Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2016 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą Nr. 91-248 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo su 11 (vienuolikos) MGL dydžio (414,26 Eur) bauda.Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 18 d.2016 m. spalio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-248 nutarta taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, drausmės bei režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, yra skatintas, konsultuojamas psichologų pykčio valdymo klausimu dėl smurtinio elgesio nusikaltimų metu. Be to, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, o pažanga ją mažinant nepakankama lygtinio paleidimo taikymui.Skunde nuteistasis G. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 17 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad su apylinkės teismo nutartimi nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas akcentuoja jo asmenybės bruožus iš laikotarpio, kuris buvo prieš pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę, taip pat teismas pažymi jo nusikalstamų veikų pobūdį, mastą, kas yra istorija (praeitis), kurios jis nebegali pakeisti. Todėl toks skundžiamos nutarties motyvavimas neatitinka teisingumo principo.Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę ir užsiimti pozityvia veikla, jo vertybės pasikeitė, kaip ir požiūris į pačią laisvės atėmimo bausmę, jos paskirtį. Nusiskundimų dėl jo elgesio pataisos įstaiga neturi. Nuteistasis abejoja, ar galėtų savo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką išreikšti kaip nors daugiau atlikdamas bausmę pataisos namuose nei prižiūrimas probacijos tarnybos, nes pataisos namuose jis dirbo apmokamą darbą, dalyvavo socialinės reabilitacijos skyriaus ir psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, programose ir renginiuose, dalyvavo pozityvaus laisvalaikio užimtumo renginiuose, rūpinosi savo būrio visuomeniniu gyvenimu ir gerove.Nuteistasis daro išvadą, kad toliau bausmę gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Jo nuomone, teismas nesielgia tinkamai atlikdamas pakartotinį Komisijos ar kompetentingų specialistų, dirbančių su nuteistaisiais, darbą. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. Komisijos nutarimo priėmimo dienai iš paskirtų dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs trečdalį bausmės. Taigi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri suteikia teisę jam teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Šiuo atveju nuteistajam yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 81 balas pagal OASys metodiką, kuri net nėra artima žemai rizikai (0-40 balų), todėl G. S. pažanga bei veiksmai mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius (informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė) turi būti itin akivaizdi bei reikšminga, tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, tokios pažangos nenustatė.G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio smurtinio nusikaltimo padarymą dėl chuliganiškų paskatų. Smurtavimas yra jam būdingas nusikaltimų modelis. Be to, išgėręs alkoholio G. S. gali būti agresyvus. Spręsdamas šias turimas problemas, nuteistasis lankė Anoniminių alkoholikų susitikimus, buvo konsultuojamas psichologų dėl pykčio valdymo smurtinio elgesio nusikaltimų metu. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad Anoniminių alkoholikų susitikimai buvo lankomi labiau dėl formalumo, o ne noro padėti sau bei siekio susimąstyti apie alkoholio žalą žmogaus organizmui, aplinkiniams. Kelios psichologų konsultacijos šiuo metu akivaizdžios naudos dar taip pat nedavė, nes G. S. alkoholio vartojimo problemos nesuvokia, savo elgesio pasekmes ne visada apgalvoja, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, o ne specialistų jam teikiamomis rekomendacijomis, patarimais. Taigi, nuteistojo mąstymas nėra lankstus, save jis mato labiau iš pozityvios pusės. G. S. save apibūdina kaip ramų, sunkiai supykstantį, nelendantį kur nereikia asmenį, nors bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis elgiasi pakankamai impulsyviai, siekdamas, kad kiti paklustų, yra naudojęs smurtą, grasinimus smurtu. Taigi, neigiamas savo asmenybės savybes nuteistajam sunku įvardyti, kaip ir turimas problemas. Socialinio tyrimo išvados rengėjai jį apibūdina kaip lengvatikį ir lengvai pasiduodantį kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje asmenį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog G. S. būtina ugdyti savo valines savybes, labiau įsiklausyti į jam teikiamas rekomendacijas ir pastarąsias vykdyti ne formaliai, tačiau nuoširdžiai stengiantis įsisavinti gaunamą informaciją.Aukštesnysis teismas, vertindamas nuteistojo sėkmingos probacijos galimybes, atsižvelgia į tai, jog G. S. specialybės neturi, pataisos įstaigoje neišreiškė noro įgyti konkretų amatą, nuo 2016 m. vasario mėnesio dirba ūkio aptarnavimo brigadoje elektriku, mokosi vienuoliktoje klasėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo įsidarbinimo laisvėje galimybės nėra didelės, jis yra savamokslis, neturi įgijęs vidurinio išsilavinimo. Išėjęs į laisvę, planuoja dirbti statybose pagal individualią veiklą, tačiau aktyviomis darbo paieškomis neužsiima, šiuo metu nėra susiradęs darbovietės, kuri jį įdarbintų po galimo lygtinio paleidimo.Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad nuteistasis nesugeba planuoti savo išlaidų ir per daug išlaidauja. Pinigų G. S. turi kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau turi per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti. Nuteistasis tam tikrais laikotarpiais išgyvena finansinius sunkumus, kas gali lemti pakartotinį nusikalstamumą, nes jokiose programose, susijusiose su lėšų bei pajamų tvarkymu, nėra dalyvavęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinius ryšius nuteistasis palaiko su broliu, sese bei mama, tačiau, išėjęs į laisvę, planuoja gyventi pas močiutę, kas verčia abejoti G. S. santykių su artimiausiais šeimos nariais stiprumu. Abejotina, ar garbaus amžiaus moteris bus autoritetas anūkui ir sugebės jį prevenciškai veikti, t. y. būti atsvara nuo neigiamos netinkamų draugų ar pažįstamų įtakos. Tai, jog G. S. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos vedamuose užsiėmimuose, nėra kuo nors ypatingos, išskirtinės aplinkybės, rodančios nuteistojo elgesio bei mąstymo pokytį teigiama linkme. G. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto, dalyvavimas minėtose programose akivaizdžių rezultatų neduoda, nes nuteistasis kaltę pripažįsta tik dėl ankstesnių nusikaltimų, dėl nusikaltimo, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdymo kaltę jis neigia. Skunde apygardos teismui G. S. nurodo, jog bausmės atlikimo metu jo vertybės pasikeitė (kokios nedetalizuoja), tačiau apie atgailą bei nuoširdų gailėjimąsi dėl kitam asmeniui sutrikdytos sveikatos jis nekalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokioms nuostatoms, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę nėra pagrindo.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 17 d. nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. G. S. šiuo metu neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, todėl negali tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.