Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas M. V. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: E. S., D. S., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. S. – pareiškėjo tėvas. Byloje nėra duomenų apie palikėjo palikimo priėmimo/atsisakymo priimti faktą. Pareiškėjas yra K. S. testamentinis įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo motinos E. S. vardu yra registruota nuosavybės teisė į santuokos su K. S. metu įgytą butą/patalpą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu K. S. paliko jam priklausančią šio buto dalį pareiškėjui.

Byloje esantys pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai (UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Jonavos vandenys“ sąskaitos, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad pareiškėjas po palikėjo mirties pradėjo naudotis tėvo testamentu pareiškėjui palikta turto dalimi, esančia adresu (duomenys neskelbtini), tėvo įgytais baldais, rakandais bei namų apyvokos daiktais. Pagal pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo ir jo brolio suinteresuoto asmens D. S. susitarimu, mokesčius už komunalines paslaugas, suteiktas adresu (duomenys neskelbtini) moka D. S., nes pareiškėjas dirba užsienyje ir neturi Lietuvoje sąskaitos. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po palikėjo mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas po tėvo K. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 9,39 Eur, t. y. didesnės už teisės aktuose nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjui Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai. Išaiškinti, kad ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.