Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-07-10 · Civilinė byla Nr. e2S-624-459/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-10
Bylos Nr.
e2S-624-459/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05402-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
S. R.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-624-459/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05402-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl įpareigojimo išmokėti lėšas, esančias mirusio asmens banko sąskaitoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Swedbank“ išmokėti ieškovei lėšas, esančias mirusio asmens A. O. banko sąskaitoje. Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovė nurodo tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimu buvo pripažinta, kad S. R. 2019 m. gegužės 10 d. sudarytos tarp jos ir S. K. rentos sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į S. K. pinigines lėšas; tuo tarpu 2020 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu A. O. paveldėjo mirusios mamos S. K. pinigines lėšas, pripažintas negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, kas reiškia, kad jis yra privalomai vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis), įskaitant ir banką, nusprendė, kad tuo atveju, jei bankas atsisako gera valia įvykdyti teismo sprendimą ir išmokėti pinigines lėšas, kurios priklauso S. R. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovė turi ne kreiptis į teismą su ieškiniu dėl banko įpareigojimo įvykdyti teismo sprendimą, o kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atitinkamai į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo priverstine tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 586 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad ieškovė jau yra atlikusi veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nurodo kaip atsisakymo priimti ieškovės ieškinį pagrindą, 2024 m. spalio 14 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomo rašto išdavimo, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą išaiškinęs galimybę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, todėl apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o ieškinį priimti bei išnagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

7. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį, kuria nuspręsta neišduoti ieškovei vykdomojo rašto.

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

9. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl ieškovės teikiami papildomi įrodymai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Apeliantė nesutikdama su ginčijama nutartimi nurodo, kad jau yra atlikusi veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nurodo kaip atsisakymo priimti ieškovės ieškinį pagrindą, kadangi gavusi atsakovės atsisakymą išmokėti regreso tvarka priteistas lėtas, esančias banke, 2024 m. spalio 14 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomo rašto išdavimo, o Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą išaiškinęs galimybę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1271-1097/2024 iš dalies tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl paveldėjimo teisės ginčijimo, asmeninio testamento patvirtinimo ir alternatyvaus reikalavimo dėl rentos sutarties pripažinimo įvykdyta, kuriuo: S. K. ir ieškovės 2019 m. gegužės 10 d. sudaryta sutartis pripažinta rentos sutartimi; taip pat pripažinta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 10 d. rentos sutartį įvykdė, todėl šios sutarties pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į S. K. iki mirties (duomenys neskelbtini) turėtą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), jame esančius daiktus ir S. K. priklausiusias pinigines lėšas, buvusias jos banko sąskaitose; taip pat pripažintas negaliojančiu 2020 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. AR-1623, o kita patikslinto ieškinio dalis atmesta, taip pat atmestas alternatyvus patikslinto ieškinio reikalavimas patvirtinti 2019 m. gegužės 10 d. S. K. asmeninį testamentą.

13. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimu ir nurodė, kad toks teismo sprendimas nereikalauja priverstinio vykdymo, nes jame nurodytos materialiosios teisinės pasekmės (teisinių santykių pripažinimas) atsiranda be tokio sprendimo vykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimas negali būti priverstinai vykdomas CPK VI skyriuje įtvirtinta teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarka. Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei konkrečią pinigų sumą. Pažymėtina, kad išduodant vykdomąjį dokumentą jame turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kitaip tariant, savarankiškai mokėtinos sumos apskaičiavimo antstolis pagal įstatymą ir negalėtų atlikti.

14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovė, siekdama minėtu teismo sprendimu pripažintų teisių įvykdymo, turėtų imtis konkrečių veiksmų ginčo turto paveldėjimo byloje, siekdama atgręžti teisines pasekmes, atsiradusias pagal teismo sprendimu pripažintą negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą.

15. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs apeliantės pateikto ieškinio reikalavimą ir pagrindą, kuriuo siekiama pripažinti ieškovės teisę į restituciją ir įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei pinigus, esančius A. O. sąskaitoje, paveldėtus po motinos S. K. mirties, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį nurodydamas, kad ieškovė turi ne kreiptis į teismą su ieškiniu dėl banko įpareigojimo įvykdyti teismo sprendimą, o kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi kilusio ginčo atveju vykdomojo dokumento išdavimas yra negalimas.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Raimonda Andrulienė