Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-358-218/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-27Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-27
Bylos Nr.
1-358-218/2014
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00945-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvija Jakštienė
Nukentėjusysis
J. G.
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Česlovas Petronis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-358-218/2014Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00945-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.4.;2.1.3.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 27 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Silvija Jakštienė,sekretoriaujant Daliai Bardišauskienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,nukentėjusiajai J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, teistas 2013-04-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 4 d., 144 str. laisvės atėmimu 3 m. 7 mėn. bausmės vykdymą atidedant 3 m.; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. rugsėjo mėn. 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą - pinigus, pasinaudojęs internetiniame portale www.auto-loads.com nukentėjusiosios J. G. patalpintu skelbimu dėl krovinio pervežimo iš Prancūzijos į Lietuvą, paskambinus ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. ir susitaręs, jog jai perveš krovinį iš Prancūzijos, paprašė, kad pinigus už avansą, t.y. 1000 litų pervestų per Panevėžio centrinį paštą, esantį Respublikos g. 60, Panevėžys, A. G.. Nukentėjusiajai J. G. pervedus savo individualios įmonės pinigus, t.y. 1000 litų A. G. už krovinio pervežimą, ji sutartu laiku krovinio negavo, pinigų jai niekas negrąžino ir tokiu būdu savo naudai A. G. užvaldė svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą, t.y. pinigus, bendros 1000 litų vertės, t.y. A. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 182 str. 1 d.

Šalies argumentai

A. G. paaiškino, kad 2013 m. gal rugsėjo mėnesį, jis susitiko su pažįstamu D., kurio duomenų nežino, gyvenančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje ir bekalbant D. užsiminė, kad jo dėdė užsiima krovinių pervežimais, minėjo, kad nori pradėti taip pat užsiimti krovinių pervežimais. Paminėjo, kad pas jo dėdę tralas yra pustuštis, todėl pagal skelbimus ieškosi klientų. Tą pačią ar kitą dieną, jis susitiko vėl su D. ir šis pasakė, kad rado skelbimą, kad reikalinga pargabenti kažkokį krovinį. Tada užsiminė D., kad turi įmonę savo vardu ir kilo mintis, kad krovinio pervežimą deklaravus ant jo įmonės VšĮ II DLB, būtų pigiau muito mokesčiai. D. davė savo įmonės pavadinimą, asmens kodą. D. su kažkuo skambinėjosi, tikslino kokiu būdu pervesti avansą už krovinio pervežimą. Pasakė, kad geriausia būtų, kad paties įmonės savininko vardu būtų pervedami pinigai. Jis pats su J. G. nebendravo. Ką tarėsi D. su J., jis nežino. Žino tik tiek, kad susitarė dėl to pervežimo. Tada D. pasakė, kad pinigų perlaida už krovinį bus paštu. Kitą dieną D. paskambino ir pasakė, kad jau yra padaryta perlaida ir, kad jam reikia nueiti paimti pinigų. Jis tada vienas nuėjo į Panevėžio centrinį paštą, pateikė savo asmens dokumentą ir jam pašto darbuotoja išdavė pinigus, t.y. 1000 litų. Jis pasirašė, kad pinigus gavo. Tada su D. susiskambino, susitiko ir tuos pinigus padavė D.. Po to yra D. klausęs, kaip su tuo kroviniu, jis sakė, kad viską sutvarkys. D. jam tada dar pasakojo, kad užgėrė ir Prancūziją neišvažiavo. Girdėjo, kad šiuo metu D. yra Anglijoje, jo kontaktų neturi, jo draugų, artimųjų nepažįsta. D. už leidimą pasinaudoti įmonės vardu buvo žadėjęs atlyginti kai uždirbs pinigų, tačiau nieko neatlygino, todėl jaučiasi pats apgautas. Atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą pats, nes mano, kad yra jo kaltės, jog pasitikėjo D., o kitas žmogus nukentėjo. Tuo metu tikrai negalvojo, kad D. pradings ir nepargabens krovinio iš Prancūzijos į Lietuvą.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. ji kaip įmonės vadovė įdėjo į interneto svetainę www.auto-loads.com skelbimą, kuriame ieškojo laisvų tralų, su kuriais būtų galima parvežti krovinį - automobilius iš Prancūzijos į Lietuvą, t.y. Tauragę. Jai po dienos paskambino į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) vyriškis, kuris prisistatė D. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo tel. nr. (duomenys neskelbtini) ir jie pradėjo derėti dėl krovinio pervežimo kainos, sąskaitų. Kelis kartus kalbant su D., matėsi, kad jis gerai suprantą pervežimų specifiką, be to, ji dar pasiteiravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, šis pasakė, kad D. yra rimtai darbu užsiimantis aktyvus jaunuolis, todėl tuo metu ji neabejodama pradėjo tartis dėl užsakymo. D. kaip garantiją, ar tai vairuotojo išlaidoms paprašė, kad ji pervestų 2000 litų avansą, nurodė tos viešosios įmonės sąskaitą DNB banke. Paaiškėjus, kad Tauragėje šio banko filialo nėra, D. pasakė, kad pinigus tiesiai pervestų autovežio vairuotojui A. G. į šio sąskaitą. Jam paminėjus, kad Tauragėje to banko nėra, tai pasakė, padaryti perlaidą paštu į Panevėžio centrinį paštą. Ji 2013-09-16 padarė Lietuvos pašte Tauragės skyriuje pinigų perlaidą Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. ir pervedė 1005 lt. Jai pasakė, kad su ja susisieks. 2013-09-17 D. paskambino ir pasakė, kad viskas tvarkoje, kad autovežis važiuoja į nurodytą vietą paimti krovinio. 2013-09-22 D. jai apie 17.00 val. paskambino ir pasakė, kad jos kroviniai yra renkami Prancūzijos miestuose. Tada ji paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kuris jai pasakė, kad buvo pradėtos derybos dėl jos krovinio ir jis davė savo įmonės registracijos dokumentus ir visus kitus reikiamus dokumentus. D. el.p. yra (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad D. derino su jais šio krovinio pervežimą ir jis teigė įmonės vadovui, kad ji yra išjungusi savo telefoną ir nekontaktuoja dėl krovinio. Pasiskambino D., tačiau jo telefonas jau buvo išjungtas. Po to, kai parašė pareiškimą policijai, D. dar kartą skambino, kažką aiškino, kad negalėjo atvežti krovinio, nes neva tas jos krovinys - automobiliai, išmėtyti po visą Prancūziją, tačiau ji mano, kad tai tik pasiteisinimas. Padarytą žalą pilnai atlygino A. G. keturiais pavedimais pervesdamas 1005 Lt, todėl ji jokių pretenzijų nebeturi.

Iš 2013-09-16 Lietuvos pašto kvito Nr. (duomenys neskelbtini) perlaidos matyti, kad iš Tauragės centrinio pašto J. G. pervesta 1000 Lt A. G. kaip komisinis atlyginimas. (b.l.13, 18)

Iš telefonų išklotinių matyti, kaip nurodė nukentėjusioji J. G., jai į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo pasivadinęs D. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, buvo nustatyti 5 kontaktai su J. G. telefonu. Ir kontaktų metu su J. G. ir per visą išklotinių laikotarpį, kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenimis, telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinės stoties adr. Kaišiadorių r., Praveniškės II, ta pačia kryptimi. Todėl asmens vardu D. šiuo metu yra neįmanoma nustatyti.(b.l.32)

2014-01-10, 2014-01-24, 2014-04-08, 2014-04-14 buvo gauti iš kaltinamojo A. G. tarpfilialiniai kasų pajamų orderiai, kuriuose matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino jai padarytą žalą, t.y. 1005 lt. (b.l.52-53,56-57)

Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012), t.y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, to nori bei siekia.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t.y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012). Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje valstybinio kaltintojo pateikti apkaltinamieji motyvai prieštaringi, paremti prielaidomis ir neįrodo, kad A. G. veikoje yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Iš pateikto kaltinimo ir byloje surinktų įrodymų negalima nustatyti apgaulės požymio buvimo būtent kaltinamojo A. G. veiksmuose, apgaulė ir tyčia, esantys būtinaisiais sukčiavimo sudėties požymiais, neįrodyti objektyviais duomenimis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatyto asmens D. ir J. G. sudarytame susitarime dėl krovinių pervežimo paslaugos sutarties pagrindu atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl veika atitinka civilinės teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių sritį. Vertinant nukentėjusiosios pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, akivaizdu, kad jos teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo esmingai pasunkinta – ji ne kartą kontaktavo tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu su minėtu D., apie jį kalbėjosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, A. G. nenuslėpė savo tapatybės, netgi nurodė ir asmens kodą, kas rodo, kad nenustatyta, jog A. G. tyčia būtų kaip nors sudaręs situaciją, kuri neleistų nukentėjusiajai civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek pasunkintas, kad iš esmės taptų neįmanomas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis nuosekliai aiškino, kad D. tik leido pasinaudoti savo įmonės vardu ir suteikė paslaugą, kaip tos įmonės savininkas, leisdamas savo vardu pervesti avansą už paslaugą, paimdamas perlaidą ir perduodamas pinigus D., kuriuo pasitikėjo, tokie kaltinamojo parodymai nepaneigti jokiais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, o baudžiamasis įstatymas draudžia kaltinamojo kaltę grįsti prielaidomis, visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Neįrodžius subjektyvios nusikalstamos veikos pusės konstatuotina, jog inkriminuota nusikalstama veika nebuvo įvykdyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. G. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.,.2 d.)

Nors A. G. kitame ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, šioje byloje jam paskirta kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. , 303 str. 5 d. 1 p., 305 str., 307 str. 4 d.

nusprendžia:

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Silvija Jakštienė