Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl K. Š. pripažinimo neveiksniu tam tikro­se srityse pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys K. Š. ir R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas tuo, kad: K. Š. nuo 2019-06-17 neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis; iš UAB „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad K. Š. yra neįgalus nuo vaikystės, prasmingam kontaktui neprieinamas, jo kalba neišsivysčiusi, į klausimus atsakantis nesuprantama kalba, galintis vykdyti atskirus stereotipinius judesius, savo poreikių nesuprantantis, jo elgesys sunkiai prognozuojamas; iš socialinio tyrimo pateiktos išvados bei iš pokalbio su darbuotoja, atlikusia K. Š. vertinimą, matyti, kad jis dėl sveikatos būklės nesuvokia jam užduodamų klausimų bei pateikiamos informacijos esmės, dėl ligos jis savo gaunamomis pajamomis, piniginėmis lėšomis ir išlaidomis disponuoti negali, nes negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negeba perskaityti duoto teksto, negeba pasirašyti, negeba suprasti sutarčių informacijos, priimti sprendimo, savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesuvokia ar turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, visiškai nesiorientuoja metų laike, t. y. jis vasarą gali apsirengti žieminiais drabužiais, o žiemą - vasariniais ir taip apsirengęs išeiti į lauką, gyvenamąja patalpa pasirūpinti negalėtų ir nesugebėtų dėl negalios, savarankiškai gydymo įstaigose nesilanko, jo sveikatos priežiūra rūpinasi artimieji, jis negalėtų būti kito asmens globėju, kadangi jam pačiam reikalinga artimųjų priežiūra, pagalba ir globa. Išvadoje nurodoma kad K. Š. tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo. K. Š. negali suprasti savo veiksmų reikšmės nei vienoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. Al-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 p. nurodytoje srityje, todėl jis turi būti pripažintinas neveiksniu visose srityse.

Suinteresuoto asmens K. Š. atstovas advokatas Jonas Zenevičius prašo pareiškimą patenkinti ir jo atstovaujamąjį pripažinti neveiksniu visose prašomose srityse, nes K. Š. nesupranta savo veiksmų esmės ir jų nevaldo nei vienoje srityje. Tai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kiti rašytiniai įrodymai ir suinteresuoto asmens paaiškinimai. K. Š. būtina pagalba kasdieniniame gyvenime, be kurios jis neišgyventų.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, kurioje nurodyta, kad K. Š. dėl jo psichikos ypatumų - sunkaus protinio atsilikimo, negalės būti pilnaverčiu teismo posėdžio dalyviu, nesupras teismo proceso, negebės duoti paaiškinimų (b. l. 48-52), atsižvelgiant į dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, kad K. Š. bijojo būti teismo pastate ir blogai jautėsi, suinteresuotas asmuo K. Š. teismo posėdyje nebuvo apklaustas ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismų praktikoje yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. V. paaiškinimų matyti, kad K. Š. nesuvokia ir adekvačiai nevertina aplinkos ir savo veiksmų prasmės, vienas, be pagalbos, negali patenkinti jokių savo poreikių, nesuvokia laiko, aplinkos, erdvės, adekvačiai nesuvokia savo poreikių. Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad jam neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 14). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad K. Š. yra neįgalus nuo vaikystės, prasmingam kontaktui neprieinamas, jo kalba neišsivysčiusi, į klausimus atsako nesuprantama kalba, gali vykdyti atskirus stereotipinius judesius, savo poreikių nesupranta, jo elgesys sunkiai prognozuojamas, jį tikslinga pripažinti neveiksniu visuose turtiniuose bei neturtiniuose santykiuose (b. l. 16). Lazdijų socialinių paslaugų centro 2019-09-11 socialinio darbuotojo išvada Nr. SPCVI-64 dėl K. Š. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, patvirtina, kad: jis dėl sveikatos būklės nesuvokia jam užduodamų klausimų bei pateikiamos informacijos esmės, dėl ligos negali disponuoti savo gaunamomis pajamomis, piniginėmis lėšomis ir išlaidomis, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negeba perskaityti duoto teksto, negeba pasirašyti, negeba suprasti sutarčių informacijos, priimti sprendimo, savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesuvokia ar turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, visiškai nesiorientuoja metų laike, gyvenamąja patalpa pasirūpinti negalėtų ir nesugebėtų dėl negalios, savarankiškai gydymo įstaigose nesilanko, jo sveikatos priežiūra rūpinasi artimieji, negalėtų būti kito asmens globėju, kadangi jam pačiam reikalinga artimųjų priežiūra, pagalba ir globa (b. l. 17-20). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad: K. Š. diagnozuota įgimta silpnaprotystė - Sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; šis psichikos sutrikimas priskiriamas prie sunkių psichinės sveikatos sutrikimų ir egzistuoja nuolat; K. Š. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 61-65). Ekspertizės akte aprašoma K. Š. būklė ir elgesys atitinka pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, nes nurodoma, kad iš mažens stebėtas psichofizinio vystymosi atsilikimas, buvo nustatyta diagnozė - Oligofrenija imbecilumo laipsnyje, pripažintas nemokytu, nelankė jokios ugdymo įstaigos, kalba neišsivysčiusi, nemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti, nepažįsta laikrodžio, pinigų, neturi jokių žinių, dezorientuotas laike, vietoje ir dalinai savyje, neturi orientacijos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, intelektiniai gebėjimai yra intervale 20-30, kas atitinka sunkų protinį atsilikimą.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. Š. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pareiškėjo nurodomose srityse, o jo veiksnumo neapribojus tam tikrose srityse jo interesams kils grėsmė, nes nesuvokdamas jį supančios aplinkos, reiškinių, nesiorientuodamas aplinkoje, laike ir erdvėje, nesugebėdamas vertinti savo poreikių ir galimybių, jis gali priimti sau nenaudingus sprendimus visose turtinių santykių srityse, gali atlikti tiek sau, tiek aplinkiniams nenaudingus ir net pavojingus veiksmus arba neveikti tada, kai būtina imtis tam tikrų veiksmų, tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau sprendžiant veiksnumo apribojimo mąstą pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nes taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus, K. Š. veiksnumo ribojimas šeimos, politinių santykių ir darbo teisinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Be to, darbo rinkoje darbuotojo sugebėjimus prieš sukuriant darbo santykius visada įvertina darbdavys, todėl K. Š. negalėtų įsidarbinti vien tik savo valia ir nėra būtina jį saugoti nuo galimų darbo santykių. Tuo tarpu jeigu atsirastų darbdavys, kuris tinkamomis ir pritaikytomis sąlygomis sutiktų įdarbinti psichikos sutrikimą turintį asmenį, teismas pripažįsta, kad riboti teisę į darbą vien tik medicininio kriterijaus pagrindu taip pat nebūtų teisinga. Todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jo teisių šiose srityse per atstovą.

Taip pat nėra prasmės riboti jo veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje K. Š. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad K. Š. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtinta sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse K. Š. pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo ji nesugeba disponuoti pinigais, jų nepažįsta, nemoka skaičiuoti, nesuvokia jų paskirties, negali suvokti finansinių įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes nesuvokia savo poreikių šiose srityse ir nesugebėtų jų patenkinti. Todėl šiose srityse jis pripažintinas neveiksniu, kad jo interesus užtikrintų ir teises įgyvendintų globėjas.

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, todėl iš dalyvaujančių asmenų jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.