Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-306-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-23Kauno apygardos teismas
  2. T-148-753/2017Nutartis · 2017-03-21Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-19Kauno apygardos teismas
  4. T-438-840/2017Nutartis · 2017-07-19Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
1S-306-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-01237-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
G. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-306-319/2017
Teisminio proceso Nr.1-45-1-01237-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 13 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. S..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes sudėjus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 11 MGL (414,26 Eur) bauda. Bausmės pradžia 2015 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2017 m. vasario 13 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis G. S. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo nuomone, teismas neįvertino visų svarbių aplinkybių ir jo teigiamų charakterio bruožų. Jo elgesys pataisos namuose teigiamas, darbinė motyvacija aukšta, pataisos namuose dirba, laisvėje taip pat bus įdarbintas. Savo elgesį koreguoja teigiama linkme, ką patvirtina tai kad jis mokosi, turi paskatinimų. Vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. G. S. vertinimu, teismas neobjektyviai ir atmestinai svarstė jo lygtinio paleidimo klausimą. Neatsižvelgė į tai, kad jis nutraukė visus ryšius su asmenimis, kurie darytų jam blogą įtaką.

4.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad pilnai pripažįsta savo nusikalstamą elgesį ir dėlto nuoširdžiai gailisi, suvokia, kad turi būti nubaustas, tačiau nori dirbti, toliau atlyginti civilinį ieškinį, laikytis įstatymų ir būti doras pilietis. Mano, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 80. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties (apygardos teismui tokia informacija nepateikta) nekintantis, statinis balas yra 45, kintantis, dinaminis balas – 35, kuris gali keistis ir rizika sumažėti. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t.y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo G. S. elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, mokosi, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

7.3. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, susikoncentravimas tik ties teigiamu rezultatu, sugeba atpažinti kai kurias problemines sritis, turi ateities tikslų, tačiau jie nėra tvirtai apibrėžti. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti iš nustatytų nuteistojo kriminogeninių veiksnių: gana jauname amžiuje pradėjo smurtauti kitų atžvilgiu, nusikaltimai buvo vykdyti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jis nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos, nors suvokia, kad alkoholis turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui, pataisos namuose dalyvavo Anoniminių alkoholikų grupėse, tačiau labiau dėl formalumo, mano pats galintis savarankiškai susidoroti su problemomis. Riziką mažinantys veiksniai – susiformavusios teigiamos nuostatos į darbą, darbinė veikla pataisos namuose, konkretūs ateities planai, asmeninė parama teikiama artimųjų mažina jo riziką nusikalsti. Nors skunde nuteistasis teigia suvokęs savo nusikalstamo elgesio pavojingumą ir jo baudžiamumą, tačiau nei teisme nei atlikdamas paskirtą bausmę (kas atsispindi socialinio tyrimo išvadoje) savo kaltės nepripažino.

7.4. Nuteistais G. S. prašo atsižvelgti, kad nutraukė ryšius su draugais, kurie įtakoja jo nusikalstamą elgesį, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, išskyrus paties nuteistojo paaiškinimus, nėra. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko ne tik su šeimos nariais, tačiau bendrauja su draugais ir pažįstamais iš laisvės. Vertinant nurodytus ryšius bei tai, kad tiek paskutinį nusikaltimą, tiek ir ankstesnius, nuteistais įvykdė su kitais asmenimis, nėra pagrindo išvadai, kad ryšiai su asmenimis, su kuriais nusikalto, jau yra nutraukti ir laisvėje neatsinaujins, kas tiesiogiai gali įtakoti nusikalstamo elgesio riziką.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo G. S. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas