Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-19-266/2012 pagal pareiškėjos N. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-970-786/2009, suinteresuotas asmuo D. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atnaujinti procesą pareiškėja N. S. prašė remdamasi tuo, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėja nurodė, kad procesas turėtų būti atnaujintas dalyje dėl turto dalybų, kadangi buvo pažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas, ir klaidingai taikyti CK 3.26, 3.118, 3.123 straipsniai. Pareiškėjos nuomone, neteisingai buvo padalintas santuokoje įgytas turtas, nepadalintas santuokoje įsigytas namas, kilnojamasis turtas. Pareiškėja teigė, kad pasirašant santuokos nutraukimo sutartį, ji sirgo lėtine psichikos liga – sunkiu depresijos epizodu, todėl dėl savo sveikatos būklės negalėjo pilnai suvokti aplinkybių, savo veiksmų pobūdžio, numatyti galimų pasekmių. Pareiškėja pateikė byloje patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo prašė padalinti santuokoje įsigytą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš D. S. išlaikymą bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. Anykščių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą nutraukti N. S. ir D. S. santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo sulygta, kad santuokoje 2007-06-13 sutartimis įsigyti žemės sklypai: 0,7100 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), 0,8500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), l,8200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,8600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka D. S. asmeninėje nuosavybėje. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, surašyta 2009-07-29, sutuoktiniai susitarė, kad nepilnametės dukters S. S. gyvenamoji vieta nustatoma su jos tėvu D. S.. N. S. įsipareigojo dalyvauti dukters auklėjime, rūpintis jos sveikata, remti materialiai – mokėti išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 1 MGL iki dukters S. S. pilnametystės. D. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi įsipareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo, apmokėti už N. S. perkamą automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1996. Prieš teismui tvirtinant sutartį, automobilis pareiškėjai buvo nupirktas. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje buvo aptarti santuokoje įgyto turto pasidalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo klausimai pasirašė abu sutuoktiniai – N. S. ir D. S. (b. l. 5-6). Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo sutarties pasekmių patvirtinimo dalyvavo abu sutuoktiniai, pareiškėja N. S. sutiko su pasirašytos sutarties sąlygomis.

Pareiškėja N. S. atskiruoju skundu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, remdamasi LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.ir teigia, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendime, tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t.y. neteisingai padalintas santuokoje įsigytas turtas, nepadalintas santuokoje įsigytas namas, kilnojamasis turtas, neteisingai padalintas kitas nekilnojamasis turtas. Taip pat N. S. atskirajame skunde nurodė, kad pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ji sirgo lėtine psichikos liga, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų pobūdžio bei numatyti padarinių. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai, neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Pažymėtina, kad teismas supaprastinta tvarka nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, nenustatinėja turto balanso, t.y. šiuo atveju bendro turto kiekio, vertės nurodymas, reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. LR CK 3.53 str. 4 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nepažeidžia viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.

Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo D. S. nusipirko iki santuokos sudarymo 2004 m. gruodžio 23 d. (b. l. 83-84). Dėl to nepreziumuojama, kad šis namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis įregistruotas kaip asmeninė D. S. nuosavybė.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai laisva valia sutartyje kaip dalytiną gali nurodyti asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nustatyti tokio turto padalijimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad N. S. ir D. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neišreiškė valios dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., padalinimo, darytina išvada, kad sutuoktiniai bendru sutarimu sutiko, kad šis turtas, kaip asmeninė D. S. nuosavybė, nėra dalintinas. Pareiškėja N. S. nepateikė jokių įrodymų, kad ji prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos užbaigimo, namo įrengimo, remonto ar kitaip pagerino šį nekilnojamąjį turtą. Tai kad kartu gyveno su D. S. savaime nereiškia, kad tuo įgijo teises į jo turtą.

Byloje nustatyta, kad 0,7100 ha ploto žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), 0,8500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), l,8200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), 0,8600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgyti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui esant santuokoje ir buvo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo susitarta, kad minėti sklypai po santuokos nutraukimo lieka D. S. asmeninėje nuosavybėje. Pareiškėjos teigimu, Anykščių rajono apylinkės teismas, patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktiniui D. S., pasielgė neteisėtai ir iš esmės pažeidė jos kaip sutuoktinės teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo pareiškėjos argumentu. Suinteresuotas asmuo D. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią 2009-09-03 sprendimu patvirtino Anykščių rajono apylinkės teismas, įsipareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo įsiteisėjimo, apmokėti už N. S. pirkimo – pardavimo sutartimi iš A. D. įsigyjamą lengvąjį automobilį BMW, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1996. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. pagal 2009-07-03 ir 2007-07-15 sutartis buvo skolingas D. S. 15 000 Lt. (b. l. 91, 92 psl.). 2009-08-21 A. D. gražino 15 000 Lt skolą ne pinigine išraiška, o perleisdamas automobilio BMW 525, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1996, nuosavybės teisę pareiškėjai N. S.. D. S. su tokiomis skolos grąžinimo sąlygomis sutiko. (b. l. 94). Automobilio pirkimas – pardavimas buvo įformintas 2009-08-21 pirkimo-pardavimo sutartimi. (b. l. 93). Pareiškėja N. S. patvirtino, kad buvęs sutuoktinis jai nupirko automobilį ir įvykdė įsipareigojimą, numatytą 2009 m. liepos 29 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje(b. l. 26).

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta, kad dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Remiantis byloje esančiais nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi dalijamų sklypų bendra rinkos vertė buvo apie 11 000 Lt. (b. l. 12, 14, 16, 18 psl.). Remiantis R. D. skolos rašte nurodytu automobilio BMW 525 įvertinimu bei atsižvelgiant į automobilio gamybos metus, darytina išvada, kad reali BMW 525 rinkos vertė 2009 buvo apie 10 000 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad Anykščių rajono apylinkės teismas tinkamai ir teisingai įvertino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį bei teisėtai ją patvirtino, nes D. S. minėta sutartimi įsipareigojo N. S. nupirkti automobilį kurio rinkos vertė atitiko dalijamų santuokoje įgytų žemės sklypų vertę. Kadangi D. S. įsipareigojimą nupirkti N. S. automobilį įvykdė, pareiškėjos teisėti interesai nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principo, tinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių turto padalijimą nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir nepadarė teisės normos taikymo klaidos.

Pareiškėja nurodė, kad pasirašant santuokos nutraukimo sutartį, ji sirgo lėtine psichikos liga – sunkiu depresijos epizodu, todėl dėl savo sveikatos būklės negalėjo pilnai suvokti aplinkybių, savo veiksmų pobūdžio, numatyti galimų pasekmių. Byloje nustatyta, kad N. S. 2009-07-03 ir 2009-09-09 lankėsi pas psichiatrą, nes jai buvo nustatytas sunkios depresijos epizodas be psichozės sindromų ir pakirtas gydymas. (b. l. 151). Sunkios depresijos epizodas be psichozės sindromų – tai depresijos epizodas, kuriam būdinga stipri ir pacientui kelianti stresą būsena, ryškus yra savęs nuvertinimas, menkavertiškumo ir kaltės idėjos. Pabrėžtina, kad toks psichikos sutrikimas nesukelia neveiksnumo. Esant tokiam sutrikimui žmogus suvokia savo veiksmų pobūdį ir esmę. Pažymėtina, kad ligos laikotarpiu 2009-08-20 N. S. Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nes ji planuoja išvykti visam laikui į Norvegiją. (b. l. 24 psl.). Be to, tuo metu ji buvo darbinga, 2009-07-13 grįžo į darbą, kur dirbo pardavėja. Tokie pareiškėjos minėtame prašyme išdėstyti planai, akivaizdžiai įrodo, kad ji tuo metu buvo sąmoninga, planavo ateitį, suprato savo veiksmų pobūdį. Pareiškėja N. S. teigdama, kad nesuvokė visų sutarties pasirašymo aplinkybių, pateikė UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ konsultacinę išvadą, kurioje buvo apibūdinta pareiškėjos sveikatos būklė santuokos nutraukimo metu. (b l. 52-55). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ konsultacinė išvada apie pacientės sveikatos būklę neatitinka kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms: tai, jog pareiškėja tuo metu dirbo parduotuvėje pardavėja, gydėsi, tuoj po santuokos nutraukimo trims mėnesiams išvyko užsienį. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja N. S., pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, suvokė sutarties pasirašymo aplinkybes ir pasekmes, jų siekė. Proceso atnaujinti prašo po to, kai iš jos pareikalautas išlaikymas dukrai ( b.l.39), iki šiol ji nėra pastoviai prisidėjusi prie dukters išlaikymo ( b.l.101- vaikų išlaikymo fondo administracijos pažyma, b.l. 135)

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog D. S. naują santuoką sudarė jau po to, kai gavo procesinius dokumentus. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2011-04-27. Anykščių rajono apylinkės teismas nurodė pareiškėjai ištaisyti prašymo trūkumus iki 2011-05-31. Tik N. S. ištaisius trūkumus, procesiniai dokumentai 2011-06-06 dokumentai buvo įteikti D. S.. Tuo tarpu santuoką suinteresuotas asmuo sudarė dar 2011-05-14.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išvardintomis aplinkybėmis, įvertinęs bylos medžiagą ir ištyręs įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjos atskirojo skundo netenkinus ir suinteresuotam asmeniui prašant, iš apeliantės priteisiamos suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 194). Atsižvelgus į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija teisingumo ministrų patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, teismas laiko, kad ši suma yra pagrįsta, todėl priteisiama iš N. S. D. S. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.