Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmeniui V. A., jo įgaliotam atstovui advokatui M. G.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato M. G., skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2024 m. balandžio 15 d., nutarimo Nr. 10-ANR_N-10359-2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) vyresniosios tyrėjos M. K. 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10359-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) V. A. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta 225 Eur bauda. Minėtu nutarimu konstatuota, jog 2022 m. lapkričio 27 d., apie 05.53 val., V. A. vairavo automobilį „Volvo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ypatumus, į meteorologines sąlygas, ko pasekoje kelyje atsiradus kliūčiai, dėl įvykusio eismo įvykio, gatvė tapo nepravažiuojama, nesustabdė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į sustojusį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir nežymiai sutrikdė jo keleivių A. B. ir V. B. sveikatos nuo smūgio „Toyota Prius“ trenkėsi į stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas palaikė skundą skunde išdėstytais motyvais. Akcentavo, kad po ankstesnės teismo nutarties, kuria buvo panaikintas Institucijos nutarimas ir pasisakyta, kad tyrimas atliktas neišsamiai, jokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti ir buvo priimtas analogiškas nutarimas, dėl kurio ir yra pateiktas skundas. Tyrimo metu susidarė įspūdis, jog yra bandoma pateisinti automobilio „Toyota Prius“ vairuotoją, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, byloje net nėra nustatyta, ar tas asmuo apskritai turėjo teisę vairuoti. Akivaizdu, kad būtent minėtas asmuo pažeidė KET reikalavimus, tačiau nepaisant to dėl nežinomų priežasčių kaltu dėl eismo įvykio pripažintas pareiškėjas.

Institucijos , priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nors skundžiamame nutarime ir nėra nieko pasisakyta, tačiau pareiškėjo kaltę įrodo byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamoje situacijoje buvo neatidus, matydamas, kad kelio važiuojamojoje dalyje yra kliūtis net nebandė sustabdyti transporto priemonės, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Kodėl nutarimu paskirta bauda didesnė nei ankstesniame nutarime, paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmęs įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-2-303/2022).

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo, o pats skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas.

Institucijos nutarimas, kuriuo V. A. buvo nubaustas dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobūdžio, nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė, iš esmės nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą, kad V. A. kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo.

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai – padaryta eismo įvykio schema su išmatavimais, surinkti asmenų paaiškinimai, atlikta eismo įvykio vietos apžiūra, įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūra, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Atlikus tyrimo veiksmus, buvo priimtas 2023 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-5596-2023, kuriuo V. A. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį už eismo įvykio sukėlimą ir jam paskirta 150 Eur bauda. M. I. nutarimas buvo apskųstas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-421-893/2023, panaikintas, konstatavus, jog skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Ši teismo nutartis Institucijos apskųsta apeliacine tvarka nebuvo, kas leidžia manyti, jog Institucija su teismo išvadomis sutiko.

Nepaisant to, kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, po minėtos teismo nutarties jokie papildomi tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, nors tiek 2023 m. kovo 17 d. skunde, tiek šioje byloje nagrinėjame skunde, pareiškėjas kelia klausimus dėl eismo įvykio mechanizmo - kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmai, buvo pagrindinė sąlygą eismo įvykiui kilti ir dėl to, ar jis nagrinėjamoje situacijoje galėjo laiku pamatyti kliūtį ir sustabdyti transporto priemonę.

Po minėtos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pareigūnė priėmė 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą, kuriame išdėstė analogiškas kaip ir 2023 m. kovo 9 d. nutarime nusižengimo padarymo aplinkybes, o nutarime priimtą sprendimą V. A. nubausti pagal 423 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 225 Eur baudą, pažymėtina 75 Eur didesnę nei 2023 m. kovo 9 d. nutarimu skirta bauda, motyvavo tuo, jog bylos nagrinėjimo metu susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, todėl yra trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, visgi kokių įrodymų visuma buvo padarytos išvados dėl asmens kaltės, kokie įrodymai byloje buvo analizuoti ir vertinti, kokie konkrečiai įrodymai kokias konkrečiai aplinkybes patvirtina ar paneigia. Nors, kaip minėta, tiek savo 2023 m. kovo 9 d. skunde pareiškėjas kėlė versiją, kad būtent kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir padarinių atsiradimą, tačiau skundžiamame nutarime ši pareiškėjo versija nėra nei aptarta, nei paneigta. Skundžiamame nutarime yra tik nurodomi formalūs motyvai, neatlikta jokia bylos medžiagos analizė, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įrodymus ranka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Kaip minėta, nors šioje byloje keliamas klausimas, koks buvo eismo įvykio mechanizmas, t. y. kokia buvo transporto priemonių padėtis, koks greitis, ar pareiškėjas turėjo realią galimybę sustabdyti transporto priemonę po to, kai pamatė kliūtį, kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo automobilių susidūrimą, tačiau ekspertizė tyrimo eigoje skirta nebuvo, o kadangi skundžiamame nutarime nėra absoliučiai jokios byloje surinktų duomenų vertinimo analizės, nėra aišku, kodėl šiuo atveju šis tyrimo veiksmas nebuvo atliktas. Nors Institucijos atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad viskas yra užfiksuota byloje esančiame eismo įvykio vaizdo įraše, tačiau teismas pažymi, jog vaizdo įraše yra užfiksuotas tik transporto priemonės judėjimas ir susidūrimas, tačiau atsakymai į klausimus, koks buvo transporto priemonių judėjimo greitis, koks galėjo būti transporto priemonės stabdymo kelias pamačius kliūtį, ar pareiškėjas realiai galėjo išvengti susidūrimo, kiek susidūrimą sąlygojo automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmai, priklauso iš esmės specialistų kompetencijai, o ne subjektyviam vaizdo įrašo vertinimui.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tuo tarpu skundžiamo nutarimo dalyje, kurioje dėstomi sprendimo priėmimo motyvai, nurodoma, jog V. A. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis, o apie tai, kad buvo asmenims padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas šioje dalyje net neužsiminama, apie tai nurodoma tik Pažeidimo esmės skiltyje. Kartu, iš minėto nutarimo turinio teismui nėra aišku ir administracinės nuobaudos skyrimo motyvai, t. y. kodėl ji yra didesnė nei 2023 m. kovo 9 d. nutarime paskirta administracinė nuobauda – nėra aišku, kokios aplinkybės nulėmė baudos padidinimą po to, kai teismo nutartimi buvo panaikintas ankstesnis Institucijos nutarimas ir papildomai jokios aplinkybės tirtos nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje kasacinėje praktikoje pažymima, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023). Teismas daro išvadą, kad Institucija netinkamai atliko ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aktualias aplinkybes V. A. atžvilgiu.

Iš to, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, surinkti visi duomenys ir atlikta bent minimali tokių duomenų analizė. Priimtas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, iš jo turinio nėra aišku, kodėl priimtas sprendimas, jog būtent pareiškėjas yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, nepaneigti pareiškėjo teiginiai, jog jis po to, kai pamatė kliūtį, negalėjo išvengti eismo įvykio.

Teismo įsitikinimu, tai, kad administracinių nusižengimų tyrimą turinti atlikti institucija nutarimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo priima ir išvadas dėl asmens kaltės padaro, neišdėstant jokių teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, dėl ko nei asmeniui, kuris nubaustas už nusižengimo padarymą, nei teismui, tikrinančiam tokio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nėra aišku, kokia bylos medžiaga remiantis, tokios išvados yra daromos, nesudaro pagrindo visą administracinio nusižengimo tyrimą perkelti teismui.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, dėl to negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tam, kad būtų pateikti aiškūs motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas V. A. nubausti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį bei išspręstas klausimas, dėl ekspertizės ar specialisto tyrimo paskyrimo šioje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas priima sprendimą panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti jį tyrimui atlikti, t. y. nesprendžia asmens kaltės klausimo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

V. A. (V. A.), gim. (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato M. G. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10359-2024, tenkinti iš dalies.

Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Pareiškėjo V. A. gynėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.