Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-08-29 · Byla Nr. BIK-454/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-29
Bylos Nr.
BIK-454/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26487-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audronė Kartanienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Rima Ažubalytė
Nuteistasis
J. U.
Advokatai
Petras Ragauskas
Kasacinio skundo Nr. DOK-3838/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26487-2021-5
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistosios J. U. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistosios J. U. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai visiškai neaptarė ir neįvertino nuteistosios nurodytų aplinkybių apie tarp nukentėjusiosios D. S. ir jos sugyventinio 2021 m. rugpjūčio 1 d. įvykusį konfliktą, taip šiurkščiai suvaržydami bei pažeisdami įstatymų garantuotą nuteistosios teisę į objektyvų ir nešališką teismo procesą. Nuteistajai inkriminuoti ne visi 2021 m. rugpjūčio 3 d. asmens apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai, nors pastaroji tvirtino, kad iki konflikto su nuteistąja jokių sužalojimų neturėjo, todėl liko neišsiaiškinta, kokia yra tikroji nuteistajai neinkriminuotų nukentėjusiosios patirtų sužalojimų kilmė. Be to, dalies sužalojimų (menčių nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų dešiniajame skruoste, sumušimo ir kraujosruvos ant dešinės plaštakos tarp nykščio ir rodomojo piršto) pobūdis ir (arba) atsiradimo mechanizmas pagal įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes nesuderinami su nuteistosios veiksmais. Nukentėjusiosios ir jos motinos G. K. teikti parodymai apie nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimo aplinkybes teismams turėjo sukelti rimtų abejonių ir skatinti kritiškai vertinti visus jų parodymus, tačiau tinkamo šių parodymų vertinimo teismai neatliko. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsisakydamas atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo apeliacinės instancijos teismas atidžiai ir visapusiškai neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš nuteistosios J. U. gynėjo kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su teismų atliktu bylos įrodymų (nuteistosios J. U., nukentėjusiosios ir jos motinos parodymų) vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde pateikiamas savas įrodymų vertinimas, akcentuojant, kuriais įrodymais teismai turėjo vadovautis, o kuriuos iš jų turėjo laikyti nepatikimais, keliamos alternatyvios versijos dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų mechanizmo, taip pat daroma prielaida dėl galimo nukentėjusiosios sužalojimo šios konflikto su sugyventiniu metu.

Pirmiau nurodytų kasacinio skundo argumentų kontekste visų pirma pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pagal teismų praktiką nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas bei jų pakankamumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-628/2019). Taigi nuteistosios J. U. gynėjo kasacinio skundo argumentai, savaip vertinant bylos įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio apskundimo pagrindų buvimo nepatvirtina. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, nuosprendyje atsakė į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dar kartą išanalizavo įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės.

Taip pat pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nors kasaciniame skunde išdėstyti tam tikri baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pavyzdžiui, kai kurių įrodymų ignoravimas, įrodymų patikimumo patikrinimo neatlikimas, nuteistosios gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kodėl šie pažeidimai laikytini esminiais pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Skunde cituojamos ir kelios kasacinės instancijos teismo nutartys bei pabrauktos tam tikros šių citatų ištraukos, tačiau nenurodomi jokie argumentai, kodėl minėtos nutartys laikytinos precedentinėmis nuteistosios J. U. baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios J. U. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė KartanienėArtūras PažarskisRima Ažubalytė