Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-3282-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01382-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2; 41; 15.2; 55.1.3 (S)

2020 m. liepos 8 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kelprojektas“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, E. S., V. Š., L. G. ir M. N., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. 2020 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1SS-575-(5.59E.) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. skundą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-15, 95-101).

Pareiškėjas nurodo, kad jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. S., V. Š., L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai: 1) 10,6756 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1); 2) 0,6524 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2); 3) 1,2358 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 4); 4) 0,4833 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 5). Taip pat pareiškėjui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. G., E. S., V. Š. ir M. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,0485 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 3).

Paaiškina, jog 2019 m. Kauno rajono savivaldybėje pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai (projekto organizatorius – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, projekto rengėjas – UAB „Kelprojektas“), kuriais planuojama paimti visuomenės poreikiams pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti žemė.

Pareiškėjas teigia, kad neprieštarauja Sklypo 1 ir Sklypų 2-5 dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, tačiau šiuo skundu siekia apginti savo pažeistas teises, nes atsakovė ir žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) netinkamai identifikavo turtą, t.y. žemės sklypus, dėl kurių pagal teisės aktus turėjo būti pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Tokiu būdu, pareiškėjo vertinimu, neatlikdamos teisės aktuose, o būtent Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – Taisyklės) I ir II skirsniuose, numatytų privalomų veiksmų.

Pareiškėjas, susipažinęs su žemės paėmimo visuomenės poreikiams dokumentais pagal kuriuos pradėta Sklypui 4 dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir planuojamas Sklypų 2-4 pertvarkymas, nustatė, kad visuomenės poreikiams paimama didžioji kiekvieno iš Sklypui 4 dalis (centrinė kiekvieno sklypo dalis), o pareiškėjui paliekamos visuomenės poreikiams neimamos Sklypui 4 dalys, išsidėsčiusios siaura juosta (kai kur vos 0,73 m pločio) palei gatvę arba įsiterpusios tarp paimamo sklypo ir kito privataus sklypo, kas iš esmės daro tokių paliekamų sklypo dalių naudojimą pagal paskirtį negalimu ir prieštarauja teisės aktams. Mano, jog vadovaujantis Taisyklių 34.3 papunkčiu visuomenės poreikiams turi būti paimami visi ginčo žemės sklypai.

Pareiškėjo teigimu, Sklypų 1-4 neracionalių ribų dalys, netaisyklingos konfigūracijos siauros juostos ir įsiterpę plotai, liekantys po visuomenės poreikiui reikalingų plotų atskyrimo, turi būti paimami visuomenės poreikiams ne dėl to, kad dėl savo savybių (konkrečios vietos ir ploto) būtini visuomenės reikmėms, bet dėl to, kad pagal savo savybes lieka netinkami naudoti bet kokiai veiklai. Priešingai negu teigia atsakovė, pareiškėjas mano, kad šie plotai neturi būti pažymėti Detaliajame plane, kaip reikalingi konkrečiam visuomenės poreikiui, bet jie tuo pačiu turi būti paimami visuomenės poreikiams, vykdant Taisyklių 34.3 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad jų racionalaus atidalijimo prašo ir patys žemės sklypų savininkai. Teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu Detaliajame plane būtų suprojektuotas Sklypų 1-4 pertvarkymas, t.y. suprojektuoti atskiri žemės sklypai, teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) rengimą reglamentuojantys teisės aktai numato galimybę koreguoti Detaliojo plano sprendinius.

Pareiškėjas nurodo, kad Ministerija savo 2020 m. sausio 22 d. rašte ir NŽT Sprendime, teigiančios, kad Detaliuoju planu yra suprojektuotos būtent tokios visuomenės poreikiams iš pareiškėjo paimamų Sklypų 1-4 dalys, kurios projektu formuojamos atskirais sklypais, tačiau dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes pareiškėjui nepateikė. Pažymi, kad iš UAB „Kelprojektas“ pateiktos matomai rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ištraukos su pažymėtais sklypais (toliau - Projekto ištrauka) matyti, kaip yra planuojama formuoti visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, t.y. įvertinus visuomenės poreikiams paimamų sklypų pertvarkant Sklypus 1-4, matyti, jog rengiamo projekto projekte projektuojami tokie sprendiniai, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjui paliekami nurodyti žemės plotai, kuriuose Projektu numatoma suprojektuoti nepaimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus, neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų, įtvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, III skyriuje, todėl negali būti projektuojami taip, kaip numatyta Projekto ištraukoje, numatant atskirti visuomenės poreikiams reikalingą didžiąją Sklypui 4 dalį ir paliekant pareiškėjui siauros juostos palei gatvę ir įsiterpusius mažo ploto sklypus, nereikalingus ir nepaimamus visuomenės poreikiams. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, neįmanoma atskirti žemės sklypų bendraturčiams priklausančio turto dalių vienos nuo kitos nepadarius šiam turtui žalos, nes atidalijama žemės sklypo dalis negalės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir pagal nustatytą iki paėmimo visuomenės poreikiams pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Apibendrindamas skundo argumentus, pareiškėjas nurodo, kad NŽT pažeidė Viešojo administravimo įstatymo normas. Teigia, jog NŽT privalėjo nurodyti Ministerijai, jog nagrinėjamu atveju yra privaloma inicijuoti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir dėl tų Sklypų 1-4 dalių, kurios, atskyrus konkrečiam visuomenės objektui reikalingus žemės plotus, lieka neracionalios, netaisyklingos konfigūracijos, netinkamos funkcionuoti kaip atskiri žemės sklypai, kuriuose būtų galima vykdyti savarankišką ūkinę veiklą.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t.1, b.l. 132-138).

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, priimtu 1996 m. spalio 22 d., buvo įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona, o Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

NŽT Kauno rajono skyrius ir NŽT gavo žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos Ministerijos 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. (23.10-71)-3-1193 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – Raštas Nr. 1193) ir 2019 m. balandžio 8 d. raštą Nr. (23.10-71)-3-1357 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – Raštas Nr. 1357), kuriuose išdėstyti prašymai paimti žemę visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) bei kartu prie šių raštų pridėtus dokumentus, nurodytus Taisyklių 6 punkte, kuriais buvo prašoma paimti pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ginčo žemės sklypų dalis.

Nurodo, kad NŽT Kauno rajono skyrius NŽT direktoriui pateikė pasiūlymus priimti sprendimus pradėti nurodytų žemės sklypų (jų dalių) paėmimo procedūras. NŽT direktoriaus įsakymais buvo patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų teritorijos ribų planai bei žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams, savininkų sąrašai ir nuspręsta pradėti žemės sklypų (jų dalių), nurodytų savininkų sąrašuose, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Pareiškėjas apie minėtus NŽT direktoriaus įsakymus, buvo informuotas Taisyklėse nustatyta tvarka. Šie įsakymai teismui nebuvo apskųsti bei yra galiojantys.

Teigia, jog NŽT 2020 m. vasario 17 d. buvo gautas pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. skundas, kuriuo NŽT buvo prašoma Projektų organizatorių Ministeriją ir Projektų rengėją UAB „Kelprojektas“ įpareigoti nustatyti racionalias ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias iš pareiškėjo paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų ribas pagal pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, t. y. kad visuomenės poreikiams būtų paimami visi pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, o ne pirmiau nurodytos šių žemės sklypų dalys. Atsakovė Sprendime atkreipė dėmesį į pirmiau aptartų teisės aktų, susijusių su Kauno LEZ bei reglamentuojančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nuostatas ir paaiškino, kad Detaliojo plano sprendinių brėžinyje yra pažymėta teritorija, reikalinga Kauno LEZ teritorijos plėtrai ir kad pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ginčo žemės sklypų dalys patenka į minėtame teritorijų planavimo dokumente pažymėtą teritoriją. Sprendime taip pat paaiškinta, jog Projektai yra rengiami tik pagal patvirtinto Detaliojo plano sprendinius ir sprendinių brėžinyje pažymėtas ribas. Todėl Projektų rengimo metu Detaliuoju planu suprojektuotos ribos nekeičiamos.

Pažymi, kad minėti NŽT direktoriaus įsakymai buvo priimti, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580, kuriuo patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribos (pagal Teritorijos ribų planą) bei atsižvelgiant į Detalųjį planą. Kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, Projektai turi būti rengiami Detaliojo plano sprendinių pagrindu (Taisyklių 2 punktas). Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, Detalusis planas yra privalomas tiek Ministerijai, tiek NŽT bei visoms kitoms institucijoms ir visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant pareiškėją.

Nurodo, jog tiek iš Detaliojo plano sprendinių brėžinio, tiek iš Teritorijos ribų plano (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 1 priedas) galima nustatyti ginčo žemės sklypų dalis, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją. Nagrinėjamu atveju yra pradėtos būtent šių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kadangi tik šios, Kauno LEZ teritorijoje esančios žemės sklypų dalys yra reikalingos bei gali būti paimamos visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje). Paminėjo, kad dėl likusių (visuomenės poreikiams neplanuojamų paimti) žemės sklypų dalių, nepatenkančių į Kauno LEZ teritoriją, NŽT neturi teisės priimti jokių sprendimų. NŽT, priešingai negu teigia pareiškėjas, taip pat neturi teisės Ministerijai (ar kuriam nors kitam subjektui) teikti nurodymus dėl visuomenės poreikiams nereikalingų žemės sklypų (jų dalių) paėmimo, kadangi tai prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 daliai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimui Nr. 580 ir Detaliojo plano sprendiniams).

Atsakovės teigimu, ji teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą VAĮ įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį Sprendimą, kurio panaikinimui, atsakovės nuomone, nėra jokių pagrindų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime prašo administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams arba tuo atveju, jeigu byla būtų nagrinėjama – skundą atmesti (t.1, b.l. 124 – 129).

Ministerija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Taisyklių 34.3 punktu, pažymi, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemė nėra paimama visuomenės poreikiams, o tik pradedama šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Teigia, kad pareiškėjui priklausančios Žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, nebus paimamos visuomenės poreikiams, t. y., bus atidalintos, atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, ir paliekamos pareiškėjui, o visi nuostoliai, susiję su pareiškėjui priklausančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams atlyginami vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pažymi, jog pareiškėjo visuomenės poreikiams paėmus ir tas žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į Nutarimu nustatytą Kauno LEZ teritoriją, būtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Ministerija turėjo paimti didesnį žemės plotą. Nurodo, kad nėra jokių teisės aktų, įpareigojančių žemės paėmimu suinteresuotą instituciją (šiuo atveju – Ministeriją) visuomenės poreikiams paimti didesnį žemės plotą, negu jo reikia valstybei svarbiam ekonominiam projektui – Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje – įgyvendinti, ir už jį atlyginti. Cituodama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo ištrauką Ministerija nurodo, kad paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai nebūtų patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tik tam tikras konkretus nuosavybės objektas.

Apibendrindama atsiliepimo argumentus Ministerija laikosi pozicijos, jog pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų patenkinimas (Sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas atlikti veiksmus) pareiškėjui jo siekiamų materialių teisinių pasekmių nesukeltų, kadangi galioja Nutarimas bei jo pagrindu priimti Įsakymai Nr. 116 ir Nr. 122. Ministerijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Sprendime nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui. Ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kelprojektas“ atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 52-56).

Nurodo, jog pareiškėjas skunde akcentuoja, jog atsakovės Sprendimas turėtų būti naikintinas, kaip prieštaraujantis Taisyklių 34.3 punkto reikalavimams, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat pastebi, kad Taisyklių 34.3 punkto reikalavimo reikšmingumas bei taikymas konkrečiu atveju vertintinas sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo metu (sutinkamai su Taisyklių, Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalies nuostatomis).

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, priimant ginčijamą Sprendimą, atsakovė veikė teisėtai ir pagrįstai, įvertino aktualias su ginču susijusias faktines aplinkybes bei taikytinų teisės aktų nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokie teisiniai pagrindai šį ginčijamą sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovę pareiškėjo skundą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo išnagrinėti iš naujo.

Akcentuoja, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje 77 privačių žemės sklypų (tame tarpe Skunde minimų Sklypo l - Sklypo 4) projektu parengimo paslaugos trečiojo asmens vykdytos griežtai laikantis taikytinų teisės aktų reikalavimų bei vadovaujantis trečiojo asmens su Ministerija sudarytos 2019 m. spalio 24 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 6 projektu parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo sutarties nuostatomis. Teigia, kad neatsiejama Projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo sutarties dalis yra šios sutarties priedas „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 6 projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija). Sutinkamai su Technine specifikacija, šiuo atveju su Skunde minimų Sklypų 1-4 susijusių projektų rengimu reikšmingai susiję šie dokumentai bei faktinės aplinkybės: 1) Ministerija 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr.(23.10- 71 )-3-l 193 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ pateikė NŽT prašymą pradėti 8 žemės sklypų (tame tarpe Sklypo l atžvilgiu) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT direktorius 2019 m. balandžio 16 d. priėmė Įsakymą Nr. 116, kuris nebuvo skundžiamas ir yra įsigaliojęs; 2) Ministerija 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (23.10- 71 )-3-l357 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ pateikė NŽT prašymą pradėti 6 žemės sklypų (tame tarpe Sklypo 2, Sklypo 4, Sklypo 3 atžvilgiu) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT direktorius 2019 m. gegužės 2 d. priėmė įsakymą Nr. 122, kuris taip pat nebuvo skundžiamas ir yra įsigaliojęs.

Pabrėžia, kad 77 žemės sklypų, įtrauktų į Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje 6 projektus, sąraše (Techninės specifikacijos 1 priede) numatyta, kad: Sklypo l atžvilgiu numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (dalies) plotas yra 10.4395 ha, o ne visas 10,6756 ha plotas; Sklypo 2 atžvilgiu numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (dalies) plotas yra 0.5181 ha, o ne visas 0,6524 ha plotas; Sklypo 3 atžvilgiu numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (dalies) plotas yra 0.4469 ha (pagal NŽT įsakymą6), o ne visas 1,0485 ha plotas; Sklypo 4 atžvilgiu numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo (dalies) plotas yra 0.5980 ha, o ne visas 1,2358 ha plotas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo numatyti, kad Sklypai 1-4 visuomenės poreikiams turėtų būti paimami visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo (rašto) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo, pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai: 1) 10,6756 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas l); 2) 0,6524 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2); 3) 1,2358 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 4) 4) 0,4833 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 5) (1 t., b. l. 78-87).

Siekiant išplėsti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją 2019 m. pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai, kurių organizatorius – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o rengėjas – UAB „Kelprojektas“. NŽT Kauno skyrius 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. SVP-64-(14.7.123) pranešė pareiškėjui apie Sklypo 1 dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią. Kartu su šiuo raštu pateikė NŽT direktoriaus 2019 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 1P-116-(1.17E.) nuorašą ir žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams savininkų sąrašą (1 t., b. l. 67-70). 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. SVP-101-(14.7.123) NŽT Kauno skyrius informavo pareiškėją apie Sklypų 2-5 dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią. Kartu su raštu pateikė NŽT direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1P-122-)1.17 E.) nuorašą ir žemės savininkų sąrašą (1 t., b. l. 72-76).

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. gavo UAB „Kelprojektas“ pranešimus: Nr. SR19-06219TYR; Nr. SR19-06187TYR; Nr. SR19-06223TYR; Nr. SR19-06228TYR; Nr. SR19-06232TYR, kuriais buvo informuotas apie pradedamus rengti 6 žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus. Šiais pranešimais, be kita ko, pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti nustatant bei ženklinant jam priklausančių Sklypui 5, esančių Kauno r. sav., Karmėlavos šen., Ramučių k., bei nužymint su jais besiribojančių kaimyninių žemės sklypų, kurie yra žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijoje, ribas. Minėtus pranešimus gavo ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys (1 t., b. l. 24-27). 2019 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas gavo UAB „Kelprojektas“ pranešimą Nr. SR19-06375TYR, kuriuo buvo informuotas apie paženklintus performuojant Sklypą l du naujus sklypus. Kartu su šiuo pranešimu pareiškėjui pateikti naujai formuojamų žemės sklypų planai. Pareiškėjas taip pat gavo UAB „Kelprojektas“ 2019 m. gruodžio 13 d. pranešimus Nr. SR19-06390TYR; Nr. SR19-06385TYR; Nr. SR19-06381TYR; Nr. SR19-06394, kuriais buvo informuotas apie paženklintus formuojamus performuojant Sklypus 2-5 naujus sklypus, kartu pateikiant formuojamų žemės sklypų planus. UAB „Kelprojektas“ su minėtais raštais pateikė rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ištrauką su pažymėtais sklypais bei nurodomu laiku ženklinant pareiškėjui priklausančius žemės sklypus, iš kurios matyti, kaip planuojama formuoti visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, t.y. preliminarias tokių žemės sklypų ribas ir dydžius.

Pareiškėjas, įvertinęs dokumentus pagal kuriuos pradėta sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir planuojamas Sklypų 2-4 pertvarkymas, atskiriant visuomenės poreikiams reikalingas dalis, pastebėjo, jog paimama didžioji kiekvieno iš sklypams priklausanti centrinė sklypo dalis, o pareiškėjui paliekamos visuomenės poreikiams neimamos dalys, išsidėsčiusios siaura juosta (kai kur vos 0,73 m pločio arba įsiterpusios tarp paimamo sklypo ir kito privataus sklypo), kas objektyviai daro tokių paliekamų sklypo dalių naudojimą pagal paskirtį negalimu ir prieštarauja teisės aktams.

Nesutikdamas su tuo, kad visuomenės poreikiams neimamos likusios dalys, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Ministeriją ir UAB „Kelprojektas“ su pasiūlymu dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų ribų nustatymo (1 t., b. l. 65-66). Pasiūlymu pareiškėjas prašė nustatyti racionalias paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų ribas ir nepalikti jam neracionalių, negalimų naudoti pagal paskirtį žemės sklypų dalių, kadangi šiuo momentu projektuojamos ir jam paliekamos žemės sklypų dalys negali būti laikomos naudingu plotu ir naudojamos pagal tikslinę žemės paskirtį.

Ministerija 2020 m. sausio 22 d. rašte Nr. (23.10-71)-3-270 nurodė, kad nėra teisės aktų, įpareigojančių žemės paėmimu suinteresuotą instituciją visuomenės poreikiams paimti didesnį žemės plotą, negu jo reikia valstybės svarbiam ekonominiam projektui - Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje įgyvendinti, ir už jį atlyginti. Ministerija taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodytų sklypų atvejais būtina paimti visuomenės poreikiams pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4469 ha ploto dalį, sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5181 ha ploto dalį, sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5980 ha ploto dalį ir sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 10,4395 ha ploto dalį ir kad ministerija negali paimti didesnį žemės plotą, negu jo objektyviai reikia visuomenės poreikiams įgyvendinti. Pasak ministerijos, šių sklypų bendraturčiams liekančių dalių paėmimas visuomenės poreikiams prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimui, kuriame nurodyta, kad paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai nebūtų patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tik tam tikras konkretus nuosavybės objektas (1 t., b. l. 20).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Ministerijos atsakymu, jį 2020 m. vasario 14 d. apskundė Nacionalinės žemės tarnybai (1 t., b. l. 21-22). Skunde pareiškėjas prašė NŽT įpareigoti žemės paėmimu suinteresuotą instituciją pareiškėjui priklausančius žemės sklypus pertvarkyti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t.y. inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl Sklypų 1-4 viso ploto, kuris negali būti formuojamas atskirais sklypais (t.y. prašė papildomai paimti ir paliekamas siauras žemės juostas bei įsiterpusias dalis), tačiau atsakovė 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. lSS-575-(5.59 E.) atsisakė atlikti jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus bei įpareigoti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją atlikti privalomus pagal teisės aktus veiksmus - parengti dokumentus, reikalingus žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėti dėl Sklypų 1-4 visa apimtimi, taip pat atsisakė priimti sprendimą dėl visų Sklypų 1-4 paėmimo visuomenės poreikiams pradžios (b. 1 t., b. l. 17-18). Nesutikdamas su atsakovės Sprendimu (raštu), pareiškėjas 2020 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas teismo panaikinti ginčijamą Sprendimą (raštą) ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus (1 t., b. l. 1-15, 95-101).

Ginčui aktualiu laikotarpiu žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės (toliau – Žemės paėmimo taisyklės) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės).

Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona (toliau – Kauno LEZ). Šios laisvosios ekonominės zonos įsteigimo tikslas nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti (Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – LVAT) pažymima, jog įstatymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kūrimą ir veikimą traktuoja kaip tam tikrą visai visuomenei reikšmingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės-techninės pažangos skatinimo, naujų darbo vietų kūrimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma traktuojama kaip valstybei reikšmingas ekonominis projektas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015, 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3364-415/2018).

Kauno rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kauno LEZ detalųjį planą (toliau – Detalusis planas). LVAT, pasisakydamas dėl šio detaliojo plano teisinės reikšmės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese, 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015 pažymėjo, kad vienas iš Kauno LEZ detaliojo planavimo tikslų – apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams, t. y. juo apibrėžiama konkreti teritorija, priskirta Kauno LEZ. Taigi Detaliojo plano sprendiniai tiesiogiai apibrėžia Kauno LEZ teritoriją, tuo pačiu apibrėžia ir konkrečius žemės sklypus (ar jų dalis), kurie gali būti paimami visuomenės poreikiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015).

Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Kauno LEZ teritorija užima 534 ha, o pagal šio įstatymo 4 straipsnį, Kauno LEZ teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kauno LEZ teritorijos ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“ ir nustatytos, be kita ko, pagal Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planą su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – Teritorijos ribų planas) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 1 priedas).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.

Žemės paėmimo taisyklių 34.3 punkte numatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams turi būti paimamas ne visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, o tik dalis nurodyto nekilnojamojo turto, tas nekilnojamasis turtas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims ir neįmanoma atskirti bendraturčiams priklausančio turto dalių vienos nuo kitos nepadarius šiam turtui žalos, visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai ir (ar) įrenginiai (jeigu žemės sklypas užstatytas).

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, kad remiantis Žemės paėmimo taisyklių 34.3 punktu, visuomenės poreikiams turėjo būti paimti žemės sklypai viso ploto, t. y. didesnio ploto, negu jis yra patvirtintas Detaliuoju planu ir būtina visuomenės poreikiams įgyvendinti.

Teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno LEZ teritorijos ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, taip pat, patvirtintas 458,6999 h teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Būtent šiose Nutarimu patvirtintose ribose, remiantis Detaliuoju planu ir vadovaujantis Žemės įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatomis, gali būti paimami visuomenės poreikiams žemės sklypai (jų dalys), nes tik jie patenka į Kauno LEZ teritoriją ir sudaro šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinto visuomenei svarbaus ekonominio projekto dalį.

Pažymėtina, jog NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, veikia teisės aktų jai nustatytos kompetencijos ribose ir vykdo jai priskirtas funkcijas. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Ministerija, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra sudėtinga, kompleksinė, susidedanti iš įvairių veiksmų ir etapų. NŽT vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šios procedūros metu rengiami žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba planai, atliekami paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastriniai matavimai bei vertinimai, savininkams siūloma sudaryti sutartis dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir atliekami kiti žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti veiksmai (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis, 48 straipsnis, Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, Žemės paėmimo taisyklių 16-25 punktai ir pan.). Tik atlikus minėtus veiksmus, NŽT vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis bei Žemės paėmimo taisyklių 28 punktas). Todėl, Žemės įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog NŽT vadovo sprendimu žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais pagal teritorijų planavimo dokumentus, tenkinant viešąjį interesą, o šiuo atveju viešajam interesui tenkinti, t. y. tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas, reikalinga tik žemė, esanti Detaliuoju planu nustatytos ir Nutarimu patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribose. Kadangi NŽT, priimdama Įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, yra griežtai apribota Žemės įstatymo, ji nagrinėjamu atveju turi teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją, nes, kaip jau ne kartą minėta, būtent Kauno LEZ, kaip visuomeninės reikšmės ekonomikos objektas, sudaro pagrindą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu žemė ir (ar) jos dalis, kurią reikia paimti visuomenei svarbiam ekonomikos projektui įgyvendinti, nepatenka į tokio ekonomikos projekto ribas arba ji tam nėra reikalinga, tokia žemė ir (ar) jos dalis negali būti paimama visuomenės poreikiams, priešingu atveju būtų pažeistas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad pareiškėjo nuosavybė ribojama Kauno LEZ įstatyme numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad šis įstatymas ne tik apibrėžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams konkrečius tikslus, bet ir nustato, kokio dydžio teritorija reikalinga numatomiems tikslams įgyvendinti bei įtvirtina, kad zonos ribas nustato Vyriausybė. Todėl sprendžiant dėl antrojo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kriterijaus – galiojančio specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano, neišvengiamai turi būti atsižvelgiama tiek į įstatymu nustatytą LEZ teritorijos plotą, tiek į Vyriausybės Nutarimu nustatytas ribas.

Iš bylos faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemė buvo paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti Nutarimo ir priimtų įsakymų pagrindu. Pareiškėjui, nuosavybės teise priklausančios žemės sklypų dalys, kurias pareiškėjas prašo paimti visuomenės poreikių įgyvendinimui, nepatenka į Kauno LEZ teritoriją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja ginčo teisinių santykių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėjimo tuo atveju, kai pareiškėjui priklausančios žemės sklypų dalys nepatenka į Nutarimu nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Atitinkamai nusprendus paimti iš pareiškėjo žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, būtų pažeistas ne tik Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, bet ir Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos. Dar daugiau, akcentuotina ir tai, jog teisės aktais nesureglamentuota situacija, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija visuomenės poreikiams turėtų paimti didesnį žemės plotą, negu jo reikia valstybei Kauno LEZ teritorijai plėsti arba inicijuoti šiuo klausimu procesą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime nurodė, kad paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai nebūtų patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tik tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo nurodytų žemės sklypų atvejais būtina paimti visuomenės poreikiams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini) 0,4469 ha ploto dalį, sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 0,5181 ha ploto dalį, sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 0,5980 ha ploto dalį ir sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 10,4395 ha ploto dalį. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Nutarimu yra ribojama pareiškėjo nuosavybės teisė ar pažeidžiamas proporcingumo principas, nes Vyriausybė, nustatydama Kauno LEZ teritorijos ribas, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl konkrečios apimties žemės sklypų, taip pat individualiais požymiais apibūdintų žemės sklypų (ne) įtraukimo į Kauno LEZ teritoriją, o Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas užtikrina pareiškėjo teisę gauti visų jo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimą. Iš to seka, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo paimti didesnį žemės plotą, nei jo objektyviai reikia visuomenės poreikiams įgyvendinti. Teisėjų kolegija paaiškina, jog siekiant visuomenės poreikiams paimti pareiškėjui priklausančias sklypų dalis, nepatenkančias į Kauno LEZ teritoriją, turėtų būti vykdoma atskira procedūra, vertinant visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą pagal kitus Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, tačiau tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad NŽT teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą (raštą). Teisėjų kolegija nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti naikintinas. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.