Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui G. O. dėl iškeldinimo iš būsto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. R. buvo atsakovo G. O. sesuo, jai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su gyvenamuoju namu, viraline, ūkiniais pastatais, kiemo rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). I. R. mirė, po jos mirties palikimą, kurį sudarė žemė ir gyvenamasis namas su kitais pastatais, pagal (duomenys neskelbtini) testamentą priėmė sutuoktinis M. R.. Šio asmens nuosavybės teisė išduoto pavelėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1137 pagrindu į nekilnojamąjį turtą įregistruota nekilnojamojo turto registre 2019-03-28. Ieškovas 2020-08-12 per notarą įteikė Atsakovui reikalavimą geranoriškai išsikelti iš namo ir ūkinių pastatų su visa manta, suteikdamas tam 3 mėnesių laikotarpį. Suėjus nustatytam terminui Atsakovas nesutiko išsikelti iš būsto. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo iškėlė reikalavimą iškeldinti Atsakovą su visa manta iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo turįs teisę name gyventi, nes tokia buvusi jo mirusios sesers I. R. valia.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo namas su ūkiniais ir kitais pastatais, kuriame gyvena Atsakovas, yra Ieškovo asmeninė nuosavybė ir Ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis), o taip pat turi teisę ginti pažeistas teises (LR CK 4.98 str.). Civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pradinė būsto savininkė Atsakovo sesuo I. R. leido Atsakovui neterminuotai gyventi kartu su ja ir jos sutuoktiniu jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, taip pat naudotis ūkiniais pastatais. Nei į gyvenamąjį namą, nei į kitus pastatus Atsakovas neturėjo jokių teisių. Taigi, tarp šalių sudarytą susitarimą dėl Atsakovo gyvenimo neatlygintinai dabar jau mirusiai seseriai priklausiusiame būste teismas laiko panaudos sutartimi. Šios žodinės sutarties turinys pagal šalių paaiškinimus pagrindžia tą aplinkybę, kad Atsakovo sesuo leido Atsakovui gyventi ginčo būste ir deklaruoti gyvenamąją vietą jame neterminuotai. Pažymėtina, kad abi šalys patvirtino, jog dėl leidimo apsigyventi būste Atsakovui buvo duotas tik žodinis leidimas, jokio rašytinio susitarimo, leidžiančio Atsakovui gyventi ginčo būste nei laikinai, nei nuolatos, sudaryta nebuvo, tačiau ši aplinkybė susitarimo dėl panaudos esmės nekeičia.

Būsto savininkei mirus pagal jos 2016-11-10 sudarytą testamentą jos palikimą priėmė sutuoktinis – Ieškovas. Jo nuosavybės teisę patvirtinantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad palikimą Ieškovas priėmė be jokių suvaržymų, t. y. gyvenamajame name ar kituose statiniuose nėra įregistruota nuomos, panaudos ar pan. apribojimų.

Pastebėtina, kad ieškovas savo teisę iškeldinti Atsakovą iš gyvenamosios patalpos grindžia CK 6.612 straipsniu, t. y. teisės norma, suteikiančia teisę asmenį iškeldinti jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei keldinama iš savavališkai užimtų patalpų. Tačiau šiuo atveju Atsakovo veiksmuose savavališkumo požymių nėra, bylos duomenys rodo, o taip pat faktą patvirtina ir Ieškovas, kad asmuo apsigyveno būste turėdamas tam teisėtą pagrindą – tuometinės būsto savininkės, savo sesers I. R., leidimą, taigi, visos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę neatlygintino naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teisiniai santykiai, kurių turinys atitinka panaudos teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju Ieškovo reiškiami reikalavimai kvalifikuotini kaip negatorinis ieškinys.

12Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes - tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Byloje nekyla ginčo, kad Ieškovas yra būsto savininkas, tą patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Šis duomuo laikomas teisingu ir išsamiu, nes nėra nuginčytas (CK 4.262 str.).

13Nagrinėjamu atveju tiek iš Ieškovo, tiek iš Atsakovo pozicijų nustatyta, kad tarp Atsakovo ir jo šeimos nario – sesers I. R. bei jos sutuoktinio, o I. R. mirus – tarp Ieškovo ir Atsakovo susiklostė faktiniai panaudos santykiai. 4Teismas pripažįsta, kad tarp šalių susiklostė neterminuotos žodinės panaudos santykiai, nes būstu Atsakovas naudojasi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatavus, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, būtina nustatyti, ar panaudos sutartis nutrūko ar yra galiojanti iki šiol. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

15Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad Atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas.

Ieškovas įrodė, kad jo 2020-08-12 notariniu keliu perduotas įspėjimas Atsakovui išsikelti buvo įteiktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Atsakovas nuo to laiko, t. y. jau daugiau kaip aštuonis mėnesius yra informuotas apie Ieškovo valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti. Atsakovas teisme patvirtino, kad jis tebegyvena ginčo patalpose, nors jam jau nuo ieškinio kopijos įteikimo momento yra žinoma, kad Ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo. Taigi, laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti, sutarties nutraukimo terminas yra suėjęs ir panaudos sutartis laikytina pasibaigusia. Ši aplinkybė sudaro pagrindą neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų iškeldinti Atsakovą iš jo užimamo būsto nesuteikiant kito būsto.

Teismas atmeta Atsakovo argumentus, kad esą galioti šiuo atveju turėtų jo sesers I. R. sudarytas žodinis testamentas, kuriuo ji visą savo turtą po mirties paliko jam ir Ieškovui pusiau, o notarinis testamentas, kuriuo sesers turtas buvo paliktas Ieškovui, dėl jo galimo suklastojimo arba neatitikimo tikrosios testatorės valios, turėtų būti panaikintas. Testamentas nėra eilinis sandoris, nes tai vienintelis būdas sužinoti tikrąją testatoriaus valią, kadangi paprastai kai iškyla klausimas dėl testamento galiojimo, testatorius jau būna miręs. Dėl šios priežasties CK testamento formai nustato gana aukštus reikalavimus: tam, kad testamentas galiotų, jis turi būti sudarytas raštu, o oficialiajam testamentui įtvirtintas notarinės formos reikalavimas. Būtent tokius reikalavimus atitinka į bylą pateiktas rašytinis notarinės formos testamentas, kurio sąlygomis testatorė visą jai priklausiusį turtą po savo mirties paliko sutuoktiniui M. R.. Testamentas nėra užginčytas ar pripažintas negaliojančiu, taigi laikoma, kad šiuo vienašaliu sandoriu išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš Atsakovo priteistinos antinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos procese Ieškovui apmokant tokias išlaidas valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnio 1d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti G. O., a. k. (duomenys neskelbtini) su visa jo asmenine manta nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio gyvenamojo namo, kuriam nekilnojamojo turto registre suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- 335,36 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 36 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą);

- 5,46 Eur (penkis eurus 46 ct) pašto išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.