- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- eI3-5519-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00972-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros, Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, 2020 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1. panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 31-19827 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. S. a/k (duomenys neskelbtini)“, kuriuo S. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,61 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0208 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai užimtą žemę, patenkančią į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini); 2. panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-678 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ dalį, kuria 0,0208 ha valstybinės reikšmės keliu Nr. 4012 Drąsučiai–Šiupyliai–Gruzdžiai užimtai žemei, patenkančiai į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini)., nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis –kita paskirtis, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių namų statybos (2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-678 priedo eil. Nr. 16).; 3. Taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0208 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai–Šiupyliai–Gruzdžiai dalį, patenkančią į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. S., priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovės naudai 118,18 Eur (šimtą aštuoniolika eurų 18 ct).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2020 m. gegužės 11 d. gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymas dėl viešojo intereso gynimo (reg. Nr. AP-11711), kuriame teigiama, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai (toliau - Kelias Nr. 4012) juostos ribą kerta kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl valstybinės reikšmės Kelio Nr. 4012 dalies perleidimo privačion nuosavybėn pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktus ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Šiupylių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1235 „Dėl Šiaulių rajono Šiupylių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, suprojektuotas 0,3485 ha ploto namų valdos žemės sklypas Mažeikių k. 5 (Įsakymo priedas „Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijos Šiupylių kadastrinės vietovės 1999 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotos žemėnaudos“ Eil. Nr. 95 S. S., žemės sklypo adresas Mažeikių k., žemės sklypo numeris projekto plane 384); Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 31-19827 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. S. a/k (duomenys neskelbtini)“ atkūrė nuosavybės teises S. S. į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 3 ha žemės, perduodant jai neatlygintinai turėtajam 3,61 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (tame skaičiuje 0,3485 ha namų valda); Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymu „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ Nr. V-678 nustatė grąžinamiems žemės (miško) sklypams pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą (pobūdį), servitutus ir specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pagal priedą, kuriame taip pat nurodytas 0,3485 ha ploto gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdo žemės sklypas, esantis Mažeikių k., Šiaulių k. v.; 2008 m. vasario 14 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimo Nr. 31-19827 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. S.“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos S. S. nuosavybės teisės į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantį (duomenys neskelbtini) VŠĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ atliko žemės sklypo, kurį užima V kategorijos valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4012 kadastrinius matavimus, kurių metu paaiškėjo, kad į Kelio Nr. 4012 juostą pateko privatus žemės sklypas. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos savo prašyme dėl viešojo intereso gynimo pateikė informaciją, kad į V kategorijos valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai juostą pateko 208 kv. m (0,0208 ha) 0,3485 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Tai, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (2006 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. X-747 redakcija) nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. VC-1113 redakcija) 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Kelio juosta - žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės kelius ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnis). Valstybinės reikšmės kelių sąrašą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio Nr. 1116 nurodytas kelias Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja kelių juostų plotį, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybinės reikšmės V kategorijos kelių juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Nagrinėjamu atveju Kelias Nr. 4012 priklauso V kategorijai, kelio juostos plotis turi būti 18 m, ir tai yra imperatyvus reikalavimas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje (2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIH-1664 redakcija) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1242 redakcija) numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 ir 2007 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. X-1121 redakcija) nuostatos draudė privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybės kelius. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas - specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d, 2007 m. rugsėjo 6 d, 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija), įtvirtinta, kad žemė užimta valstybės kelių yra valstybės išperkama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra - įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad dalis 0,3485 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pateko į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai užimtą žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, priimdamas administracinius aktus formuodamas žemės sklypą ir atkurdamas nuosavybės teises S. S., netyrė, kam Kelias Nr. 4012 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio, priskirto valstybinės reikšmės keliams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, juostos plotį bei matmenis. Dėl šių priežasčių, formuojant 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini) į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis - valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai dalis - 0,0208 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos, todėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 31-19827 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. S. a/k (duomenys neskelbtini)“, dalyje, kuria perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio plotą, ir Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr.V-678 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ dalyje dėl neteisėtai perleisto valstybinės reikšmės kelio ploto yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2006 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. X-747 redakcija), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1664 redakcija) bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1242 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 ir 2007 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. X-1121 redakcija), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, bei yra negaliojantis ab initio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Panaikinus administracinių aktų - Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 31-19827 ir Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ Nr.V-678 dalis, restitucija turi būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš atsakovės S. S. 0,0208 ha valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai dalį, patenkančią į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju yra reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei grąžinamą turtą dydžio nustatymo principai, išdėstyti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 45092/07. Vienas iš jų - kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 67 par.). VĮ Registrų centras svetainėje vidutinė 0,3485 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris 4400-1513-2411, kadastro numeris 9163/0005:135 (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 1980 Eur. Todėl Lietuvos Respublikos valstybė už 0,0208 ha iš 0,3485 ha Žemės sklypo įpareigotina S. S., iš kurios turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti 118,18 Eur. Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 55 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar jo nėra. Viešojo intereso gynimą gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės posakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 1. S. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, yra pažymėjęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; valstybės turtas yra viena iš priemonių viešajam interesui, socialinei darnai užtikrinti; valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės - jis priklauso visai valstybei; todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Šis konstitucinis imperatyvas rodo, kad tam tikri objektai traktuojami kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją - tarnauti tautos gerovei. Visuomenei ne tas pats, kaip šie objektai naudojami, nes išsaugoti juos yra visuotinis poreikis. Valstybinės reikšmės objektų, tame tarpe ir valstybinės reikšmės kelių, perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Valstybinės reikšmės kelio perleidimas privačion nuosavybėn kartu reiškia ir tinkamos teisės naudotis keliais, kuri suprantama kaip visų juridinių ir fizinių asmenų teisė naudotis keliais bei jų infrastruktūra, pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę saugiam eismui, o tai yra viešojo intereso pažeidimas. Viešojo intereso dalis taip pat yra tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai ir sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams ir sandoriams yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi apginti. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, prokuroro pareiškimas, paduotas siekiant išsiaiškinti ar, pažeidžiant teisės aktų nuostatas valstybės nuosavybė netapo privačia nuosavybe, laikytinas paduotu ginant viešąjį interesą. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ASI0-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 -27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 - 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Termino viešąjį interesą ginančiam subjektui (prokurorui) kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Viešąjį interesą ginantis subjektas (prokuroras) nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, subjektas ginantis viešąjį interesą, šiuo atveju - prokuroras, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis j teismą eigos pradžia. Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2020 m. gegužės 11 d. gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad į valstybinės reikšmės kelio rajoninio kelio Nr. 4012 ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir 0,3485 ha žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., esantis (duomenys neskelbtini) Prokuroras nedelsdamas pradėjo rinkti duomenis reikalingus tyrimui atlikti, 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių su žemės sklypo suformavimu, Kelio Nr. 4012 įtraukimo į žemės reformos žemėtvarkos projektą, ir kitų dokumentų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2020 m. gegužės 26 d.). Tyrimui šie dokumentai buvo būtini, nes tik juos išnagrinėjus buvo galima spręsti apie administracinių aktų neteisėtumą, jo apimtį, formuluoti teismui reikalavimus. Kreipimosi į teismą terminas nepraleistas, nes vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 26 d.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba išsiaiškino visas aplinkybes dėl 0,3485 ha ploto namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypas) ir šį Žemės sklypą patenkančios valstybinės reikšmės kelio Nr. 4012 Drąsučiai- Šiupyliai-Gruzdžiai (toliau - kelias Nr. 4012) dalies ploto. Pripažintina, kad teisingas į kelią Nr. 4012 patenkančio Žemės sklypo dalies plotas yra 0,0208 ha kaip ir nurodyta Prokurorės pareiškime, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 16 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-518-(14.31.141.) nurodytas plotas 0,0209 ha laikytinas neteisingu dėl padarytos techninės klaidos. Išsiaiškinus visas aplinkybes dėl tikslaus valstybinės reikšmės kelio Nr. 4012 ploto, patenkančio į ginčo Žemės sklypo ribas, Nacionalinė žemės tarnyba pareiškia, kad pripažįsta Prokurorės pareiškimą ir mano, kad pareiškimas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas visa apimtimi. Informuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos atstovei yra suteiktas 2020-07-01 įgaliojimas Nr. 1Į-201-(1.9E.) „Dėl pareiškimo reikalavimų pripažinimo“, suteikiantis teisę pripažinti Prokurorės pareiškimą.
Atsakovė S. S. savo 2020 m. birželio 15 d. atsiliepime nurodė, kad jokių pretenzijų neturi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Kelių direkcija nustatė, kad į jos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai–Šiupyliai–Gruzdžiai (toliau – kelias Nr. 4012) juostos ribą kerta kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini). Dėl šio, Kelių direkcija pareiškimu 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą siekiant panaikinti pareiškime įvardintų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę į dalį kelio Nr. 4012 bei jo užimamo žemės sklypo. Kelių direkcijos pateikto pareiškimo pagrindu Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo atliktas tyrimas dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. 4012 dalies perleidimo privačion nuosavybėn, kurio metu nustatyta, kad Šiupylių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1235 „Dėl Šiaulių rajono Šiupylių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, suprojektuotas 0,3485 ha ploto namų valdos žemės sklypas Mažeikių k. 5 (Įsakymo priedas „Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijos Šiupylių kadastrinės vietovės 1999 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotos žemėnaudos“ Eil. Nr. 95 S. S. (toliau - Atsakovė), žemės sklypo adresas Mažeikių k., žemės sklypo numeris projekto plane 384). Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 31-19827 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. S.“ (toliau - Sprendimas) atkūrė nuosavybės teises Atsakovei į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 3 ha žemės, perduodant jai neatlygintinai turėtajam 3,61 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (tame skaičiuje 0,3485 ha namų valda). Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymu „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ Nr. V- 678 nustatė grąžinamiems žemės (miško) sklypams pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą (pobūdį), servitutus ir specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pagal priedą, kuriame taip pat nurodytas 0,3485 ha ploto gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 14 d. Šiaulių apskrities viršininko Sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Atsakovei nuosavybės teisės į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto numeris(duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas -mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantį (duomenys neskelbtini)(toliau – Žemės sklypas). Iš pareiškimo ir jo priedų turinio aiškiai matyti, kad Atsakovei priklausančio 0,3485 ha žemės sklypo 0,0208 ha dalis neabejotinai patenka į kelio Nr. 4012 ribas, kas savaime reiškia, kad Atsakovei buvo neteisėtai atkurta (perleista) dalis valstybinės reikšmės rajoninio kelio užimamos žemės, kuri išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Pareiškimu prašomi panaikinti administraciniai aktai yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX- 2196 redakcija), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2517 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2407 redakcija), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. XI-2490 redakcija), todėl yra negaliojantis ab initio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apibendrinant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata valstybiniai keliai, tame tarpe ir valstybinės reikšmės kelias Nr. 4012 ir jo užimama žemė, išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl ši žemė negalėjo būti perleista (atkurta) privačion nuosavybėn, o bet koks teisės aktas ar susitarimas sukuriantis prielaidas tą padaryti yra neteisėti ir negaliojantys nuo jų priėmimo. Todėl prokurorės, ginančios viešąjį interesą, reikalavimas panaikinti ginčijamų administracinių aktų dalis ir taikyti restituciją - grąžinti šį turtą valstybės nuosavybėn, o valstybę įpareigojant Atsakovei atlyginti 118,18 Eur yra pagrįstas ir teisėtas.
Pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.
Šiaulių apygardos prokuratūra, nustačiusi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo neteisėtas dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimo, ginant viešąjį interesą, kelia ginčą dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelią ir restitucijos taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 31-19827 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. S. a/k (duomenys neskelbtini)“ atkūrė nuosavybės teises į S. S. tenkančią buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,61 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V- 678 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ S. S. grąžintiems žemės sklypams, tarp jų ir 0,3485 ha žemės sklypui, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šių administracinių aktų pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos S. S. nuosavybės teisės į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame eilės Nr. 1116 nurodytas kelias Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis rajoninis kelias Nr. 4012 yra priskirtas V kategorijos valstybinės reikšmės keliams ir šį kelią turto patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2020 m. birželio 23 d. teismui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-518-(14.31.141), kuriame nurodyta, kad tikrinamojo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis patenka į kelią Nr. 4012.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojantys įstatymai nustato ribotą teisių atkūrimą tiek nuosavybės objektams (ne viso turto grąžinimą natūra, žemės ploto apribojimus ir kt.), tiek ir subjektams (asmenis, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės). Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūra, nustačiusi kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, buvo neteisėtas, siekdama apginti viešąjį interesą, kelia ginčą dėl administracinių aktų panaikinimo, taip pat kilusių padarinių šalinimo.
Sprendžiant dėl viešąjį interesą ginančio prokuroro prašymo, pagal konkrečios bylos aplinkybes svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo prokuroras, yra tokio masto ir pobūdžio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, taigi, ar tas interesas pripažintinas viešuoju ir gintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia, būtina nustatyti, kas laikytina viešuoju interesu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, t. y. kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr.A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr.A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5 (15), 184-229 p., 2009 m. sausio 21 d. Nr.A556-15/2009 ir kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į šiuo aspektu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Konstitucinio Teismo doktriną, turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą ir kuris gali būti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A822-65/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūra prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybės institucijų ir pareigūnų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas. Teigė, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą, todėl ir ginčo atveju, nustačius imperatyvių teisės aktų pažeidimą, prokuratūrai kyla Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga kreiptis į teismą.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro procesinis statusas iš principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Kaip jau minėta, prokuroro teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą įtvirtina ne tik ABTĮ, bet ir Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau.
Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo pradėjo 2020 m. gegužės 11 d. gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad į valstybinės reikšmės kelio Nr. 4012 ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir 0,3485 ha žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
Prokurorė 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių su Žemės sklypu ir reikalauti duomenys gauti 2020 m. gegužės 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimą teismui prokurorė pateikė 2020 m. birželio 4 d., konstatuotina, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; 2) II kategorijos kelių – 28 metrai; 3) III kategorijos kelių – 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5) V kategorijos kelių –18 metrų. 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, į kurį įtrauktas kelias Nr. 4012 Kuršėnų g. st.-Šiupyliai-Gruzdžiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio Nr. 1116 nurodytas kelias Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad rajoninis kelias Nr. 4012 yra priskirtas V kategorijos valstybinės reikšmės keliams ir šį kelią turto patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad S. S. negalėjo būti grąžinama žemės sklypo dalis, patenkanti į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai ribas, todėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 31-19827 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. S. a/k (duomenys neskelbtini)“, kuriuo S. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,61 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0208 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai užimtą žemę, patenkančią į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-6781 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ dalis, kuria 0,0208 ha valstybinės reikšmės keliu Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai užimtai žemei, patenkančiai į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita paskirtis, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių namų statybos (2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-678 priedo eil. Nr. 16), pripažintinos neteisėtomis, todėl naikintinos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, valstybė turėtų atgauti nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo (LAT civilinėse bylose: Nr. 3K-3-149/2007, Nr. 3K-3-47/2010 ir kt.).
Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Šioje normoje nenustatyta, kad restitucija netaikoma dėl šalies sąžiningumo. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokios žemės dalys turi būti grąžinamos natūra valstybei (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju S. S. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės dalį, kuri patenka valstybinės reikšmės kelio ribas, todėl ji įpareigotina grąžinti natūra Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,0208 ha valstybinės reikšmės kelio – regioninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai dalį, patenkančią į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. S., ir iš Lietuvos valstybės atsakovės S. S. naudai priteistina 118,18 Eur (šimtas aštuoniolika eurų 18 ct).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 31-19827 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. S. a/k (duomenys neskelbtini)“, kuriuo S. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,61 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0208 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai užimtą žemę, patenkančią į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-678 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ dalį, kuria 0,0208 ha valstybinės reikšmės keliu Nr. 4012 Drąsučiai– Šiupyliai–Gruzdžiai užimtai žemei, patenkančiai į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita paskirtis, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių namų statybos (2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-678 priedo eil. Nr. 16).
Taikyti restituciją natūra: grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,0208 ha valstybinės reikšmės kelio – regioninio kelio Nr. 4012 Drąsučiai-Šiupyliai-Gruzdžiai dalį, patenkančią į 0,3485 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. S. ir iš Lietuvos valstybės atsakovės S. S. naudai priteisti 118,18 Eur (šimtas aštuoniolika eurų 18 ct).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.