- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- ATP-236-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07839-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria netenkintas J. J. skundas dėl administracinės nuobaudos panaikinimo; administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173³ straipsnį 1 dalį, paskirta Viešųjų pirkimų tarnybos priimtu administracinėje byloje nutarimu Nr. 2P/45-45, palikta nepakeista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė 2016 m. balandžio 12 d. surašė J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-45 su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis pažeidė viešųjų pirkimų tvarką, o būtent:
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Perkančioji organizacija) 2015-08-04 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbto supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugos pirkimas“ (pirkimo Nr. 166162) (toliau – Pirkimas) dokumentų ir procedūrų vertinimą. Vertinimo rezultatai užfiksuoti Tarnybos 2015-12-28 viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-4282 (toliau – Vertinimo išvada).
Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai parenkant Pirkimo būdą ir rengiant Pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos buvo patvirtintos Viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija), kurios nariu buvo J. J., 2015-07-30 posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8B-460, toliau – Protokolas). Atsižvelgiant į tai, kad J. J. kaip Komisijos narys dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo būdo parinkimo bei Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant sprendimus patvirtinti neteisėtą pirkimo būdą ir neteisėtas Pirkimo sąlygas (šias aplinkybes liudija jo parašas minėtame Komisijos Protokole), jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį. Vertinimo išvadoje konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, už kuriuos dėl aukščiau paminėtų aplinkybių yra atsakingas Komisijos narys J. J.:
Viešųjų pirkimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“. Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (redakcija nuo 2015-01-01) (toliau – Metodika) 8 punkte nustatyta: „Jeigu pirkimas vykdomas pagal įgaliojimą, pirkimo verte laikoma <...> kiekvienos perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė arba <...> įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kurią sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugu pirkimo sutarčių <...> verčių suma“. Viešųjų pirkimo įstatymo 84 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojami supaprastinti pirkimai, tai pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, kai tuo tarpu, kaip minėta aukščiau, visų miškų urėdijų nurodytų Pirkimo verčių bendra suma yra apie 195,4 tūkst. EUR.
J. J. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį bei jam, vadovaujantis ATPK 260¹ straipsniu, pasiūlyta per 10 darbo dienų, t. y. iki 2016 m. balandžio 26 d. savo noru sumokėti 72 eurų dydžio baudą.
J. J. nustatytu terminu neįvykdžius administracinio nurodymo, Tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/45-45 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad J. J. padarė protokole nurodytą veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 144 eurų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. J. skundą, 2017 m. sausio 30 d. nutartimi jo netenkino ir Tarnybos Nutarimą Nr. 2P/45-45 paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, jog Nutarime nepagrįstai konstatuotas ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimas tiek, kiek tai susiję su Pirkimo būdo parinkimu, todėl Nutarimas atitinkamai keistinas iš jo pašalinant konstatuotus Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų pažeidimus. Teismas taip pat nurodė, kad tai galutinio J. J. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį nekeičia. Nutarime J. J. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismui nenustačius tam pagrindų – pakeisti skundžiamą nutartį ir apeliantui paskirti švelnesnę, sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad teismo vertinimas dėl pažeidimo, susijusio su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymu, aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo principams, be to, teismas neteisingai supranta ir aiškina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, susijusias su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais, neteisingai interpretuoja šių nuostatų taikymą konkrečioje ginčo situacijoje.
Techninės pagalbos centrų skaičius kaip vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų buvo nustatytas siekiant paslaugų teikimo efektyvumo, spartos, garantijų, kad esant gedimui (-ams) ir / ar pažeidimui (-ams) klientų aptarnavimo centrai nedelsiant ir savalaikiai pašalintų visus gedimus. Duomenų perdavimo paslauga buvo siekta naudotis visoje Lietuvos teritorijoje, todėl techninės pagalbos centrų skaičius turėjo garantuoti spartesnį ir ekonomiškesnį būsimos duomenų perdavimo paslaugos techninį aptarnavimą, gedimų, trukdžių šalinimą. Atsižvelgiant į tai jis pagrįstai ir teisėtai pritarė pasiūlymų vertinimui pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, iš kurių vienas - techninės pagalbos centrų skaičius rajono centruose. Gedimų šalinimo tarnybų skaičius niekaip nesiejamas su tiekėjų kvalifikacija, nes tiekėjų kvalifikacija yra kokybinis rodiklis, o aptarnavimo centrų skaičius - kiekybinis. Todėl teismo pozicija, jog techninės pagalbos centrų skaičius yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija ir turėjo būti vertinamas kaip tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procedūros dalis, yra neteisinga. Pirkimo komisijos ir tame tarpe jo tikslas yra teikti pirmenybę didesnį techninį pajėgumą turintiems ūkio subjektams, taip siekiant kokybiškos ir garantuotai pigesnės paslaugos.
Skunde pažymima, jog teismas, konstatavęs, kad nutarimas keistinas šalinant Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse esančių reikalavimų pažeidimus, patvirtino, jog jis Viešųjų pirkimų tarnybos buvo nepagrįstai ir neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl šių nuostatų pažeidimo. Tačiau tuo pačiu teismas sprendė, kad administracinė nuobauda (144 Eur bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl priimto sprendimo pažeidėją nubausti 144 Eur bauda naikinti nėra pagrindo. Apelianto teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, pripažinęs, kad nutarimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, turėjo jam skirti švelnesnę nuobaudą - įspėjimą (viešą pasmerkimą), nes iš administracinio teisės pažeidimo nutarimo pašalino kaltinimą dėl Pirkimo būdo parinkimo.
Pažymi, jog analogiškomis administracinėmis nuobaudomis - 144 Eur dydžio baudomis - už tuos pačius Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų reikalavimų pažeidimus, esant toms pačioms aplinkybėms, Viešųjų pirkimų tarnybos buvo nubausti ir kiti Pirkimo komisijos nariai bei Pirkimo komisijos pirmininkas, kurie taip pat pateikė skundus teismui dėl šių nutarimų panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, nagrinėję G. V., V. Č. ir R. P. skundus, iš nutarimų pašalino tą dalį, kuria jie buvo kaltinami pažeidę Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus dėl pirkimo būdo parinkimo, ir paskyrė administracines nuobaudas – įspėjimą. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėjo būti paskirta griežtesnė administracinė nuobauda nei likusiems pirkimo komisijos nariams ar kad teismas turėjo pagrindą neišvengiamai šioje byloje koreguoti jau suformuotą praktiką.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prašo apeliacinio skundo dalį dėl konstatuoto pažeidimo, susijusio su ekonominio naudingumo kriterijaus nustatymu, netenkinti, šią skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą. Dėl švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo Institucija nepasisako ir palieka teismo nuožiūrai.
Nurodo, kad apelianto argumentai nepaneigia jam inkriminuoto viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, susijusio su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus nustatymu. Nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus Techninė pagalba (T), t y. turimų techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose, yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija, t. y. tiekėjo techniniu pajėgumu. Didesnis pagalbos centrų skaičius Lietuvoje rajonų centruose pats savaime negali garantuoti ekonomiškesnio ir kokybiškesnio techninės pagalbos teikimo. Šiuo atveju perkama paslauga, kurios kokybė priklauso ne nuo turimų techninių centrų skaičiaus, o nuo darbuotojų kompetencijos šalinant nesklandumus ar gedimus, paslaugos atlikimo operatyvumo ir kt. Atsižvelgiant į J. J. pateiktus motyvus, darytina prielaida, kad nustatant ekonominio naudingumo kriterijus apeliantą gal būt suklaidino Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje išvardintuose galimuose kriterijuose žodžiai „garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos“, tačiau Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad šios dalies pirmame sakinyje nustatyta, kad „Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus“, taigi, ne su reikalavimais tiekėjams, jų pajėgumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad J. J. kaip Komisijos narys Pirkimo dokumentuose nustatęs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija - jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu J. J. buvo pripažintas padariusiu ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi Komisija, kurios nariu atitinkamų sprendimų priėmimo dieną buvo pareiškėjas, nusprendė atliekamą Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, taip pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir neužtikrinant šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo. Be to, pagal Komisijos patvirtintas Pirkimo sąlygas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vienas iš nustatytų kriterijų buvo Techninė pagalba, vertinamas pagal techninės pagalbos centrų skaičių Lietuvos rajonų centruose. Tokiu būdu buvo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalis.
Taigi, Nutarimu atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai konstatuoti dviem aspektais: dėl pažeidimų parenkant vykdomo Pirkimo būdą bei dėl Pirkimų sąlygų (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų) patvirtinimo.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, parinkdamas Pirkimo būdą, J. J. kaip Komisijos narys nepažeidė Institucijos nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada ir ją pagrindžiančiais argumentais sutinka. Be to, ši nutarties dalis nėra skundžiama. Tačiau apylinkės teismas, motyvuojamoje dalyje nurodydamas, kad Nutarime nepagrįstai konstatuotas ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimas tiek, kiek tai susiję su Pirkimo būdo parinkimu, turėjo atitinkamai pakeisti ginčytą Nutarimą, iš jo pašalinant konstatuotus Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų pažeidimus. Tai taisytina apeliacinėje instancijoje.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies pažeidimo, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrinkimo kriterijai sietini būtent su pirkimo objektu.
J. J. skunde nesutinka su išvada, kad techninės pagalbos centrų skaičius yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija ir turėjo būti vertinamas kaip tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procedūros dalis. Pirkimo komisijos ir tame tarpe jo tikslas yra teikti pirmenybę didesnį techninį pajėgumą turintiems ūkio subjektams, taip siekiant kokybiškos ir garantuotai pigesnės paslaugos. Techninės pagalbos centrų skaičius turėjo garantuoti spartesnį ir ekonomiškesnį būsimos duomenų perdavimo paslaugos techninį aptarnavimą, gedimų, trukdžių šalinimą. Techninės pagalbos centrų skaičius niekaip nesiejamas su tiekėjų kvalifikacija, nes tiekėjų kvalifikacija yra kokybinis rodiklis, o aptarnavimo centrų skaičius - kiekybinis.
Skundą nagrinėjantis teismas sutinka tiek su Viešųjų pirkimo tarnybos, tiek su pirmosios instancijos teismo pateikta argumentacija ir jos pagrindu padarytomis išvadomis, kad Komisijos nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus - Techninė pagalba (T), t. y. turimų techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose, yra susijęs būtent su tiekėjų kvalifikacija, t. y. tiekėjo techniniu pajėgumu, o ne su Pirkimo objektu, kaip teigia pareiškėjas. Techninių priemonių turėjimas, šiuo atveju - techninės pagalbos centrų, priskirtinas prie tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, dėl to negalėjo būti įtvirtintas kaip vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų.
Tiek Viešųjų pirkimo tarnyba, tiek ir apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.
Pažymėtina, jog skunde Vilniaus apygardos teismui J. J. dėsto analogiškus motyvus dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus - Techninės pagalbos (T) kaip ir skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų, teismo motyvai aiškūs ir suprantami, su jais, kaip minėta, sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, todėl jų nebekartoja.
Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog J. J., būdamas Komisijos nariu, Pirkimo dokumentuose nustatęs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija - jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Vertinant, ar J. J. tinkamai skirta administracinė nuobauda, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus, sietinus su teismų praktikos vienodumu ir kitiems Komisijos nariams skirtos švelniausios nuobaudos – įspėjimo, pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis administracinė nuobauda skiriama įvertinus ne vien padaryto teisės pažeidimo pobūdį, bet ir konkretaus pažeidėjo asmenybę, nustatytas konkrečias jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tad vien tai, kad kitiems Komisijos nariams buvo skirtos nuobaudos – įspėjimas, o J. J. skirta 144 eurų bauda, savaime nereiškia buvus teisės normų pažeidimui.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas tiek į padaryto pažeidimo pobūdį; tiek į tai, kad J. J. inkriminuotas pažeidimas pasitvirtino tik iš dalies; į tai, kad Tarnybai nustačius pažeidimus vykdant Pirkimą, Generalinės miškų urėdijos Viešojo pirkimo komisija 2016 m. vasario 4 d. posėdyje nutarė nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimas“ (Nr. 166162) viešojo pirkimo procedūras, taigi, nebuvo patirta žalos, nebuvo pažeisti nei perkančiosios organizacijos, nei tiekėjų, nei valstybės interesai; taip pat į byloje esančius duomenis apie J. J. asmenybę (duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, dirba), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti nutartį, skiriant J. J. švelnesnę administracinę nuobaudą - įspėjimą. Teismo manymu, tokios nuobaudos paskyrimas užtikrins ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį pakeisti.
Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/45-45 pakeisti, pašalinant iš šio nutarimo požymį (konstatuotas aplinkybes), kad J. J., parinkdamas Duomenų perdavimo paslaugos pirkimo būdą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus, ir J. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.