Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbo iki bausmės atlikimo MB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2020 m. sausio 9 d. prieš A. P. (teismo pastaba – šioje byloje nukentėjusiosios tėvas) - atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis), baudžiamoji bylą nutraukta, paskyrus E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 EUR (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnis);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarytą 2020 m. balandžio 9 d. - 259 straipsnio 1 dalį - 48 MGL (2 400 eurų (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų)) dydžio bauda

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu už 2020 m. gegužės 17 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje - 3 m. laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, tačiau ne nuteistojo E. J. atžvilgiu (LITEKO duomenys). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė šiuo metu vykdoma;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2021 m. rugsėjo 20 d. - 70 MGL (3 500 eurų) dydžio bauda;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu už 2022 m. spalio 8 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 64¹ straipsnis), nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 10 d. (LITEKO duomenys),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. J. nežymiai sužalojo savo šeimos narį - jis, 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 18:30 val., prie įvažiavimo į kiemą vartų, esančių (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario atžvilgiu - kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai K. J. į veidą, tuo padarydamas jai dvi muštines žaizdas lūpų dešinėje pusėje. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Taip, pirmas pranešimas apie nusikalstamą veiką užfiksuotas 2021 m. rugsėjo 26 d., 21:55 val., kai nukentėjusioji pranešė – „Mano vyras, su kuriuo gyvename atskirai trenkė man į veidą prie vartų į mano namus. Apatinę lūpą susiuvo (duomenys neskelbtini) kabėm, viršutinę – (duomenys neskelbtini). Žalgirio klinikoje.“ (b. l. 3).

Teismui perskaičius nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b. l. 19-20), pastaroji į klausimus atsakė, kad teisingi parodymai. Nedaug durys buvo pravertos. Yra toksai bumbuliukas, jos (duomenys neskelbtini) jas atsirakina, gali paspausti. (duomenys neskelbtini) metai. Ten viršuj nėra jokių spynų. Kai pajuto smūgį, E. J. stovėjo per žingsnį nuo jos. Mano, kad jis išsigando, kad tai padarė, ji nemano, kad jis buvo tai suplanavęs, mano, kad tai buvo emocinis protrūkis. Jis turėjo kompiuterio tašę, jai pasirodė, kad ten yra vyno butelis, jai jis neatrodė apsvaigęs, jis jai atrodė agresyvus ir piktas. (Duomenys neskelbtini) pastebėdavo, o (duomenys neskelbtini) nesugebėjo atskirti. Smurtas pasireiškė ankščiau trenkimu, pastūmimu pasireikšdavo ankščiau, nesako, kad jis ją lupdavo, bet tokiu momentu, jis atsiprašydavo, blogai jausdavosi, bet ir vėl. Trenkė (duomenys neskelbtini) į veidą, buvo byla ir buvo susitaikymas. Į veidą trenkė. Durimis negalėjo netyčia užgauti jos.

Jos tėvas A. P. Brolis K. P. Brolis gyvena (duomenys neskelbtini), jis sužinojo iš tėčio, o tėtis iš jos sužinojo. K. P. (duomenys neskelbtini), o A. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Lieku prie savo parodymų.

Ji tarpduryje gatvės ir kiemo buvo. Durimis yra kampas, kietas jausmas. Smūgis buvo ranka ir jautė, ranka yra kūnas, minkštas daiktas. Jai toks jausmas buvo, kad smūgis kumščiu, smūgio nematė.

Prieš įvykį susitaikyti atvyko, gal savaitė, gal dvi savaitės iki įvykio. Jis norėjo gal toliau gyventi kartu.

Ji (duomenys neskelbtini) iniciatorius. Dėl to, kad jai yra blogai gyventi taip kaip yra. Prie vaikų nėra konfliktavę. Tiksliai nematė, kuo jai buvo suduota.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji K. J. patvirtino parodymus ir parodė nusikalstamos veikos padarymo vietą ir aplinkybes, kur ji stovėjo, kai jai kaltinamasis sudavė smūgį ( b. l. 38-40, 41-43, 44).

Ikiteisminiame tyrime esamus nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų prieštaravimus pašalinti nepavyko. Kaltinamasis nuo akistatos su nukentėjusiąją atsisakė. Kaip matyti iš ikiteisminiame tyrime kaltinamojo pareikšto atsisakymo, toks pastarojo sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad jis – „<...> nemato prasmės nei kartoti tai, ką yra sakęs, nei ginčyti kažkokias K. J. fantazijas“ ( b. l. 53, 54).

Šie nuosprendyje išdėstyti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina kaltinime nurodytas ir teismo konstatuotas faktines aplinkybes bei paneigia kaltinamojo gynybos poziciją, kad nukentėjusiąją sužalojo netyčia. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BPK 38 straipsnyje pateikta šeimos narių sąvoka. Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Ištirtais bylos įrodymais nustatyta, kad veikos padarymo metu kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo artimi šeimos teisiniai santykiai. Nors pastarieji kurį, kaip nurodė, galimai nuo (duomenys neskelbtini) gyveno skyrium, juos siejo santuoka, bendri vaikai. Todėl vienas kitam vis dar buvo artimi šeimos nariai.

Analizuojant įvykio dienai kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiuose buvusią situaciją, minėta, kad pastarieji kurį laiką jau gyveno skyrium. Vieni pagrindinių juos tam momentui sieję santykiai buvo skyrium gyvenančio tėvo – kaltinamojo, bendravimas su vaikais. Teisiamajame posėdyje kaltinamojo ir nukentėjusiosios elgesys vienas kito atžvilgiu bei jų parodymuose nurodytos aplinkybės dėl jų santykių aptariamu laikotarpiu sudaro pagrindą konstatuoti, kad šeima minimu laikotarpiu išgyveno sudėtingą (duomenys neskelbtini) periodą. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji nenorinti kenkti kaltinamajam. Taigi, suprantama, kad tokiai situacijai esant, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios būta nesutarimų dėl pastarųjų nuomonės dėl tolimesnio šeimos gyvenimo. Vertinant nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis ne pirmą kartą juos atžvilgiu naudojo smurtą, kad jis yra impulsyvus, ką patvirtino ir byloje liudytojais apklausti nukentėjusiosios tėvas ir brolis, bei tai, kad 2023 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje apie vartotą smurtą prieš nukentėjusiąją iki nagrinėjamo įvykio patvirtino ir pats kaltinamasis, konkrečiu atveju nėra pagrindo abejoti, kad abiejų minima konfliktinė situacija paaštrėjo dėl to, kad kaltinamasis negalėjo sutikti su nukentėjusiosios neigiamu atsakymu dėl pasibuvimo su vaikais ir pačia nukentėjusiąja 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 18:30 val., jos gyvenamojoje vietoje. Tai patvirtina ir pačio kaltinamojo parodymai, kad po to, kai nukentėjusioji jam pasakė, jog – „jam geriau pas ją neiti“, kaltinamasis to nesuprato. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų (pvz. ikiteisminiame tyrime), kaltinamasis parodė, kad po tokio nukentėjusiosios pasakymo, – „jis nesuprato dėl ko ji taip pasakė ir, truputi palaukęs, toliau ėjo jai iš paskos <...>“. Iš esmės analogiškas aplinkybes kaltinamasis parodė ir teisme. Minėta, kad nukentėjusioji viso šio baudžiamojo proceso apklausose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad toks pasakymas kaltinamajam buvo po to, kai jie dar automobilyje pradėjo nesutarti ir ginčas tęsėsi iki vartelių bei vyko faktiškai minėtų vartelių tarpduryje. Taigi, natūralu, kad nukentėjusioji siekė tą dieną nutraukti konfliktą, ypač vertinant auginamus (duomenys neskelbtini) vaikus. Todėl ir paprašė kaltinamąjį pas ją tą dieną nebeiti. Gi kaltinamojo negebėjimas priimti neigiamą nukentėjusiosios atsakymą susidariusią konfliktinę situaciją dar labiau eskalavo, nes nukentėjusioji ir toliau nesutiko, kad jis eina iš paskos jos namų link. Šio besitęsiančio nesutarimo eigoje, nukentėjusiajai ir kaltinamajam esant įėjimo į namo kiemą vartų tarpduryje kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį ranka.

Minėta, kad šią paskutinę situaciją dėl sužalojimo nukentėjusioji ir kaltinamasis aiškina skirtingai. Visgi, svarbu pirmiausia įvertinti jau aptartą ir ginčo nekeliančią aplinkybę, kad kaltinamasis nepaklausė nukentėjusiosios prašymo neiti pas ją namo tą dieną ir nurimti, susitikti su vaikais kitą dieną. Kaltinamasis baudžiamajame procese patvirtino sekęs nukentėjusiajai iš paskos iki minėto namo kiemo vartų. Patvirtino ir esant toje vietoje ginčui su nukentėjusiąja, teisme parodydamas, kad – „<...>Tuo metu jie ginčijosi apie asmeninius santykius, kas dėl ko kaltas. <...>“, nors ikiteisminiame tyrime buvo parodęs, kad tuo metu tik kalbėjosi, konflikto nebuvo. Tačiau, kaltinamasis visą baudžiamojo proceso metu neigė ją sužalojęs tyčia, teigdamas, kad tik pravėręs minėtas vartų duris, kai nukentėjusioji buvo į jį atsisukusi, ją netyčia sužalojo. Visgi, tokią kaltinamojo pateiktą nukentėjusiosios sužalojimo eigą paneigia pirmiausia pačios nukentėjusiosios visą proceso metu duoti nuoseklūs ir logiški parodymai. Minėta, kad anot nukentėjusiosios kaltinamasis ėjo paskui ją po to, kai buvo jos paprašytas to nedaryti, nurimti. Kai ji įžengė pro namo kiemo vartų duris (vartelius), ir šios liko jai už nugaros ir nebuvo uždarytos, bekalbant su kaltinamuoju dėl jo nėjimo pas ją, kaltinamasis stovėjo prie šių durų ir jai pažvelgus, ar niekas nemato jų ginčo, pajuto smūgį į veidą, pradėjo bėgti iš lūpų kraujas. Nukentėjusioji ne kartą patvirtino, kad duris, apie kurių rankena parodė kaltinamasis, buvo už jos nugaros ir kaltinamojo niekaip negalėjo būti atidaromos tuo metu, vadinasi, negalėjo būti ir priežastimi, dėl kurios nukentėjusiajai būtų padarytas sužalojimas jų rankena. Kita svarbi nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė šioje situacijoje yra ir tai, kad ji apibūdino žalojantį objektą nurodydama, kad tai nebuvo joks daiktas, tai buvo ranka. Apibūdino pojūčius, kurių pagrindu padarė tokią išvadą. Tokiai kaltinamosios logikai prieštarauti nėra pagrindo dėl, vėl gi, jau nurodytų aplinkybių dėl durų padėties. Tokią situaciją įvykio metu patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kad smūgio metu kaltinamasis buvo šalia jos, atsisukęs į ją, o jo rankoje turėtas nešulys buvo tuo metu jau padėtas ant žemės. Kitas svarbus faktas, patvirtinantis nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo jai suduoto smūgio, yra tai, kaip kaltinamasis elgėsi po suduoto jai smūgio. Minėta, kad nukentėjusioji parodė, jog kaltinamasis bandė ją nutildyti, kad ji nešauktų, nes ji žinanti kas dėl to jam bus. Taigi, kaltinamasis labiau pergyveno ne dėl to, kad sužalojo savo vis dar sutuoktinę ir jo vaikų motiną, o dėl to, kas jam gali būti už tai. Ypač tai svarbu, vertinant, kad kaltinamasis matė prakirstą nukentėjusiosios lūpą ir bėgantį kraują.

Kita svarbi kaltinamojo parodymus dėl nukentėjusiosios neatsargaus sužalojimo paneigianti aplinkybė yra ta, kad kaltinamojo nurodoma vartų durų (vartelių) rankena, kuria anot kaltinamojo buvo sužalota nukentėjusioji, yra pritvirtinta ant durų (vartelių) žemesniame aukštyje, kad konstatuoti, jog tai buvo nukentėjusiąją betarpiškai sužalojęs objektas. Tai akivaizdžiai matoma iš nukentėjusiosios byloje pateiktų fotonuotraukų, kurios buvo teismo priimtos prie bylos ir apžiūrėtos teisiamajame posėdyje. Tam neprieštarauja ir byloje esamos fotonuotraukos, padarytos įvykio vietos apžiūroje ir nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje, kai nukentėjusioji parodė savo ir durų – už jos nugaros, padėtį, kai kaltinamasis jai sudavė smūgį ranka. Todėl nėra pagrindo tikėti kaltinamojo pateiktai įvykio situacijai. Priešingų atveju, tikint kaltinamojo versijai, būtų nepagrįstai konstatuotas nustatytoje situacijoje realiajame gyvenime neįmanomas faktas, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąja durų, kurios tuo metu buvo už nukentėjusiosios nugaros, rankena, kuri, pagal aukštį, yra akivaizdžiai žemiau, nei nukentėjusiosios veidas.

Nors nukentėjusioji nematė pačio smūgio faktą, nes anot jos buvo tuo momentu nusisukusi nuo kaltinamojo pažiūrėti, ar kaimynai nemato konflikto, visgi, pastaroji aiškiai ir nuosekliai byloje parodė, kad tuo metu kaltinamasis buvo šalia jos, prie minimų vartų durų (vartelių), kurie jai buvo už nugaros. Jokių kitų asmenų šalia nebuvo.

Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl jos sužalojimo patvirtino ir byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Teismo vertinimu, ištirti ir išanalizuoti bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad eskaluodamas konfliktą būtent kaltinamasis tyčia, negalėdamas susitaikyti su nukentėjusiosios prašymu pas ją tą dieną neiti, sudavė ranka smūgį nukentėjusiajai į veidą ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamojo suduoto smūgio padariniai konstatuoti jau šiame nuosprendyje minėtoje specialisto išvadoje – „<...> dvi muštinės žaizdos lūpų dešinėje pusėje, kurios padarytos kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos.<...>“. Teismo konstatuotam faktui, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsirado būtent dėl kaltinamojo suduoto jai smūgio, neprieštarauja ir aptariamos specialisto išvados dalis, kad – „<...>Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio ir jie galėjo būti padaryti smūginio kieto buko daikto poveikiu, galimai kumščiu.“. Iš išvados tiriamosios dalies nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji dar 2021 m. rugsėjo 25 d. atvykusi į Žalgirio kliniką, nurodė, kad ją sumušė pažįstamas asmuo apie 18:30 val. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad pacientė (teismo pastaba – nukentėjusioji) atvyko dėl lūpos žaizdos. Nurodoma ir tai, kad ir pati nukentėjusioji patvirtino teismo medicinos ekspertams apie nustatytas bylos aplinkybes dėl sumušimo.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis E. J. padarė tyčinę nusikalstamą veiką – baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias sankcijas – viešieji darbais arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, nes šiuo nuosprendžiu konstatuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, kuris jau yra įsiteisėjęs, o prieš tai, dar ir 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu. Abiem atvejais už tyčinius du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimą nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis nuo 2021 m. sausio 19 d. daug kartų baustas už administracinius nusižengimus KET pažeidimų srityje, (už greičio viršijimą, parkavimą ir kt.), pagal ANK 416- 418, 428 straipsnius, vieną kartą už važiavimą be bilieto, pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį (b. l. 89 - 104). Taigi, kaltinamasis nėra drausmingas ir kaip eismo dalyvis. Visgi, tai tik vertinama iš charakterizuojančios kaltinamąjį pusės, nes jokių sąsajų su šiuo nuosprendžiu konstatuotu nusikaltimo nėra. Kaltinamasis dirbo iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 105). Buvo registruotas užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 106). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, (b. l. 108), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 110), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 109).

Teismas nustatė ir tai, kad kaltinamasis, būdamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis), per vienerius metus nepadarė naujos nusikalstamos veikos, todėl BK 38 straipsnio 4 ir 5 dalių netaikytini, o kaltinamais laikomas neteistu už minėtą nusikaltimą. Visgi, padarytoji veika prieš nukentėjusiosios tėvą, kaip ir jau minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios pateikta kaltinamojo atskirų charakterio bruožų charakteristika, sudaro pagrindą konstatuoti kaltinamojo negebėjimą visomis konfliktinėmis situacijomis pasirinkti tinkamą iškilusio nesutarimo sprendimo būdą. Minėta, kad ir pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją iki šiuo nuosprendžiu konstatuoto įvykio. Todėl tai laikytina kaip kaltinamąjį ne iš teigiamos pusės charakterizuojanti aplinkybė, kuri turi reikšmės bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimui, kad pastarasis atsakytų už padarytą nusikaltimą ir sulaikyti jį nuo panašaus ar kitokio neišprovokuoto, neteisėto smurtinio elgesio ateityje. Vertinant paskesnius kaltinamojo teistumus konstatuotina, kad kaltinamasis smurtą vartojo ir 2022 m. spalio 8 d., u ką buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 64¹ straipsnis), nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 10 d. (LITEKO duomenys). Todėl, konkrečiu atveju, įvertinami kaltinamojo aptarti charakterio asmeninių savybių bruožai, kai šis smurtu sprendžia iškilusius ginčus. Šuo nuosprendžiu konstatuotos padarytos tyčinės baigtos nusikalstamos veikos – nusikaltimo aplinkybės – nusikaltimas padarytas be jokios priežasties, prieš nukentėjusiąją, kuri siekė kaltinamąjį nuraminti ir apsaugoti jį patį ir jų bendrus vaikus nuo kaltinamojo pykčio protrūkio, kuris, teismo vertinimu galėjo pasireikšti ir dėl kaltinamojo (duomenys neskelbtini), ypač vertinant apkaltinamąjį 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, kuriuo jam, už sunkų nusikaltimą, prieš pat 2021 m. rugsėjo 25 d., buvo paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai, kad ankstesnis kaltinamajam taikytas atleidimas nuo bausmės dėl susitaikymo instituto faktiškai neturėjo teigiamų pasekmių. Vien tai, kad per metus jis nepadarė apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuoto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, nesudaro pagrindo konstatuoti kaltinamojo požiūrio į smurtą, ypač artimoje aplinkoje, pokytį. Tai, kad kaltinamasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, tokias darė ir po šiuo nuosprendžiu konstatuoto nusikaltimo. Teismo vertinimu bausmės tikslus pasiekti galima tikėtis tik iš pačios griežčiausios BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės – terminuoto laisvės atėmimo (BK 41 straipsnis). Tokią išvadą teismas daro ir dėl to, kad būdamas izoliuotas nuo visuomenės kaltinamasis nusikalstamų veikų nebedaro, o kiti asmenys nuo jo smurto nebenukenčia.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas parenka kaltinamajam terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšį ir paskiria jam šios bausmės dydį artimą bausmės vidurkiui – 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, tai atitiks ir protingumo bei teisingumo principui (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl kardomųjų priemonių.

Nuosprendį paskelbus panaikinti šiame baudžiamajame procese kaltinamajam nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. taikytą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 70-72).

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji ieškinio nepareiškė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,24 EUR (keturiasdešimt du eurai) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiosios gydymo (b. l. 31, 32-34, 35, 36, 37). Ieškinys teisėtas ir pagrįstas. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad nukentėjusioji buvo gydoma dėl kaltinamojo neteisėtos nusikalstamos veikos – dėl nukentėjusiajai suduoto tyčinio smūgio, dėl kurio jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir padaryti minėtoje specialisto išvadoje padaryti sužalojimai. Todėl ieškiniu reikalaujama suma priteistina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1-5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam – 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams laisvės atėmimo bausmę.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą 42,24 EUR (keturiasdešimt du eurai) civilinį ieškinį ir šią sumą priteisti iš E. J.

Nuosprendį paskelbus panaikinti šiame baudžiamajame procese kaltinamajam taikytą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.