- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 1-42-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00723-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- E. A.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
- Kategorijos
sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė, tačiau šis nuosprendis iki dabar nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. 2015 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, tyčia, ne mažiau kaip septynis kartus sudavė smūgius kumščiais A. L. į liemens, nugaros ir kaklo sritį, spyrė į kairę ranką, nugarą bei kojas ir padarė poodines kraujosruvas pilvo sienos kairėje, kairiame šone, odos nubrozdinimą dešiniame šone, kairio XI-o šonkaulio lūžį, kraujosruvas gomuryje ir gerklose, gerklų skydinės kremzlės lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. L. sveikatą.
Kaltinamasis E. A. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) jis užaugo globojamas E. S., todėl tą dieną atvažiavo pas ją į svečius su drauge ir sūnumi. Atvažiavo po pietų, buvo lauke vidinėje namo kiemo pusėje, kur lauke ruošėsi kepti mėsą. Laukė dar ateiti turėjusio kaimyno. Tada pamatė, kad atvažiavo ir L. Jis priėjęs prie paradinių durų iš kitos namo pusės ir ėmė jas daužyti, garsiai plūstis. Jis matė, kad jie kieme yra, nes atvykęs su automobiliu sustojo gatvėje prie sodo galo. L. nėjo į vidinį kiemą, kur jie buvo, o tik triukšmavo prie paradinių durų, prašė įleisti. Kadangi triukšmas nesiliovė, tai jis nuėjo ir L. pasakė, kad netriukšmautų, nes jis yra atvykęs su vaiku ir tuoj išvažiuos. T. L. jį ėmė vadinti visokiausiais negražiais žodžiais. L. stovėjo palypėjęs laipteliais prie durų, o jis buvo laiptelių apačioje. T. L. nulipo žemyn ir netikėtai užsimojo ir trenkė kelis kartus su ranka. Jis nuo jo pradėjo gintis, dar norėjo trenkti, tada susikibo ir pradėjo grumtis. Grumiantis abu nukrito ant erškėtrožių krūmo netoli laiptelių. Ten dar buvo statybinių atliekų po remonto, todėl nukrito ant jų. Nukritęs jis buvo daugiau ant L. viršaus ir jis neleido jam atsikelti. Nukritę jie dar grūmėsi ant betono atliekų. Pavykus atsikelti, pabėgo nuo L. ir skambino policijai, pasakė visas aplinkybes. Pasakė, kad dėdė užpuolė. L. niekur nėjo, jis irgi kažko laukė. To įvykio metu L. jam sudavė nemažiau kaip du smūgius, būtų smūgiavęs ir daugiau, jeigu jis nebūtų gynęsis. Per grumtynes jis buvo sužalotas, o pas L. sužalojimų nebuvo. Todėl negali paaiškinti, kaip atsirado sužalojimai, kuriuos nustatė specialistas. Grumtynių metu L. krito šonu, o jis ant jo. Per visą konfliktą L. už gerklės iš viso sugriebęs nebuvo. Įvykio vietoje buvo E. J. Matė įvykį dar ir kaimynas V. S., nes jis ateidinėjo valgyti mėsos. E. atėjo iš karto, kai tik jis nuėjo prie L., todėl ji viską matė. K. S. vėliau jam pasakojo, kad pamatęs įvykį nenorėjo kištis į jį, todėl nepriėjo. Policija atvyko gal po 15 min., kai jis iškvietė. Kai atvyko policija L. pirmas juos pasitiko ir atėjo kartu su policija. Visi kartu buvo prie policijos. L. net nesiskundė policijai dėl sužalojimo. Jis galėjo kalbėti ir šaukti pakeltu tonu
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis A. L. parodė, kad A. jau trečią kartą jį sunkiai sumuša. Anksčiau ir mamą buvo sumušęs. Pirmą kartą jį sumušė, kai pas mamą darė remontą. Bet tada nebuvo išsiėmęs pažymos dėl sumušimo, nors policiją taip pat reikėjo kviesti. Antrą kartą kai jį sumušė, tai teismas A. pripažino dėl to kaltu, tačiau jis tą nuosprendį yra apskundęs apeliacine tvarka. Šioje byloje nurodyto įvykio dieną jis atvyko pas mamą nupirkęs jai maisto, nes taip jai nuolat padėdavo su produktais. Atvykęs prie mamos namo, nematė A. mašinos, nesuprato iš viso, kad jis yra taip pat atvykęs. Kai priėjo prie namo durų ir pabeldė, tai išgirdo A. sakant „ne ten ieškai“. Tada iš karto išsiėmė telefoną ir bandė skambinti policijai. Su juo net nebandė kalbėti. K. A. pamatė, kad jis skambina, tai iš karto spyrė į ranką. Tada jis pasitraukė toliau nuo durų su pirkinių maišais ir traukėsi link kaimynės M. pusės. Traukdamasis prisiskambino policijai. Telefonas po spyrio į ranką buvo įskeltas, bet kontaktas liko, todėl buvo galima prisiskambinti. A. tada prišoko muštis kumščiais, o jis tada šaukė pagalbos. Matė, kad atsidarė M. kaimynės langas, o paskui užsidarė. T. A. jį bandė nustumti į garažą. Matė kaip gatve pravažiavo dar dvi mergaitės ir berniukas, bet niekas neatsišaukė į pagalbą. Kai atsisuko į A., tai jis trenkė į gerklę, po to stojantis spyrė į pilvą ir trenkė alkūne į šonkaulį. Tais smūgiais jį tiesiog išjungė, todėl palindo giliau į šalia buvusį krūmą ir dar skambino policijai. Smūgis į gerklę buvo labai stiprus. Po jo gerklė, kaip kaulas sulūžo, gomurys nusileido. Dėl to jį siuntė iš poliklinikos į kliniką, kad neuždustų, nes tarp kaulo ir gomurio buvo daug kraujo. Įvykio dieną toje vietoje, kur buvo krūmas, į kurį įlindo, jokio statybinio laužo nebuvo. Jis ten atsirado vėliau, jau tada, kai tyrimo metu buvo atvykę pareigūnai apžiūrai. Kai jis buvo krūme, tai A. jį tik spardė. Pats nelindo į krūmą, nes buvo pusnuogis. Kad įvykio vietoje buvo J., kad yra ji su sūnumi, išgirdo tik laukdamas jau prie mašinos. J. nematė, tik išgirdo vaiko balsą. Po įvykio tą pačią dieną nuvyko į ligoninę. Įvykio metu dar spėjo paskambinti ir žmonai, kad jį užpuolė.
Liudytoja G. Ž. parodė, kad rudenį buvo įvykis, datos nepamena, bet žino, kad A. nuvežė mamai valgyti ir rado mamą šoke. Po to matė A. sudaužytą. Matė jį gal po dienos sudažytą. A. sakė, kad jį užpuolė ir sudaužė. Sakė, kad A. užpuolė rūsį ir prie namų (duomenys neskelbtini). Sakė sumušė prie durų, o paskui sudaužė kaip reikalas. K. A. užpuolė girdėjo ir iš L. Sakė, kad A. spyrė į krūtinę, į kojas, sakė spardė. P. A. viską tai jai pasakojo, taip pat ir jo žmona pasakojo. Buvo susitikę, tai ir pasakojo.
Liudytoja N. M. parodė, kad matė vieną įvykį. Buvo tai rugpjūčio ar rugsėjo mėnuo. Jos vyras išgirdo lauke triukšmą ir pasakė pažiūrėti pro langą. Tai ji pažiūrėjusi pamatė A. ir E. Jie stovėjo ant takelio prie savo namų vienas prieš kitą. Ar jie mušėsi nematė, nes žiūrėjo daugiau į kelią. Ar buvo A. automobilis kieme, nematė.
Liudytoja O. B. parodė, kad pati muštynių nematė, bet gali pasakyti, kad A. geras žmogus Jis rūpinasi mama, atneša jai maisto. Yra prašęs, kad ji perduotų tą maistą. Kodėl jis pats nenunešdavo, nežino.
Liudytojas A. V. parodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, juos tvirtina. Liudytojas parodė, kad 2015-08-23 d. jis dirbo Kauno apskr. VPK PR 1-ojo būrio patruliu. Jis pamena, kad pagal budėtojo nurodymą buvo nuvykęs kartu su kolega E. T. į (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo kilęs konfliktas tarp dviejų giminaičių. Tą kartą juos pasitikęs vyras paaiškino, kad jis atvyko čia aplankyti savo mamos, atvežė jai maisto produktų, bet jam užėjus į mamos namo kiemą, čia buvo jo sūnėnas, kuris jį sumušė. Kaip jis buvo mušamas, ką smulkiau jis jiems tada pasakojo, neatsimena. Čia buvo ir galimai jį mušęs vyras. Dėl ko jie konfliktavo, negali pasakyti, neprisimena. Kažkokių aiškių sumušimo žymių ant abiejų vyrų nesimatė. Neatsimena, ar vyrai rašė įvykio vietoje pareiškimus. Pamena, kad atvykus, galimai tarp tų vyrų buvęs konfliktas, jau buvo pasibaigęs, jie buvo ramūs, nebuvo kažkokių grumtynių, muštynių žymių ir pan. Apie įvykį jie tada informavo VPK budėtoją, kolega surašė tarnybinį pranešimą Panemunės PK viršininkui.
Liudytoja L. L. parodė, kad 2015-08-23 sekmadienį vyras nuvyko pas savo mamą su maisto produktais, o ji liko namuose. Vyras ilgai negrįžo namo. Po to vyras paskambino ir sakė, kad yra sumuštas, sakė skambinti į policiją, kad greičiau atvyktų. Tada ji papildomai iškvietė policiją į (duomenys neskelbtini). Kai vyras grįžo namo, tai jis buvo visas sutraumuotas. Vyko į raudoną kryžių ir jam diagnozavo šonkaulio lūžį, ranka buvo sužalota, o sekančią dieną darė organų echoskopija, ilgas gydymas buvo. Gerklės trauma rasta sekančią dieną klinikose, echoskopijos metu rasti kepenų, inkstų sumušimai. Vyras sakė, kad buvo spyris į inkstą, kojos buvo sudaužytos, į ranką spirta kurioje laikė telefoną, smūgiuota ir į riešą, gerklė buvo skausminga, nes buvo sulaužyta. Vyras tą dieną nepamatė, kad A. mašina stovi kieme, nes būtų iš viso nėjęs. Vyras neidavo pas mamą, kada A. būdavo, nes jo bijodavo.
Liudytojas L. K. parodė, kad A. ir jį yra sumušęs, kai S. buvo atnešęs valgyti. Vėliau dar kartu su juo atsirado ir S. sūnus S., kuris taip pat jį yra mušęs, kai jis atnešė S. pinigus už žemės nuomą. Žino, kad ir L. jau kelintą kartą sumušė. Tai girdėjo iš kaimo žmonių, kad sumuštas buvo gal 2015 metais. Jam tą kartą buvo sumušti šonkauliai. K. L. būtų mušęs A., nėra girdėjęs.
Liudytojas E. T. parodė, kad paties įvykio jau neatsimena, tačiau savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus patvirtina, jie yra teisingi. Taip pat patvirtina ir savo tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis. Liudytojas parodė, kad 2015-08-23 d. jis dirbo Kauno apskr. VPK PR 1-ojo būrio tyrėju. Tą dieną jam patruliuojant kartu su kolega patruliu A. V., r.š. 414, apie 15.00 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), Kaune, kur pranešėją užpuolė ir sumušė sūnėnas E. A. Atvykus čia juos pasitiko A. L. ir paaiškino, kad jis atvyko čia aplankyti savo mamos, atvežė jai maisto produktų, bet jam užėjus į mamos namo kiemą, čia buvo jo sūnėnas E. A., tarp jų kilo žodinis konfliktas ir E. A. jį sumušė. Pagal jo surašytą tarnybinį pranešimą, tuomet A. L. sakė, jog E. A. jam sudavė ranka į kaklo ir nugaros sritis, koja spardė į pilvą, abi kojas. Aiškių sumušimo žymių ant jo nesimatė. Nepamena, ar be jų dar kas nors buvo kieme. E. A. kieme aiškino, kad čia atvykęs jo dėdė A. L. išprovokavo konfliktą ir jį įstūmė į prie namo augantį krūmą. Nepamena, ar E. A. skundėsi, kad jį A. L. sumušė, tik abu aiškino, kad tokie konfliktai tarp jų vyksta ne pirmą kartą. Ant E. A. aiškių sumušimo žymių taip pat nesimatė. Prie jų abu vyrai elgėsi normaliai, nebuvo agresyvūs vienas kito atžvilgiu, kaip suprato, jau viskas buvo praėję, kai jie atvyko. Išvykstant jie abu vyrus paliko prie to namo. Apie įvykį informavo VPK budėtoją, jis surašė tarnybinį pranešimą.
L. V. S. parodė, kad tas konfliktas buvo 2015 m. vasarą. Pamatė, kad E. ir tas dėdė šūkavo, konfliktuoja. Ne paslaptis visiems, kad viskas vyksta dėl turtinių santykių. A. stovėjo ant laiptų, E. apačioje. A. lyg užsimojo, susikabino ir nukrito, raičiojosi. Apačioje buvo statybinės atliekos, prie kurių jie raičiojosi. K. A. lipo į apačią jis kėlė ranką. Jie susikibo ir krito. Pasivoliojo. Po kurio laiko viskas baigėsi, po to matė, kad atyko ir policija. Kai pamatė konfliktą, tai nesikišo įjį. Bijojo, kad A. po teismus užtampys. Be to, ir paties atžvilgiu tuo metu buvo nagrinėjama byla, tai ir dėl to nesikišo į konfliktą. Todėl praėjo pro šalį, apėjo tiesiog rajoną.
Liudytoja E. J. parodė, kad 2015 m. vasarą, rugpjūčio mėnesio gale, su šeima buvo pas E. močiutę. Kepė mėsą, šašlykus, pietavo. Sėdint vidiniame kieme, atvažiavo A. Jie matė jį, o jis matė juos. Išgirdo kaip atsidarė varteliai ir A. keldamas triukšmą, trankė namo lauko duris. E. nuėjo tada pažiūrėti. Ji su vaiku taip pat ten nuėjo. Ten matė, kad įvyko konfliktas. A. rėkė, koliojo ne savais žodžiais. A. trenkė E. į veido sritį. Stumdėsi. Akimirksniu tiesiog viskas įvyko. Stumdėsi jie abudu, po to griuvo prie statybinio laužo. Po kurio laiko grumtynės baigėsi ir jie iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, buvo aiškinamasi aplinkybės. A. neatrodė sužalotas. E. po įvykio buvo mėlynė po akimi ir nubrozdinti šonai, krūtinės sritis. Jis dėl sužalojimų nesikreipė niekur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas S. M. paaiškino, kad kraujosruvos A. L. gerklėje galėjo atsirasti suspaudus kaklą. Tai gali būti kaklo smaugimo epizodas. Arba gali būti smūgis į kaklą. Išorinių sužalojimų kakle nebuvo. Dėl galimo balso pakitimo gali paaiškinti, kad jo galimas pakitimas priklauso nuo balso stygų pakitimų. Galėjo būti ir vienaip ir kitaip dėl balso pakitimo. Šiuo konkrečiu atveju jis galėjo ir nepakisti. Kadangi A. L. apžiūrėjo betarpiškai, o šiandien išklausė ir peržiūrėjo vaizdo bei garso įrašą, kuriame jis kalba po įvykio, tai gali pasakyti, kad jis lygiai taip pat, tai yra tokiu tonu, kalbėjo ir apžiūros metu. Taip pat paaiškino, kad konstatuotas lūžis rodo mechaninę traumą. Lūžiai sugyja ir be medikų pagalbos per 2-3 savaites. Bet kuri trauma yra skausminga, todėl skausmo vertinti objektyviai neįmanoma. Gerklų kremzlės neaišku kiek gyja. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu kremzlė nebūtų lūžusi, tai kiti konstatuoti sužalojimai vis tiek atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visame komplekse sužalojimų taip pat yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu būtų tik gerklės kremzlė sužalota, tada galėtų būti neaišku, koks sveikatos sutrikdymas. Bet kadangi yra šonkaulio lūžis, tai jis iš esmės ir lemia nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šonkaulio lūžis buvo fiksuotas rentgenogramoje, nes vieno šonkaulio lūžį be rentgeno sunku nustatyti. Gerklų kremzlių lūžis buvo nustatytas iš pateiktų med. dokumentų. Yra įprasta, kad ligoniai siunčiami pas kitus specialistus konsultuotis. Gerklų kremzlių lūžos buvo nustatytas Kauno klinikų loristo išrašu –siuntimu, kuriame parašyta, kad yra lūžis. Griuvimui teoriškai viskas gali būti būdinga, bet šiuo konkrečiu atveju sužalojimai būdingi smūgiams. Nugriūti 5 kartus ant vieno šono, o po to ant kito, nelabai įmanoma. Skausmas dėl patirtų sužalojimų ir skausmo įvertinimas balais šiuo atveju išvados dėl sužalojimų neįtakojo. Patirti sužalojimai, konstatuoti specialisto išvadoje, yra susiję su rugpjūčio 23 dienos įvykiu.
Nukentėjusiojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje 2016-05-06 protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. L. įvykio vietoje parodė įėjimo į namą duris, prie kurių stovėjo, ir prie jų vedančius laiptelius. Taip pat parodė prie laiptelių link durų auganti erškėčių krūmą, kur pamatė iš kažkur atsiradusį E. A. Taip pat įvykio vietoje paaiškino kaip ir kur konkrečiai jo atžvilgiu E. A. smurtavo (I t., b.l. 80-87).
Specialisto išvada Nr. G2375/2015(02), kurioje užfiksuota, kad A. L. konstatuota poodinės kraujosruvos priekinėje pilvo sienoje kairėje, kairiame šone, odos nubrozdinimas dešiniame šone, kairio XI -o šonkaulio lūžis, kraujosruvos gomuryje ir gerklose, skydinės kremzlės lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. A. L. dėl šonkaulio ir gerklų kremzlės lūžių nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 71-72).
Specialisto paaiškinimai apie tai, kad A. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas ir šonkaulio lūžis išsivystė ne mažiau kaip šešių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasėkoje, kurių penki ar daugiau paveikė kairę pilvo ir kairio šono sritis, vienas ar daugiau dešinį šoną. Šie sužalojimai būdingi traumavimui ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių konkrečios individualios savybės sužalojimuose neužsifiksavę, todėl negalima nustatyti, ar A. L. buvo žalojamas rankomis, kojomis ar kitais daiktais. Kraujosruvos gomuryje ir gerklose bei gerklų kremzlės lūžis yra mechaninės kaklo traumos pasekmė ir galėjo susidaryti tiek vieno kaklo suspaudimo epizodo, tiek vieno trauminio poveikio (smūgio) kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu pasėkoje. Individualios kaklą žalojančio daikto savybės kaklo sužalojimuose taip pat neužsifiksavę. Dėl liekamųjų reiškinių, šiuo atveju, paaiškinimas labiau teorinis – kiekviena trauma, priklausomai nuo jos pobūdžio ir komplikacijų apimties gali turėti liekamųjų reiškinių, tačiau kokie jie galėtų būti šiuo konkrečiu atveju, atsakyti negalima. Specialistas pažymėjo, kad A. L. konstatuotų sužalojimų pobūdis neprieštarauja jo nurodytoms 2015-08-23 traumos aplinkybėms (I t., b.l. 73-75).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad ji anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune. Ji žino, kad jos anūkas E. A., kurį ji yra užauginusi kaip savo sūnų, nesutaria su jos sūnumi A. L., bet kad jie muštųsi, ji niekada to nematė ir apie tai nieko pasakyti negali. Šiuo metu ji gyvena pas E. A. namuose, jie sutaria, jis ją globoja, rūpinasi ja, todėl tikrai nieko blogo apie jį pasakyti negali ir nenori nieko daugiau iš viso pasakoti apie savo anūką ir sūnų (I t., b.l. 165).
2016-05-04 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti du garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - PBC), kuriuose užfiksuoti du A. L. pagalbos kvietimo skambučiai, kviečiant pagalbą dėl įvykio 2015-08-23 (pokalbiai kviečiant pagalbą tarp A. L. ir BPC operatorių) (I t., b.l. 38-39).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta informacija ir garso įrašai bei šių įrašų apžiūros protokolai, kuriuose nurodyta, kad 2015-08-23 14.57 val. ir 15.11 val. centro informacinėje sistemoje yra užfiksuoti du A. L. pagalbos skambučiai dėl sveikatos sužalojimo. 14.57 val. skambučio pokalbio išklotinėje, esančioje apžiūros protokole, matyti, kad A. L. kviečia pagalba, policiją dėl to, kad E. A. jį užpuolė, sudaužė rankomis. Nurodo, kad šiuo metu yra nuo jo atsitraukęs, bet yra netoliese. 15.11 val. pokalbio išklotinėje užfiksuota, kad A. L. praneša, kad E. A. jį vėl muša, puola, spardo jį. Bijo, kad gali sudeginti jo automobilį. Nurodo, kad jau skambino kartą (I t., b.l. 37-40). Taip pat užfiksuotas tą pačią dieną 14.58 val. ir E. A. pranešimas dėl policijos pareigūnų kvietimo bei 15.10 val. L. L. pranešimas dėl policijos kvietimo tuo pačiu adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) E. A. pokalbio metu praneša, kad jį sumušė dėdė. Nurodė, kad jį mušė, pastūmė, nustūmė į rožes. Nurodo, kad negali pasakyti, kur jis šiuo metu yra, nes nuėjęs į kitą namo pusę skambina. L. L. pokalbio metu pagalbos centrui pranešė, kad jos vyras vėl yra mušamas, kad jis ir pats jau kvietė policiją. Nurodo, kad jos vyrą daužo sunėnas (I t., b.l. 42-45).
2016-05-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno sk. rašte Nr. (5.16)-SD-02-444 bei vyresniosios tyrėjos L. K. 2016-04-15 tarnybiniame pranešime dėl E. A. galimo sužalojimo 2015-08-23 nurodyta, kad E. A. pas teismo medicinos specialistus dėl 2015-08-23 galimai patirtų sužalojimų, nesikreipė, todėl specialisto išvados, kurioje būtų nustatytas jo sveikatos sutrikdymo mastas, nėra (II t., b.l. 24).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinimas E. A. iš esmės pasitvirtino. Nors jis pats nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė yra įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad kaip matyti ištyrus įrodymu, šioje byloje nukentėjusysis A. L. ir kaltinamasis E. A. yra vienas kito atžvilgiu priešiškai nusistatę, jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški jau ne vienerius metus, ką jie abu taip pat pripažįsta. Nors ta aplinkybė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis ar atskiri liudytojai yra konfliktiškuose santykiuose, priešiškai nusistatę vienas kito atžvilgiu, pati savaime nelemia jų parodymų nepatikimumo, tačiau esant tokiai situacijai vertinant bei analizuojant byloje surinktus įrodymus yra ypatingai svarbu juos išsamiai patikrinti, kad įsitikinti jų objektyvumu bei teisingumu.
Todėl ir šioje byloje kaltinime nurodytame įvykyje dalyvavusių ar jį mačiusių ar apie juos girdėjusių asmenų parodymai vertintini kaip teisingi ir patikimi turi būti tiek, kiek jie neprieštarauja tarpusavyje, taip pat atsižvelgiant į parodymus davusių asmenų (konfliktuojančių šalių) suinteresuotumą ar kitų asmenų nesuinteresuotumą šioje byloje.
Ištirti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su mamos aplankyti atvykusiu A. L. metu tyčia smurtavo jo atžvilgiu ir ne mažiau kaip septynis kartus smogė kumščiais bei spyrė kojomis jam į įvairias kūno vietas: šonus, kaklą, ko pasėkoje padarė vieno šonkaulio bei gerklų skydinės kremzlės lūžius, kraujosruvas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nors pats E. A. viso proceso metu neprisipažino kaltinime nurodytu būdu smurtavęs A. L. atžvilgiu ir neigė iš viso smurtavęs bei sudavęs jam smūgius, o teigė, kad pats nuo jo nukentėjo šio įvykio metu, tokius jo parodymus, o taip pat paaiškinimus, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jam nukritus ant statybinio laužo prie namo, bei jais paremtą gynybinę versiją paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis iš esmės neneigia paties fakto, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tai yra 2015 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, prie įėjimo į namą iš gatvės pusės įvyko incidentas su nukentėjusiuoju A. L., kai šis atvyko aplankyti savo motinos ir norėjo pas ją užeiti į namo vidų.
Tačiau kaltinamasis kategoriškai neigė tą kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad jis nukentėjusiajam šio incidento ir kilusio žodinio konflikto metu smogė kumščiais bei spyrė kojomis į įvairias kūno dalis ir sulaužė šonkaulį bei gerklų skydinę kremzlę, taip pat padarė kraujosruvas. Jo teigimu, nukentėjusiajam šie sužalojimai galėjo būti padaryti jam nugriuvus ant šalia namo buvusios statybinio laužo krūvos, kai jie grūmėsi, nes pats A. L. jį puolė ir taip pat sužalojo. Jis net buvo iš viso pabėgęs toliau nuo A. L., kad paskambinti policijai, dėl ko negalėjo jo sužaloti. Tačiau tokie jo parodymai ir kartu keliama versija, kad pats kaltinamasis jokių smūgių nei kumščiu, nei koja nukentėjusiajam nesudavė ir sužalojimų nepadarė, yra paneigti byloje ikiteisminio tyrimo metu gautais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais.
Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų, jis viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad būtent E. A. jį smarkiai sumušė, kai buvo užpultas prie namų, kai atvyko aplankyti mamos ir atvežė jai nupirkęs maisto produktų. E. A. jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis, kurių jis nesitikėjo ir dėl to buvo parkritęs. Nuo užpuolimo slėpėsi prie namo esančiuose krūmuose, ne vieną kartą skambino pagalbos telefonu ir įvykio metu kvietė atvykti policiją. Dar skambino pagalbos paprašyti ir savo sutuoktinei, prašė, kad iškviestų policiją. Įvykio metu buvo sužalotas, dėl ko kreipėsi į medikus.
Tokias nukentėjusiojo parodytas aplinkybes patvirtino iš esmės ir liudytoja L. L.. Nors jos parodymai vertintini kaip netiesioginiai įrodymai, nes ji pati įvykio nematė, bet jo metu bendravo su nukentėjusiuoju ir jo prašymu kvietė pagalbą. L. L. patvirtino, kad sutuoktinis jai skambino ir šaukėsi pagalbos, prašė iškviesti policiją, nes E. A. jį užpuolęs sumušė. L. N. M., V. S. taip pat nepaneigė nukentėjusiojo parodymų ir iš esmės juos patvirtino parodydami, kad konfliktas iš tikrųjų buvo ir jį kažkiek matė. N. M. parodė, kad ji jos vyrui išgirdus triukšmą, pažiūrėjo pro langą ir matė E. ir A. prie namo, stovinčius vienas prieš kitą. V. S. taip pat parodė matęs konfliktą, matė, kaip abu vyrai buvo susikibę, raičiojosi ant žemės. Jis į konfliktą nesikišo ir dėl to nepriėjo. Tokie liudytojų parodymai atitinka būtent nukentėjusiojo pateikiama įvykio eigą, o ne kaltinamojo keliamą versiją apie jo sumušimą, o ne A. L. sužalojimą.
Analizuodamas byloje ištirtus įrodymus teismas pažymi ir tai, kad išvados, jog A. L. atžvilgiu nusikalstamai veikė ir smurtiniais veiksmais sužalojimus padarė ne kas kitas, o E. A., nepaneigia ir liudytojos E. J. parodymai, nei pateiktas byloje vaizdo įrašas, padarytas iš karto po įvykio, kai jau buvo atvykusi policija. Nei ši liudytoja, nei minėti liudytojai V. S. ir N. M. neparodė, kad būtų matę, jog E. A. sudavė smūgius rankomis ar kojomis A. L.. Minėti visi šie liudytojai, kaip galima spręsti sugretinus jų parodymus su nukentėjusiojo, liudytojos L. L. parodymais, duomenimis iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus bei šio centro pateiktų pagalbos skambučių pokalbių išklotinių turiniu, matė tik labai nedidelę dalį kilusio konflikto, ir tai matė labai trumpai, kadangi nematė iš viso jokių smūgių, taip pat nepastebėjo ir sužalojimų. Tai rodo, kad tuo metu E. A. dar galėjo būti ir nesudavęs smūgių. O tai, kad smūgiai suduoti visgi buvo tą kartą kilusio konflikto metu, dėl ko nukentėjusysis ir kvietė pagalbos skambindamas į policiją bei skambindamas savo sutuoktinei, o sužalojimai buvo padaryti taip pat tą dieną vykusio konflikto metu, o ne kitur ir kitu laiku, be byloje esančių specialisto išvados bei jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų paaiškinimų, patvirtina dar ir minėti pagalbos centro pateikti skambučių metu užfiksuotų pokalbių garso įrašai, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo A. L. bei jo sutuoktinės telefoniniai pokalbiai kviečiantis policijos pagalbos, iš kurių nedviprasmiškai yra aišku, kad jie šaukiasi pagalbos įvykio metu ar iš karto po įvykio dėl to, kad A. L. atžvilgiu E. A. ėmė smurtauti. Tuo tarpu E. A. skambutis šiam centrui yra užfiksuotas jau po pirmojo A. L. skambučio. Jo metu kaltinamasis nurodydamas apie sužalojimo aplinkybes nenurodo jokio statybinio laužo, apie kurį kėlė versiją savo vėlesniuose parodymuose, taip pat nurodo, kad buvo užpultas ir mušamas dėdės ir įstumtas į krūmą, tačiau sužalojimų jokių nenurodė ir vėliau pas jį nustatyta nebuvo.
Bendrojo pagalbos centro pateiktų skambučių ir jų metu užfiksuotų pokalbių eiga bei turinys paneigia ir kaltinamojo parodymus, kad jis iš viso prasidėjus konfliktui buvo pabėgęs toliau ir nesmurtavo, o skambino policijai, kad pranešti, kad jį patį užpuolė. Gautų įrašų turinys patvirtina, kad kaltinamasis buvo nuėjęs į kitą namo kiemo pusę tik trumpam, kad iš tikrųjų paskambinti policijai. Tačiau tai padarė jau po to, kai tai padarė nukentėjusysis. O vėliau, jau po skambučio, grįžo prie nukentėjusiojo ir tęsė smurtavimą, ką patvirtina nukentėjusiojo antrojo skambučio pagalbos centrui turinys, taip pat liudytojos L. L. skambučio pagalbos centrui turinys bei jos parodymai, atitinkantys ir nukentėjusiojo nuoseklius parodymus dėl šių aplinkybių.
Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti netiesioginiai įrodymai, tai yra liudytojų G. Ž., L. K., A. V. ir E. T. parodymai. Jie patys tiesiogiai konflikto nematė, tačiau apie jį girdėjo, žino iš kitų šaltinių, o jų sužinota informacija atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Liudytojai A. V. bei E. nukentėjusįjį bei kaltinamąjį matė iš karto po įvykio, nes kaip policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, ir visas aplinkybes aiškinosi vietoje. Jų parodytos aplinkybės, kurias sužinojo iš nukentėjusiojo įvykio vietoje, atitinka ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus nukentėjusiojo parodymus, tai yra juos patvirtina.
Vertinant įrodymus pažymėtina, kad, nors liudytoja E. J. buvo parodžiusi, kad ji matė, kaip A. L. trenkė E. A. į veidą ir jį sužalojo, dėl ko E. A. buvo mėlynė po akimi, jos šių parodymų nepatvirtina nei vienas iš liudytojų, nei specialisto išvada ar kitokie medicininiai duomenys ar rašytiniai dokumentai byloje. Tai patvirtina, kad E. A. bei jį teisinantys liudytojos E. J. parodymai apie A. L. smurtavimą jo atžvilgiu bei patirtus dėl to sužalojimus, yra neatitinkantys tikrovės. Tokią gynybinę versiją neva tai patvirtinantys liudytojos E. J. parodymai laikytini nepatikimais ir dėl to, nes, kaip minėta, ji dėl santykių su kaltinamuoju negali būti laikoma visiškai nesuinteresuota bylos baigtimi, ką patvirtina ir jos atsisakymas iš viso duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Todėl nesant kitų įrodymų iš kitų nesuinteresuotų bylos baigtimi šaltinių, kurie patvirtintų šios liudytojos, o taip pat ir paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jie negali būti pripažinti patikimais ir tuo pačiu kaltinamojo versiją patvirtinančiais įrodymais.
Taigi, tokie nukentėjusiojo bei nurodytų liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai - poodines kraujosruvos pilvo sienos kairėje, kairiame šone, odos nubrozdinimas dešiniame šone, kairio šonkaulio lūžis, kraujosruvos gomuryje ir gerklose, gerklų skydinės kremzlės lūžis buvo padaryti būtent kaltinime nurodytą dieną ir įvykio metu, o ne galimai kitą dieną kito įvykio metu, E. A. suduotais smūgiais rankomis bei spardant nukentėjusįjį kojomis. Šias nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina ir byloje gauta specialisto išvada bei ją pateikusio Teismo medicinos eksperto S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pateikti paaiškinimai žodžiu.
Kaip matyti, specialisto išvada (t. 1, b.l. 71-72) bei paaiškinimai (t. 1, b.l. 73-75, t. 3, b.l. 4-6) patvirtina, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, tai yra poodinės kraujosruvos priekinėje pilvo sienoje kairėje, kairiame šone, odos nubrozdinimas dešiniame šone, kairio XI -o šonkaulio lūžis, kraujosruvos gomuryje ir gerklose, skydinės kremzlės lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. A. L. dėl šonkaulio ir gerklų kremzlės lūžių nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat ekspertas paaiškindamas savo pateiktą išvadą nurodė, kad A. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas ir šonkaulio lūžis išsivystė ne mažiau kaip šešių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasėkoje, kurių penki ar daugiau paveikė kairę pilvo ir kairio šono sritis, vienas ar daugiau dešinį šoną. Šie sužalojimai būdingi traumavimui ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių konkrečios individualios savybės sužalojimuose neužsifiksavę, todėl negalima nustatyti, ar A. L. buvo žalojamas rankomis, kojomis ar kitais daiktais. Kraujosruvos gomuryje ir gerklose bei gerklų kremzlės lūžis yra mechaninės kaklo traumos pasekmė ir galėjo susidaryti tiek vieno kaklo suspaudimo epizodo, tiek vieno trauminio poveikio (smūgio) kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu pasėkoje. Individualios kaklą žalojančio daikto savybės kaklo sužalojimuose taip pat neužsifiksavę. Nesunkiam sveikatos sutrikdymui konstatuoti pakaktų vien tik šonkaulio lūžimo konstatavimo.
Kaip matyti iš specialisto išvados bei paaiškinimų, jie patvirtina ne tik nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas aplinkybes apie sužalojimo padarymo laiką, suduotus smūgius ir jų skaičių, tačiau ir apie paties trauminio poveikio pobūdį. Nukentėjusysis tiek į įvykio vietą atvykusiems liudytojams policijos pareigūnams E. T., A. V., tiek vėliau ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad smūgiai buvo suduoti būtent į gerklę ir kitas įvairias kūno vietas, tai yra šonus, nugarą, ką patvirtino ir specialistas. Pažymėtina, kad veikos kvalifikacijai iš viso reikšmės neturi, kokiu tiksliai būdu ar keliais poveikiais kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, koks tiksliai šonkaulis yra sulaužytas, svarbu yra tai, kad smurtiniais veiksmais yra nustatytos pasekmės – nukentėjusiajam specialisto konstatuoti sužalojimai, kurių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, juos patvirtinančiais liudytojų parodymais, nes jie visiškai atitinka ir šioje byloje jokio suinteresuotumo neturinčio specialisto išvadą, pateiktus rašytinius bei žodinius eksperto paaiškinimus, iš kitų jokio suinteresuotumo byloje neturinčių šaltinių pateiktą informaciją ir duomenis (Bendrojo pagalbos centro pateiktų skambučių pokalbių išklotinių duomenis), kitą rašytinę bylos medžiagą (medicininius duomenis). Šie aptarti įrodymai tuo pačiu visiškai paneigia kaltinamojo parodymus, liudytojos E. J. parodymus, kurių nepatvirtina nei vienas byloje iš skirtingų šaltinių gautas įrodymas. Todėl teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais bei iškelta versija apie tai, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė ne dėl nuo jo suduotų smūgių, kitokio smurtavimo, o tai tiesiog patyrė kitu būdu, galimai nukritęs ant prie namų supiltos statybinio laužo ar atliekų krūvos ar net visai kitoje vietoje, dėl ko šią versija laiko tik kaip kategorišką, tačiau niekuo nepagrįsta, gynybinę poziciją.
Taigi, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo E. A.) ir jo padarytos veikos (suduotų smūgių kumščiais bei spardymo kojomis), nei dėl tokia veika, pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Tai, kad E. A. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš A. L. smurtavo po to, kai tyčia prie jo prikibo, ėmė reikšti pretenzijas dėl to, kodėl jis čia atvyko ir garsiai beldžia į duris, tokiu būdu išprovokuodamas konfliktą. Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti pakankamai stipriai, ką patvirtina specialisto konstatuoti net du lūžiai, taikyta ir pataikyta ne tik į šonus, bet ir į gerklę, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint aiškų tikslą sužaloti. Be to kaltinamasis smurtavo suduodamas ne vieną, o ne mažiau septynių smūgių (ne mažiau šešių į šonus ir vieną į gerklę), kas reiškia, kad smurtinių veiksmų buvo ne vienas, o keli, smurtiniai veiksmai buvo pakankamai intensyvūs ir objektyviai pavojingi. Tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš A. L. ir smurtaudamas jo atžvilgiu turėjo aiškų tikslą jį sužaloti, kas ir yra nustatyta, nukentėjusiajam (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.
Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam A. L. jį mušdamas ir suduodamas ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir kojomis į šonus bei gerklę, jo atžvilgiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą E. A. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
E. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas (jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis 2016-10-21 nuosprendis nėra įsiteisėjęs), yra dirbantis, nevedęs, kas rodo, kad jis nėra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia savo rūšimi iš visų BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui (pagal įstatymą laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų laikotarpiui).
Nukentėjusysis A. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, reikalaudama iš E. A. priteisti 23,16 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eurų neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat prašė priteisti iš E. A. 800 Eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau - VSDFV) Kauno sk. pareiškė 456,52 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų nukentėjusiojo nedarbingumo pašalpai išmokėti.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo yra grindžiamas tuo, kad jis patirtų sužalojimų tyrimui patyrė išlaidas dėl to, kad sumokėjo 23,16 Eur valstybinei teismo medicinos tarnybai. Tai patvirtina ir jos pateikti s1skaita bei mok4jimo kvitas (II t., b.l. 105-106). Kaip nustatyta iš šių dokumentų, paslauga pirkta po įvykio, teismo medicinos ekspertinis tyrimas buvo būtinas šioje byloje nukentėjusiajam įrodant patirtus sužalojimus.. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas visiškai ir turi būti patenkintas. VSDFV Kauno skyrius ieškinį dėl turtinės žalosatlyginimo grindė nedarbingumo pašalpos išmokėjimu, ką patvirtino pridėtais prie ieškinio dokumentais. Iš jų matyti, kad A.l. už tą laikotarpį, kai jis dėl E. A. nusikalstama veika patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas, jam buvo išmokėta 456,52 eurų nedarbingumo pašalpa. Taigi, VSDFV patirtos išlaidos yra priežastiniame ryšyje su E. A. nusikalstama veika A. L. atžvilgiu, todėl tuo pagrindu reiškiamas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti turi būti patenkintas taip pat visiškai.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant E. A. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo A. L. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuoti net du lūžimai: šonkaulio ir skydinės kremzlės. Taip pat visa eilė kraujosruvų. Nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumą ir diskomfortą. Dėl padarytų lūžimų jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir taikomas pakankamai ilgas gydymas, dėl ko jis buvo nedarbingas nuo 2015-08-24 iki 2015-09-25. Dėl ko buvo sumažėjusios ir jo bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, taip pat yra nustatyta duomenų apie tam tikrus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo.
Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo sudėtingas ir skausmingas bei dėl to pakankamai komplikuotas, nes nepavyko visiškai išvengti liekamųjų reiškinių, įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 1100 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl E. A. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Minėta, nukentėjusysis A. L. prašė priteisti atstovavimo išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitus (II t., b.l. 104-105) 800 Eurų, pagal kurį šiuos pinigus sumokėjo advokatui Tomui L. P..
BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokatui už jo atstovavimą ir suteiktą teisinę pagalbą byloje pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.
Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Todėl ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui jį atstovaujant ir teikiant kitokią teisinę pagalbą baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio realumo, būtinumo ir pagrįstumo, teismas pagal analogija vadovaujasi CPK 98 str. 2 d. Tokiais atvejais teismų praktikoje vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
Kadangi šioje byloje sprendžiama dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui išieškojimo iš kaltinamojo, o šios išlaidos susijusios su civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo parengimu, dėl to nukentėjusiojo atstovavimu teisme, tai nagrinėjamu atveju ir šiame procese, nežiūrint to, kad tai baudžiamasis procesas, sprendžiant tokių išlaidų dydžio pagrįstumą, privalu vadovautis aukščiau nurodytais teisės aktais bei praktika.
Vertinant patirtų išlaidų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, atkeiptinas dėmesys, kad visa byla faktiškai išnagrinėta faktiškai per 4 posėdžius, neskaitant dar kelių posėdžių, kuriuose bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareikšto ieškinio ir pan. Nors bendra nagrinėjimo trukmė yra pakankamai nemaža, o posėdžiuose buvo apklausta dvylika asmenų, teikiama teisinė pagalba nukentėjusiajam A. L., sumokėjusiam už pagalba pinigus, pagal savo pobūdį nebuvo didelės apimties, nes surašytas ieškinys yra nedidelės apimties, jis nebuvo susiję su sudėtingais teisės aiškinimo klausimais ar situacijomis. Dėl to teismas sprendžia, kad būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. L. 800 Eur už jo atstovavimą šioje byloje. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos bei jų dydis aiškiai neatitinka jau minėtų tokioms išlaidoms taikomų būtinumo, realumo bei pagrįstumo kriterijų, todėl prašoma iš nuteistojo išieškoti procesinių išlaidų sumą mažintina.
Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. prašymas dėl patirtų procesinių išlaidų už atstovo (advokato) teisinę pagalbą turi būti tenkintas tik iš dalies, t. y. jam iš kaltinamojo priteistina iš viso tik 600 Eur išlaidų, patirtų dėl jo atstovavimo (dėl išlaidų įgaliotam atstovui – advokatui) šiame procese.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bet kokiu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai bendrauti su A. L. ir lankytis jo gyvenamojoje ir darbo ar kitose faktinio jo buvimo vietose.
E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš E. A. 23,16 Eurų, o ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš E. A. 1100 Eurų neturtinei žalai atlyginti.
VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš E. A. 456,52 Eurų turtinei =alai atlyginti.
Pripažinti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. L. jo atstovavimui patirtų išlaidų advokatui dalį, tai yra 600 Eurų, procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti A. L. naudai iš E. A..
Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esančius įrodymus – pokalbių garso įrašus (I t., b.l. 40, 45) ir vaizdo įrašą (II t., b.l. 187) elektroninėse laikmenose palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.