartotojas dėl savo turimos komercinės patirties (perka veiklai reikalingą techniką ir kitas priemones, parduoda savo produkciją ir pan.) turėtų suvokti, kad vienintelis atstovas nėra tolygu vienintelis pardavėjas. Nėra pagrindo visiškai sutikti ir su doc. dr. R. M. 2016-09-12 išvadoje (VII t., b. l. 75-76), kuri laikytina rašytiniu įrodymu (CPK 197 str.), pateiktu išaiškinimu, kad ginčo teiginys leidžia susidaryti nuomonę, kad atsakovė turi išskirtines sąlygas prekiauti Rostselmash prekės ženklu pažymėtomis prekėmis. Teismo vertinimu, vidutiniam reklamos vartotojui teiginys, kad UAB „Agrokoncerno technika“ yra vienintelis Rostselmash atstovas, leidžia susidaryti nuomonę, kad atsakovė vienintelė Lietuvoje tiesiogiai bendradarbiauja (ar turi sutartinių santykių) su Rostselmash prekės ženklo prekių gamintoju. Tai, jog įmonė atstovauja gamintoją, vartotojui sudaro prielaidas tikėtis, kad ji turės daugiau informacijos apie prekę, pirkdama prekę tiesiai iš gamintojo (ne per tarpininkus), galės vartotojui pasiūlyti geresnę kainą, užtikrinti geresnį garantinį aptarnavimą, turės galimybių parūpinti originaliomis atsarginėmis detalėmis ir pan., kas galėjo paskatinti reklamos vartotoją Rostselmash produkciją pirkti būtent iš atsakovo, kuris skelbėsi esantis vienintelis Rostselmash atstovas Lietuvoje. Nors atsakovė teigė, kad vienintelė reklama negalėjo padaryti reikšmingos įtakos potencialių klientų apsisprendimui, ką įrodinėjo ir pateikta jau minėta doc. dr. R. M. 2016-09-12 išvada, tačiau įstatymas nereikalauja, kad reklamos klaidingumo vertinimo prasme būtų nustatyta, jog vartotojo ekonominis elgesys faktiškai buvo paveiktas. Reklamos klaidinantis pobūdis gali būti įrodytas ir tikėtinu poveikiu vartotojams, vertinant jį vidutinio vartotojo atžvilgiu. Kartu konstatuotina ir tai, kad tai, kad galėdama daryti įtaką reklamos vartotojų ekonominiam elgesiui, paskleista reklama tuo pačiu galėjo pakenkti ir atsakovės, kuri ginčo reklamos paskleidimo metu taip pat buvo Rostselmash atstovė, galimybėms konkuruoti su atsakove.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2016-01-09 laikraščio „Ūkininko patarėjas“ (Nr. 3 (3414) 9 puslapyje išspausdinta reklama, kurioje, teigiama, kad : „AGROKONCERNO TECHNIKA – vienintelis Rostselmash atstovas Lietuvoje“ yra klaidinanti reklama, kurią naudoti draudžia įstatymas (Reklamos įstatymo 2 str. 3 d., 5 str. 1 d.). Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltės prezumpciją. Nors atsakovės direktorius nurodė, kad tokią reklamą paskelbė po to, kai iš E. Š. sužinojo, kad 2015 m. Sočyje susitikimo metu buvo pasakyta, jog jų įmonė bus vieninteliai Rostselmash atstovai Lietuvoje, o byloje liudytoju apklaustas atsakovės komercijos direktorius ir valdybos pirmininkas E. Š. patvirtino, kad minimo susitikimo metu Rostselmash generalinis direktorius ir komercijos direktorius informavo jį, kad UAB „Agrokoncerno technika“ lieka vienintelė gamintojo atstovė Lietuvoje, tačiau tai nepaneigia atsakovės kaltės dėl paskleistos klaidinančios reklamos, kadangi, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, atsakovės direktorius žinojo apie sudarytą ieškovės ir gamintojo sutartį bei jokios informacijos apie šios sutarties nutraukimą reklamos skleidimo metu neturėjo. Be to, kaip minėta, atsakovės ir Rostselmash 2015 m. lapkričio mėnesį pasirašyto sutarties priedo nuostatos atsakovei nesuteikė išimtinės teisės atstovauti gamintoją Lietuvoje, kas būtų leidę atsakovei pagrįstai manyti, jog ji yra vienintelė gamintojo atstovė Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad po minimos konferencijos ir papildomos susitarimo su atsakove sudarymo, gamintojas visgi pateikė pasiūlymą ir ieškovei dėl papildomo susitarimo sudarymo 2015-2016 žemės ūkio metams (VII t., b. l. 11-12, 28-29). Esant tokioms aplinkybėms, skelbdama tokio pobūdžio reklamą remdamasi vien žodine gamintojo atstovų informacija, atsakovė prisiėmė su tuo susijusią riziką, todėl yra atsakinga už klaidinančios reklamos paskleidimą.

Kadangi nustatyta, kad ši reklama galėjo pakenkti atsakovės galimybėms konkuruoti, t. y. tokia reklama pažeidė ieškovės teises ir įstatymo saugomus interesus, ieškovės reikalavimu taikytinas Reklamos įstatymo 28 straipsnio 3 punkte numatytas ieškovės teisių gynimo būdas. Ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę paskleistai reklamai adekvačioje vietoje paskelbti tris pareiškimus (trijuose iš eilės einančiuose laikraščio numeriuose), paneigiančius klaidinančią reklamą, paskelbiant ieškinyje nurodyto turinio pareiškimus. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nustatytas tik vienas klaidinančios reklamos paskelbimo atvejis (duomenų, kad tokia reklama būtų paskelbta daugiau nei vieną kartą, nepateikta), teismas sprendžia, kad reikalavimas paskelbti tris klaidinančią reklamą paneigiančius pranešimus yra neproporcingas atsakovės padarytam pažeidimui. Šiuo atveju pakankamas ir proporcingas įvykdytam pažeidimui būtų įpareigojimas paskelbti vieną klaidinančią reklamą paneigiantį pranešimą. Paneigimo tekstą atsakovė įpareigotina skelbti tokio turinio, kokį ieškovė suformulavo ieškinyje (ištaisius akivaizdų rašymo apsirikimą nurodant reklamos paskelbimo datą – 2016-01-09 vietoje 2015-01-09), išskyrus paskutinį teksto sakinį: „UAB „Livila“ taip pat prekiauja gamyklos Rostselmash kombainais nuo 2003 m.“, kadangi tokiu sakiniu atsakovė būtų įpareigota reklamuoti pačią ieškovę, kas neatitinka nei vieno iš įstatyme numatytų pažeistų ieškovės teisių gynimo būdų. Nurodyto paneigimo paskelbimui atsakovei nustatytinas 30 dienų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 271 str.).

Pateiktu ieškiniu ieškovė, remdamasi Reklamos įstatymo 28 straipsnio 1 punktu ir Konkurencijos įstatymo 1 dalies 1 punktu, taip pat prašo įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – jokia forma neskleisti klaidinančios informacijos, t. y. neskleisti teiginių, jog UAB „Agrokoncerno technika“ yra vienintelis Rostselmash atstovas Lietuvoje ir jog UAB „Livila“ Rostselmash produkcija nebeprekiauja, teigdama, kad atsakovė ne tik reklamoje paskleidė klaidinančią informaciją, jog UAB „Agrokoncerno technika“ yra vienintelis Rostselmash atstovas Lietuvoje, bet nesąžiningai konkuruodama dėl potencialių pirkėjų, ūkininkams ir žodžiu nurodydavo, kad ieškovė Rostselmash produkcija nebeprekiauja ir šią produkciją Lietuvoje gali įsigyti tik iš atsakovės. Nurodytos informacijos skleidimo ne tik reklamoje faktą ieškovė įrodinėja liudytojų D. J., O. O. parodymais, rašytiniais įrodymais – D. J. rašytiniu paaiškinimu (I t., b. l. 126), A. A. pranešimu (I t., b. l. 98).

Liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad ketino pirkti kombainą iš UAB „Livila“, tačiau to nepadarė, nes sužinojo, kad ši įmonė nebėra oficialus Rostselmash atstovas, todėl prarado interesą pirkti. Šią aplinkybę pirmiausia sužinojo iš laikraščio, po ko paskambino į UAB „Agrokoncerno technika“ ir jam buvo pasakyta, kad UAB „Livila“ Rostselmash produkcija neprekiauja. Po to skambino ir UAB „Livila“ ir jie patikino, kad taip nėra. Tačiau lyginant D. J. teisme duotus parodymus ir jo rašytiniame paaiškinime (I t., b. l. 126) nurodytas aplinkybes, matyti akivaizdus įvykių chronologijos neatitikimas, t. y. rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad pirma paskambino į UAB „Agrokoncerno technika“ ir po to pamatė skelbimą laikraštyje „Ūkininko patarėjas“. Gi duodamas teisme paaiškinimus nurodė visiškai priešingai, t. y. jog pirmiausia pamatė skelbimą ir po to skambino. Be to, teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nurodė, kad paskambinęs į UAB „Agrokoncerno technika“ nesakė, kad UAB „Livila“ kombainą parduoda pigiau, gi rašytiniame paaiškinime nurodė visiškai priešingą informaciją, t. y. „pasakė, kad yra LIVILA ir ten pigiau“. Pažymėtina ir tai, kad iš liudytojo D. J. nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų (II t., b. l. 16-18, 19) nustatyta, kad jis yra UAB „Litalis“ vadovas bei šios įmonės akcininkas. Iš atsakovės pateikto antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (VII t., b. l. 37-38) matyti, kad šio liudytojo vadovaujamos UAB „Litalis“ interneto svetainėje yra reklaminis filmukas, kuris prasideda bendra UAB „Litalis“ ir UAB „Livila“ reklamine informacija apie traktorių TYM Meritano 2. Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, kad UAB „Litalis“ ir ieškovė bendradarbiauja prekiaudami žemės ūkio produkcija, dėl ko UAB „Litalis“ vadovas ir akcininkas D. J. gali būti suinteresuotas ieškovei palankia bylos baigtimi. Todėl teismas, atsižvelgęs į D. J. nurodomos informacijos prieštaringumą, į galimą šio asmens suinteresuotumą ieškovei palankiu teismo sprendimu, šio liudytojo parodymus ir jo rašytinį paaiškinimą vertina kritiškai, kaip nepatikimus įrodymus ir jais nesiremia.

Liudytoja O. O. parodė, kad pradėjusi dirbti UAB „Livila“ ir bendrauti su klientais, besidominčiais technikos pirkimu, iš jų girdėjo, kad jie bendravo su „Agrokoncerno technika“, kad pastaroji įmonė klientams teikia informaciją, jog UAB „Agrokoncerno technika“ yra vieninteliai Rostselmash dileriai Lietuvoje, kad UAB „Livila“ bankrutuoja, o jeigu pirks iš UAB „Livila“, ši tinkamai nesuteiks serviso paslaugų. Vertindamas liudytojos O. O. parodymus, kurie taip pat nebuvo neprieštaringi (tai informaciją girdėjo iš klientų, tai nurodė, kad su klientais nebendraujanti), teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra ieškovės darbuotoja ir yra ekonomiškai priklausoma nuo ieškovės, todėl jos parodymai nepripažintini patikimu informacijos šaltiniu ir turi būti vertinami atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus. Kitų objektyvių įrodymų, patikimai patvirtinančių liudytojos nurodytas aplinkybes apie atsakovės klientams žodžiu skleidžiamą neteisingą informaciją, ieškovė nepateikė. Kaip teismas jau nurodė anksčiau, remtis D. J. parodymais ir rašytiniu paaiškinimu kaip patikimu informacijos šaltiniu negalima. A. A. 2016-03-08 rašytinis pranešimas, adresuotas UAB „Livila“ generaliniam direktoriui (I t., b. l. 98), taip pat nelaikytinas objektyviu ir patikimu įrodymu. Visų pirma, iš pateikto pranešimo visiškai neaišku, kokiu tikslu asmuo teikė šį pranešimą, be to, šis dokumentas yra be jo registracijos UAB „Livila“ žymos, kas sudaro pagrindą manyti, jog šis pranešimas galėjo būti parašytas ar sukurtas specialiai šiai bylai. Pažymėtina ir tai, kad šaliai bylai reikšmingas aplinkybes grindžiant kito asmens nurodyta informacija, tinkama įrodinėjimo tokiu atveju pripažįstami liudytojo parodymai, kurios jis duoda prisiekęs teisme, būdamas įspėtas apie atsakomybę už priesaikos sulaužymą, bei teismui prieš tai nustačius liudytojo asmens tapatybę (CPK 192 str.). Šiuo atveju ieškovė A. A. apklausti kaip liudytojo neprašė, todėl vien A. A. 2016-03-08 rašytinis pranešimas nėra pakankamas įrodymas jame dėstomoms aplinkybėms pagrįsti. Be to, neapklausus šio liudytojo teisme, nebuvo galimybės pašalinti atsakovės atstovo išreikštos abejonės dėl to, ar iš tiesų minėtą pranešimą surašė A. A..

Todėl įvertinęs byloje ieškovės pateiktus įrodymus – liudytojų D. J. ir O. O. parodymus, D. J. rašytinį paaiškinimą, A. A. pranešimą, teismas daro išvadą, kad pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovė atliko ieškovės nurodomus veiksmus – skleidė informaciją, kad ieškovė Rostselmash produkcija nebeprekiauja ir šią produkciją galima įsigyti tik iš atsakovės – kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip neteisėti sąžiningos konkurencijos požiūriu (CPK 178 str., 185 str.). Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę nutraukti tokius veiksmus (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau pažymėtina, kad byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, paskleidus klaidinančią reklamą, kuri galėjo pabloginti konkuravimo sąlygas ieškovei, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė tuo pačiu atliko ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos atlikti draudžia įstatymas (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 7 p.). Tiek Reklamos įstatymas, tiek Konkurencijos įstatymas kaip vieną iš asmens, kurio teises ir interesus pažeidžia tokie veiksmai, teisių gynimo būdų numato teisę reikalauti tokių veiksmų (reklamos naudojimo) nutraukimo (Reklamos įstatymo 28 str. 1 p., Konkurencijos įstatymo 1 d. 1 p.). Todėl pirmasis ieškinio reikalavimas dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo tenkintinas iš dalies, uždraudžiant atsakovei UAB „Agrokoncerno technika“ savo reklamoje naudoti teiginį, kad UAB „Agrokoncerno technika“ yra vienintelis Rostselmash atstovas Lietuvoje. Iš dalies tenkindamas šį reikalavimą teismas mano esant pagrindą kartu nustatyti ir šio draudimo galiojimą laiko atžvilgiu, kadangi pasikeitus ieškovės ir Rostselmash tarpusavio teisiniams santykiams (pasibaigus jų sudarytai sutarčiai), tolimesnis draudimo taikymas gali nepagrįstai varžyti atsakovės teisę skleisti informaciją. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas nurodė, jog pagrįstas būtų teismo sprendimas, patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, įpareigojimo galiojimo terminą nustatyti iki ieškovės ir gamintojo sudarytos sutarties galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei taikomo draudimo galiojimas nustatytinas iki pasibaigs ieškovės UAB „Livila“ ir Rostselmash 2014-10-22 sudaryta sutartis Nr. 40017998.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius. Deliktinė atsakomybė galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12, 178 str.).

Šioje byloje reikalaujamus atlyginti 11313,68 Eur dydžio nuostolius ieškovė kildina iš to, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų D. J. neįsigijo iš ieškovės kombaino, dėl ko ieškovė prarado pajamas (pelną), kurias būtų gavusi, jeigu D. J. kombainą būtų įsigijęs.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006).

Kilusius nuostolius (negautas pajamas) ieškovė įrodinėja liudytojų D. J. ir O. O. parodymais ir jau ne kartą minėtu D. J. rašytiniu paaiškinimu. Tačiau dėl teismo jau anksčiau aptartų aplinkybių, šie įrodymai negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, patvirtinantys buvus realius D. J. ketinimus įsigyti kombainą iš ieškovės, kurių jis tariamai atsisakė dėl atsakovės paskelbtos informacijos. Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas D. J. tvirtino turėjęs kelis interesantus ketintam iš ieškovės pirkti kombainui ir jį perpardavęs būtų gavęs 2,5-3 tūkst. eurų pelno, tačiau jo nepirko dėl sukeltų abejonių dėl to, ar ieškovė yra Rostselmash atstovė. Tačiau tiek jo teisme duoti paaiškinimai, tiek jo rašytiniame paaiškinime (surašytame praėjus vos trims dienoms po atsakovės reklamos paskelbimo laikraštyje „Ūkininko patarėjas) nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad jis išsiaiškino, jog reklamoje paskelbta informacija yra neteisinga. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl liudytojas, turėdamas galimybę sudaryti pelningą sandorį, žinodamas, kad atsakovės reklamoje nurodyta informacija yra neteisinga (kaip jis pats nurodė rašytiniame paaiškinime: „paaiškėjo, jog tai netiesa“), be to, kaip verslininkas neabejotinai žinodamas, kaip galima apsidrausti nuo galimos rizikos sandorio su ieškove neįvykdymo (kombaino neperdavimo) atveju, atsisakė galimybės sudaryti pelningą kombaino perpardavimo sandorį, tačiau savo paties iniciatyva pateikė rašytinius paaiškinimus ieškovės direktoriui dėl neva atsakovės darbuotojo skleidžiamos melagingos informacijos. Objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog iki klaidinančios reklamos paskelbimo liudytojas turėjo rimtų ketinimų įsigyti iš ieškovės kombainą (pvz. ieškovės ir liudytojo el. susirašinėjimo, kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių buvus derybas dėl kombaino įsigijimo), ieškovė nepateikė. Todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog turėjo realią galimybę parduoti D. J. kombainą, tačiau sandoris neįvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Kitų įrodymų, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė prarado potencialius pirkėjus ir dėl to patyrė nuostolių - ieškovė nepateikė.

Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog klaidinanti reklama buvo paskelbta tik vieną kartą, todėl, teismo įsitikinimu, ji negalėjo padaryti reikšmingos įtakos ieškovės galimybėms konkuruoti su atsakove žemės ūkio technikos pardavimo rinkoje ir lemti realių nuostolių atsiradimą. Nors teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad ieškovės prekybos apimtys 2016 metais, lyginant su ankstesniais metais, ženkliai sumažėjo, tačiau galima pagrįstai teigti, jog tam įtakos turėjo ne atsakovės paskelbta reklama, o byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė su gamintoju nepasirašė 2015-2016 žemės ūkio metų pirkimo plano, dėl ko neturėjo galimybės įsigyti Rostselmash prekių iš gamintojo ir parduoti šių prekių klientams. Tai patvirtina ir byloje esanti ieškovės pretenzija Rostselmash, kurioje pati ieškovė teigė, kad dėl Rostselmash pažeistų įsipareigojimų ji negali vykdyti įsipareigojimų galutiniam vartotojui, dėl ko buvo nutrauktos sudarytos sutartys ir, kaip pasekmė, negautos pajamos dėl prarastos naudos, kaip patirtus nuostolius ieškovė nurodė ir baudas pagal sutartis už nepristatytus kombainus (VII t., b. l. 22-24).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 11313,68 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Šioje byloje ieškovė buvo pareiškusi tris savarankiškus reikalavimus. Teismo sprendimu iš dalies tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl neteistų veiksmų nutraukimo (pripažintina, kad tenkinama apie 50 proc. šio reikalavimo), iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl įpareigojimo paskelbti tris pranešimus paneigiančius klaidinančią reklamą (pripažintina, kad tenkinama apie 85 proc. šio reikalavimo) bei atmetamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl pripažintina, kad tenkinama apie 45 proc. ieškinio reikalavimų.

Pateiktą ieškinį ieškovė apmokėjo 286 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (31 Eur už neturtinius reikalavimus ir 255 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga žyminio mokesčio dalis už iš dalies patenkintus neturtinius reikalavimus (tenkinama 67,50 proc. neturinių reikalavimų) - 20,90 Eur. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė turėjo 404,62 Eur išlaidų už dokumentų vertimo paslaugas (VII t., b. l. 164-168), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 182,01 Eur vertimo išlaidų. Pateikti dokumentai taip pat patvirtina ieškovę turėjus 2171,95 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugas (VII t., b. l. 116-123, 156-162), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 977,34 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1180,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji šioje byloje turėjo iš viso 474,11 Eur išlaidų už dokumentų vertimo paslaugas (VII t., b. l. 100-102, 107-112), todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei priteistina 260,76 Eur vertimo išlaidų. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus (VII t., b. l. 98-99, 103-106, 113-114, 136-138), atsakovė šioje byloje turėjo 3787,30 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (2016-10-19 atsakovės prašymą dėl papildomų atstovavimo išlaidų atlyginimo kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais buvo atsisakyta priimti CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi jis buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 2083,02 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 2340,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat nustatyta, kad ieškovė žyminiu mokesčiu apmokėjo tik vieną neturtinį reikalavimą, tačiau ieškinyje buvo reiškiami du savarankiški neturtiniai reikalavimai. Todėl valstybei nesumokėtas 31,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.) priteistinas iš šalių proporcingai teismo atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai – 17,05 Eur iš ieškovės ir 13,95 Eur iš atsakovės. Be to, iš ieškovės valstybei turi būti priteista 1,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės - 1,01 Eur šių išlaidų. Tokiu būdu iš ieškovės valstybei priteistina iš viso 18,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės – 14,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei UAB „Agrokoncerno technika“, į. k. 135832641, savo reklamoje naudoti teiginį, kad UAB „Agrokoncerno technika“ yra vienintelis Rostselmash atstovas Lietuvoje, nustatant kad šis draudimas atsakovei galioja iki pasibaigs ieškovės UAB „Livila“, į. k. 202670070, ir RAB Kombainų gamyklos „Rostselmash“ 2014-10-22 sudaryta sutartis Nr. 40017998.

Įpareigoti atsakovę UAB „Agrokoncerno technika“ ne vėliau kaip 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, paskleistai klaidinančiai reklamai paneigti, adekvačioje vietoje paskelbti tokio turinio paneigimą: „Dėl UAB „Agrokoncerno technika“ klaidinančios reklamos. 2016 m. sausio 9 d. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ Nr. 3 buvo paskelbta UAB „Agrokoncerno technika“ reklama, kurioje teigiama, kad UAB „Agrokoncerno technika“ yra vienintelis gamyklos Rostselmash atstovas Lietuvoje. UAB „Agrokoncerno technika“ patvirtina, kad ši informacija neatitinka tikrovės – UAB „Agrokoncerno technika“ nėra vienintelis kombainų gamyklos Rostselmash atstovas Lietuvoje“.

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Livila“, į. k. 202670070, iš atsakovės UAB „Agrokoncerno technika“, į. k. 135832641, 1180,25 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „Agrokoncerno technika“, į. k. 135832641, iš ieškovės UAB „Livila“, į. k. 202670070, 2340,78 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš šalių bylinėjimosi išlaidas valstybei – 18,29 Eur (aštuoniolika eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Livila“ ir 14,96 Eur (keturiolika eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Agrokoncerno technika“ (išieškotojas valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas dokumentų įteikimo išlaidoms - 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.