Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, E. S., V. Š., L. G. ir M. N. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. 2020 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1SS-575-(5.59E.) „Dėl Jūsų skundų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. skundą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo.

2.1. Jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. S., V. Š., L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie žemės sklypai: 1) 10,6756 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 1); 2) 0,6524 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 2); 3) 1,2358 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 4); 4) 0,4833 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 5). Taip pat pareiškėjui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. G., E. S., V. Š. ir M. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,0485 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 3).

2.2. Kauno rajono savivaldybėje 2019 m. pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai (projekto organizatorius – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija), projekto rengėjas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“), kuriais planuojama paimti visuomenės poreikiams pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti žemė. Pareiškėjas siekia apginti savo pažeistas teises, nes atsakovas NŽT ir žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota Ministerija netinkamai identifikavo turtą, neatlikdamos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) I ir II skirsniuose numatytų privalomų veiksmų. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Taisyklių 34.3 punktu, visuomenės poreikiams turi būti paimami visi ginčo žemės sklypai.

2.3. Sklypų Nr. 1–4 neracionalių ribų dalys, netaisyklingos konfigūracijos siauros juostos ir įsiterpę plotai, liekantys po visuomenės poreikiui reikalingų plotų atskyrimo, turi būti paimami visuomenės poreikiams, nes pagal savo savybes lieka netinkami naudoti bet kokiai veiklai. UAB „Kelprojektas“ pateikta žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ištrauka su pažymėtais sklypais (toliau – ir Projekto ištrauka) neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriuje, todėl žemės sklypai negali būti projektuojami taip, kaip numatyta Projekto ištraukoje, numatant atskirti visuomenės poreikiams reikalingą didžiąją Sklypui Nr. 4 dalį ir paliekant pareiškėjui siauros juostos palei gatvę ir įsiterpusius mažo ploto sklypus, nereikalingus ir nepaimamus visuomenės poreikiams.

2.4. NŽT pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio normas. NŽT privalėjo nurodyti Ministerijai, jog nagrinėjamu atveju yra privaloma inicijuoti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir dėl tų Sklypų Nr. 1–4 dalių, kurios, atskyrus konkrečiam visuomenės objektui reikalingus žemės plotus, lieka neracionalios, netaisyklingos konfigūracijos, netinkamos funkcionuoti kaip atskiri žemės sklypai, kuriuose būtų galima vykdyti savarankišką ūkinę veiklą.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas paaiškino:

3.1. NŽT direktoriaus įsakymais buvo patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų teritorijos ribų planai bei žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams, savininkų sąrašai ir nuspręsta pradėti žemės sklypų (jų dalių), nurodytų savininkų sąrašuose, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Pareiškėjas apie minėtus NŽT direktoriaus įsakymus buvo informuotas Taisyklėse nustatyta tvarka. Šie įsakymai teismui nebuvo apskųsti bei yra galiojantys.

3.2. Kauno rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Kauno LEZ) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Šio detaliojo plano sprendinių brėžinyje yra pažymėta teritorija, reikalinga Kauno LEZ teritorijos plėtrai. Pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ginčo žemės sklypų dalys patenka į minėtame teritorijų planavimo dokumente pažymėtą teritoriją. Projektai yra rengiami tik pagal patvirtinto Detaliojo plano sprendinius ir sprendinių brėžinyje pažymėtas ribas. Todėl projektų rengimo metu Detaliuoju planu suprojektuotos ribos nekeičiamos.

3.3. Dėl likusių (visuomenės poreikiams neplanuojamų paimti) žemės sklypų dalių, nepatenkančių į Kauno LEZ teritoriją, NŽT neturi teisės priimti jokių sprendimų. NŽT, priešingai negu teigia pareiškėjas, taip pat neturi teisės Ministerijai (ar kuriam nors kitam subjektui) teikti nurodymus dėl visuomenės poreikiams nereikalingų žemės sklypų (jų dalių) paėmimo.

3.4. NŽT teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį Sprendimą, kurį panaikinti nėra jokio pagrindo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams arba tuo atveju, jeigu byla būtų nagrinėjama – skundą atmesti. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė:

4.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemė nėra paimama visuomenės poreikiams, o tik pradedama šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pareiškėjui priklausančios žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, nebus paimamos visuomenės poreikiams, t. y. bus atidalintos, atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, ir paliekamos pareiškėjui, o visi nuostoliai, susiję su pareiškėjui priklausančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginami, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu būtų paimtos žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatytą Kauno LEZ teritoriją, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nėra jokių teisės aktų, įpareigojančių Ministeriją visuomenės poreikiams paimti didesnį žemės plotą negu jo reikia valstybei.

4.2. Pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų patenkinimas pareiškėjui jo siekiamų materialių teisinių pasekmių nesukeltų. Nagrinėjamu atveju Sprendime nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui. Ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kelprojektas“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Sprendimą panaikinti. Žemės sklypų, įtrauktų į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, sąraše numatyta, jog byloje minimi sklypai bus paimami ne visi, o tik jų dalys. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo numatyti, kad Sklypai Nr. 1–4 visuomenės poreikiams turėtų būti paimami visa apimtimi.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7.1. Pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai. Siekiant išplėsti Kauno LEZ teritoriją 2019 m. pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai, kurių organizatorius – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o rengėjas – UAB „Kelprojektas“. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. gavo UAB „Kelprojektas“ pranešimus, kuriais buvo informuotas apie pradedamus rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, apie formuojamus naujus sklypus bei gavo formuojamų žemės sklypų planus.

7.2. Pareiškėjas, įvertinęs gautus dokumentus, pastebėjo, jog paimama didžioji kiekvieno iš sklypams priklausanti centrinė sklypo dalis, o pareiškėjui paliekamos visuomenės poreikiams neimamos dalys, išsidėsčiusios siaura juosta (kai kur vos 0,73 m pločio arba įsiterpusios tarp paimamo sklypo ir kito privataus sklypo), kas, pareiškėjo manymu, daro tokių paliekamų sklypo dalių naudojimą pagal paskirtį negalimu ir prieštarauja teisės aktams. Nesutikdamas su tuo, kad visuomenės poreikiams neimamos likusios dalys, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 18 d. kreipėsi su pasiūlymu į Ministeriją ir UAB „Kelprojektas“, prašydamas nustatyti racionalias paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų ribas.

7.3. Ministerija 2020 m. sausio 22 d. rašte Nr. (23.10-71)-3-270 „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo“ nurodė, kad nėra teisės aktų, įpareigojančių žemės paėmimu suinteresuotą instituciją visuomenės poreikiams paimti didesnį žemės plotą, negu jo reikia valstybės svarbiam ekonominiam projektui. Pareiškėjas 2020 m. vasario 14 d. pateikė skundą NŽT, kuriame prašė įpareigoti Ministeriją pertvarkyti žemės sklypus laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. NŽT 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. lSS-575-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundų“ atsisakė atlikti pareiškėjo minimus veiksmus.

8. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Kauno rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kauno LEZ detalųjį planą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl šio detaliojo plano teisinės reikšmės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese, 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015 pažymėjo, kad vienas iš Kauno LEZ detaliojo planavimo tikslų – apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams, t. y. juo apibrėžiama konkreti teritorija, priskirta Kauno LEZ.

9. Teismas pažymėjo, kad Kauno LEZ teritorijos ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, taip pat patvirtintas 458,6999 h teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Būtent šiose Nutarimu patvirtintose ribose, remiantis Detaliuoju planu ir vadovaujantis Žemės įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatomis, gali būti paimami visuomenės poreikiams žemės sklypai (jų dalys), nes tik jie patenka į Kauno LEZ teritoriją ir sudaro šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinto visuomenei svarbaus ekonominio projekto dalį.

10. Įvertinęs Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas nurodė, kad NŽT vadovo sprendimu žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais pagal teritorijų planavimo dokumentus, tenkinant viešąjį interesą, o šiuo atveju viešajam interesui tenkinti, t. y. tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas, reikalinga tik žemė, esanti Detaliuoju planu nustatytos ir Nutarimu patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribose. Kadangi NŽT, priimdama Įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, yra griežtai apribota Žemės įstatymo, ji nagrinėjamu atveju turi teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją.

11. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemė buvo paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti Nutarimo ir priimtų įsakymų pagrindu. Žemės sklypų dalys, kurias pareiškėjas prašo paimti visuomenės poreikių įgyvendinimui, nepatenka į Kauno LEZ teritoriją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja ginčo teisinių santykių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradėjimo tuo atveju, kai pareiškėjui priklausančios žemės sklypų dalys nepatenka į Nutarimu nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Teismo nuomone, nusprendus paimti iš pareiškėjo žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, būtų pažeistos ne tik Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, bet ir Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos.

12. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Nutarimu yra ribojama pareiškėjo nuosavybės teisė ar pažeidžiamas proporcingumo principas, nes Vyriausybė, nustatydama Kauno LEZ teritorijos ribas, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl konkrečios apimties žemės sklypų, taip pat individualiais požymiais apibūdintų žemės sklypų (ne) įtraukimo į Kauno LEZ teritoriją. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas užtikrina pareiškėjo teisę gauti visų jo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog, siekiant visuomenės poreikiams paimti pareiškėjui priklausančias sklypų dalis, nepatenkančias į Kauno LEZ teritoriją, turėtų būti vykdoma atskira procedūra, vertinant visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą pagal kitus Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, tačiau tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

13. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad NŽT teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą (raštą). Netenkinęs pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis.

15. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai tyrė įrodymus, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde be skunde išdėstytų argumentų nurodo:

15.1. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios teisėtumo – pareiškėjas šio juridinio fakto neginčija ir iš esmės neprieštarauja, kad visuomenės poreikiams būtų paimamos jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypų dalys, tačiau pareiškėjas ginčija pačių žemės sklypų (t. y. sklypų, kurie formuojami iš visuomenės poreikiams paimamų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių) formavimo procedūros teisėtumą bei reikalauja, kad visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai būtų formuojami laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno LEZ teritorija suplanuota teritorijų planavimo dokumentu ir reikalingos visuomenės poreikiams žemės dydis (plotas) nustatytas šiuo teritorijų planavimo dokumentu, dėl ko ir paimamos tik tos sklypų dalys, kurios patenka į suplanuota Kauno LEZ teritoriją. Tačiau pareiškėjas to net ir neginčijo – ginčas buvo būtent dėl to, kad formuojant iš pareiškėjo paimamų žemės sklypų dalis pareiškėjui paliekamos neracionalios ir negalimos padalyti bendraturčiams žemės sklypų dalys, dėl ko pareiškėjas atsakovo ir prašė taikyti Taisyklių 34.3 punkto reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas apie šį skundo pagrindą apskritai nepasisakė.

15.2. Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog <...> Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo manymu, būtent ši stadija, kai yra tik rengiamas visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ir kai pareiškėjas turi teisę teikti pasiūlymus dėl paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų dydžio, ir yra ta stadija, kuomet pareiškėjo keliami klausimai dėl viso žemės sklypo paėmimo turi būti išnagrinėti, dėl ko skundžiamo pirmosios instancijos teismo argumentai, kad toks klausimas neva turi būti nagrinėjamas atskiros procedūros metu, yra visiškai nepagrįsti, juolab, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių jau dabar yra akivaizdu, kad nei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą inicijavusi Ministerija, nei šią procedūrą vykdanti NŽT tokių veiksmų (atskiros žemės paėmimo procedūros) net neketina vykdyti, ir būtent dėl tokių šių institucijų ketinimų pareiškėjas ir kreipėsi su skundu šioje administracinėje byloje.

15.3. Iš teismo sprendimo neaišku, kodėl ginčo atveju teismas laikė, jog Taisyklių 34.3 punkto nuostatos netaikomos. Jeigu teismas susiejo reikalingo paėmimui sklypo formavimo procedūrą su teritorijų planavimo dokumente nurodytos teritorijos ribomis, tai, pareiškėjo vertinimu, Taisyklių 34.3 punkto nuostata yra apskritai neveikianti ir nereikalinga, nes visais atvejais, pasak teismo, sklypas bus tik tokio dydžio, koks jis yra patvirtintas visuomenės poreikiams reikalingos teritorijų planavimo dokumentų ribose. Taisyklių 34.3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti reikalinga konkreti žemės sklypo dalis, tačiau kita likusi žemės sklypo dalis, nepatenkanti į konkrečios žemės sklypo dalies ribas, pagal savo parametrus visiškai netinka toliau naudoti pagal vientisam žemės sklypui nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir kitus duomenis, negali būti pritaikyta jokiai atskirai veiklai, laikytina, kad visuomenės poreikiams reikalingas visas žemės sklypas. Pareiškėjas teigia, jog likusios žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams pagrindžia ne konkrečios vietos ir ploto būtinumas visuomenės poreikiams, apibrėžtas teritorijų planavimo dokumente, bet likusios dalies neracionalumas ir negalėjimas panaudoti konkrečiai atskirai veiklai vykdyti, taip pat galimybės šios dalies padalyti tarp bendraturčių nebuvimas.

15.4. Teismo sprendimo motyvai, kad neva pareiškėjui liekančios žemės sklypų dalys nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, tai jų negalima ir paimti, nes tai prieštarautų Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, yra visiškai nepagrįsti, nes nei viena iš šių nuostatų pareiškėjo prašymui projektuoti paimamus sklypus taip, kad pareiškėjui nebūtų paliekamos neracionalios sklypų dalys, kurių neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir padalyti tarp bendraturčiu, neprieštarauja, ir priešingai – būtent šios nuostatos yra taikomos ir aiškinamos sistemiškai kartu su visomis kitomis žemės paėmimo procedūrą reglamentuojančiomis teisės normomis, pagal kurias ginčo atveju pareiškėjui reikalaujant, kartu su visuomenės poreikiams reikalingais žemės sklypais, apibrėžtais Kauno LEZ teritorijos ribomis, turi būti paimamos ir tos dalys, kurios yra neracionalios, nepanaudotinos ir negalimos padalyti tarp žemės sklypų bendraturčiu.

15.5. Tiek teismas, tiek atsakovas skundžiamame sprendime teigia, kad šiuo metu rengiamu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu Detaliuoju planu suprojektuotų sklypų ribų keisti negalima, tačiau Detaliajame plane apibrėžta tik visuomenės poreikiams reikalinga teritorija, o Sklypų Nr. 1–4 pertvarkymas padalijimo būdų suformuojant atskirus žemės sklypus, reikalingus ir nereikalingus visuomenės poreikiams, nenumatytas. Pareiškėjo manymu, jeigu Detaliajame plane būtų įtvirtinti sprendiniai dėl Sklypų Nr. 1–4 padalijimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas net nebūtų rengiamas, todėl keisti Detaliojo plano sprendinių nereikia. Net jeigu būtų suprojektuoti Sklypų pertvarkymai, NŽT, vadovaujantis Taisyklių 34.3 punkto nuostatomis, turi teisę inicijuoti Detaliojo plano koregavimo projekto rengimą.

15.6. Pareiškėjui paliekami žemės plotai, kuriuose projektu numatoma suprojektuoti nepaimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus, neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų, įtvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypu formavimo ir pertvarkymo projektu rengimo taisyklių III skyriuje, todėl negali būti projektuojami taip, kaip numatyta projekto ištraukoje, numatant atskirti visuomenės poreikiams reikalingą didžiąją Sklypui Nr. 4 dalį ir paliekant pareiškėjui siauros juostos palei gatvę ir įsiterpusius itin mažo ploto sklypus, nereikalingus ir nepaimamus visuomenės poreikiams. Kadangi pareiškėjas žemės sklypus valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, šiuo atveju neįmanoma atskirti žemės sklypų bendraturčiams priklausančio turto dalių vienos nuo kitos nepadarius šiam turtui žalos, nes atidalijama žemės sklypo dalis negalės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir pagal nustatytą iki paėmimo visuomenės poreikiams pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, todėl, nagrinėjamos situacijos aplinkybės visiškai atitinka Taisyklių 34.3 punkte nurodytus kriterijus, kai visuomenės poreikiams turi būti paimamos visos pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, kurios po žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto užbaigimo negalės būti laikomos naudingu plotu ir naudojamos pagal tikslinę paskirtį, t. y. negalės būti naudojamos nei žemės ūkio, nei jokiai gamybos / pramonės ar kitai naudingai veiklai.

16. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad:

16.1. Nesutinka su pareiškėjo pateikta interpretacija dėl Taisyklių 34.3 punkto aiškinimo ir taikymo. Pirmiausia, aptariama nuostata turi būti aiškinama kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktu, pagal kurį žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Antra, iš Taisyklių 34.3 punkto gramatinės formuluotės „visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai“, „visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas žemės sklypas ir jame esantys statiniai“ matyti, kad šis punktas taikomas tik tiems atvejams, kai žemės sklype yra statiniai. Trečia, kvestionuojama nuostata yra taikoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo stadijoje, t. y. iki NŽT vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, o ne vėlesniame etape – rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus.

16.2. NŽT vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planą, vėlesniame etape rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nėra numatyta galimybė keisti paimamo visuomenės poreikiams žemės plotą ar (ir) ribas. Ministerija, atlikdama žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę, nenustatė pagrindo taikyti Taisyklių 34.3 punktą ir inicijuoti Nutarimo bei Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ pakeitimus.

16.3. Pareiškėjas NŽT direktoriaus 2019 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 1P-116-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 116) ir NŽT direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1P-122-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 122), kuriais nuspręsta iš pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų visuomenės poreikiams paimti atitinkamas žemės sklypo dalis, neginčijo, tačiau bandydamas apeiti draudimą ginčyti NŽT sprendimus pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą vėlesniais etapais, NŽT pateikė 2020 m. vasario 14 d. skundą dėl pradedamų rengti 5 žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų (Kauno LEZ teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje, kuriame prašė įpareigoti Ministeriją ir UAB „Kelprojektas“ nustatyti racionalias ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų ribas, pagal pareiškėjo pateiktus pasiūlymus ir taip nepagrįstai inicijavo teisminį ginčą.

16.4. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms yra taikomos kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nėra taikomos.

16.5. Nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra numatyta, jog projekto organizatoriaus atsisakymai priimti suinteresuotų asmenų (nagrinėjamu atveju pareiškėjo) pasiūlymus gali būti skundžiami NŽT, todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti NŽT Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą negali būti tenkinami, nes tokia administracinė procedūra nepriskiriama NŽT kompetencijai. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto sprendžiami bendrosios kompetencijos apygardos teisme.

16.6. Pareiškėjo skundo motyvai, jog paliekamos žemės sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir negali būti naudojamos pagal paskirtį, yra tik deklaratyvūs. Pagal Taisyklių 12.1.5 punktą projekto rengėjas, rengdamas projektą, be kita ko, pertvarko, kaip aptarta su žemės savininkais ar kitais žemės naudotojais, tas žemės sklypo dalis, kurių nenumatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat projektuoja kelius, numato melioracijos sistemų pertvarkymą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą arba pakeitimą, suprojektuoja siūlomus servitutus.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ministerijos teigimu, teismas pagrįstai nustatė, jog NŽT gali spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritoriją. Pareiškėjui priklausančios žemės sklypų dalys, kurias pareiškėjas prašo paimti visuomenės poreikių įgyvendinimui, nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, todėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 18 d. rašto Nr. 1SS-575-(5.59E.) „Dėl Jūsų skundų“ teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. skundą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad NŽT skundžiamame rašte teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemė paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ ir NŽT priimtų įsakymų pagrindu, o žemės sklypų dalys, kurias pareiškėjas prašo paimti visuomenės poreikių įgyvendinimui, nepatenka į Kauno LEZ teritoriją.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad pagal Taisyklių 34.3 punktą, visuomenės poreikiams turi būti paimamos visos pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, kurios po žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto užbaigimo negalės būti laikomos naudingu plotu ir naudojamos pagal tikslinę paskirtį.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

31. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti tikrinamą teismo sprendimą, ir priėmė teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

32. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas NŽT direktoriui 2020 m. vasario 14 d. pateikė skundą (I t., b. l. 21–22), kuriame prašė įpareigoti projekto organizatorių – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ir projekto rengėją – UAB „Kelprojektas“, nustatyti racionalias ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias iš pareiškėjo paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų ribas, jas nustatant pagal pareiškėjo pateiktus 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. pasiūlymus, t. y. paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų ribas sutapatinti su šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis ir paimamus visuomenės poreikiams sklypus suprojektuoti taip: (1) paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektuoti taip, kad paimamo žemės sklypo ribos sutaptų su žemės sklypo ribomis, t. y. visą žemės sklypą projektuoti kaip paimamą visuomenės poreikiams; (2) paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektuoti iš projekte pažymėtų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 5-3 ir 5-2 dalių, t. y. žemės sklypo 5-3 ir 5-2 dalis projektuoti kaip vieną paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą; (3) paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektuoti iš projekte pažymėtų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3-3 ir 3-2 dalių, t. y. žemės sklypo 3-3 ir 3-2 dalis projektuoti kaip vieną paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą; (4) paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektuoti iš projekte pažymėtų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2-1, 2-4 ir 2-2 dalių, t. y. žemės sklypo 21, 2-4 ir 2-2 dalis projektuoti kaip vieną paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą.

33. Atsakovas 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1SS-575-(5.59E.) „Dėl Jūsų skundų“ (I t., b. l. 17–19) pateikė atsakymą, kuriame paaiškino, kad pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalys patenka į Kauno LEZ detaliajame plane pažymėtą teritoriją, projektai yra rengiami tik pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius ir detaliojo plano sprendinių brėžinyje pažymėtas ribas, todėl projektų rengimo metu detaliuoju planu suprojektuotos ribos nekeičiamos. NŽT taip pat paaiškino, kad pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalį, ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą.

34. Ginčui aktualaus Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka nustatyta Žemės įstatymo 46 straipsnyje, iš kurio nuostatų matyti, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra kompleksinė, susidedanti iš įvairių veiksmų ir etapų.

35. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl byloje nustatytų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kauno rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kauno LEZ detalųjį planą, kuriame apibrėžiama konkreti teritorija, priskirta Kauno LEZ. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribos. Byloje taip pat nėra ginčo, kad apelianto nurodytos valstybės poreikiams nepaimamos žemės sklypų dalys nepatenka į Kauno LEZ teritoriją.

26. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad NŽT direktorius 2019 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1P-116-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ ir NŽT direktorius 2019 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-122-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, be kita ko, patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planą ir žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), savininkų sąrašą, kurie pareiškėjui buvo išsiųsti susipažinti (I t., b. l. 67–77). Byloje nėra duomenų, tokių duomenų nenurodo ir bylos proceso šalys, kad įstatymų nustatyta tvarka šie įsakymai ar jų dalys būtų nuginčyti.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, neginčydamas minėtų NŽT įsakymų, kuriais pradėtos ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, tačiau kreipdamasis į NŽT su skundu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo, iš esmės siekia, kad NŽT įpareigotų projekto organizatorių ir projekto rengėją nustatyti ginčo žemės sklypų ribas pagal pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, t. y. pareiškėjas siekia, kad visuomenės poreikiams būtų paimtos ir likusios ginčo sklypų dalys, kurios nepatenka į Vyriausybės Nutarimu patvirtintą Kauno LEZ teritoriją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog, siekiant visuomenės poreikiams paimti pareiškėjui priklausančias sklypų dalis, nepatenkančias į Kauno LEZ teritoriją, turėtų būti vykdoma atskira procedūra, vertinant visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 34.3 punktas, dėl kurio taikymo pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nepasisakė. Vertindama šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ši teisės norma yra taikoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo etape ir su pareiškėjo prašymo NŽT nagrinėjimu nėra susijusi. Minėta teisės norma nereglamentuoja ginčo teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ja remtis ir pasisakyti dėl jos taikymo aspektų.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1SS-575-(5.59E.) „Dėl Jūsų skundų“ pareiškėjui pateikė tinkamą atsakymą, o pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, kad šis NŽT atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. skundą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte projektuojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo.

30. Dėl kitų pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime arba jie neturi teisinės reikšmės tarp šalių kilusiame ginče, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

31. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.