Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. kovo 18 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. kovo 18 d. 19.21 val., patikros metu alkoholio matuokliu (Alcotest 7510 Nr. ARKL-0682 patikros sertifikatas Nr. 2200381) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

VĮ ,,Regitra“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad automobilio ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas/savininkas – J. R. (b. l. 36-37).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2000 m. laidos automobilio ,,Volvo V70“ vertė su PVM – 1 521 Eur (b. l. 38).

Galimos laiduotojos L. R. 2025 m. kovo 26 d. prašymas atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 104-105).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. R. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. J. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. kovo 18 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 1,86 promilių alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolais, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykio dieną išgėrė 0,5 l talpos brendžio butelį, kurį jam padovanojo draugas. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 1,86 promilių girtumas. Atsižvelgiant į aptartą, į suvartoto alkoholio kiekį bei stiprumą, darytina išvada, kad J. R. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ir kad vairuoti jis negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

J. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas asmens, siekiančio tapti laiduotoju, L. R. 2025 m. kovo 26 d. prašymas atleisti kaltinamąjį J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį sugyventinės L. R. atsakomybėn (b. l. 104-105).

Prašyme nurodyta, kad J. R. nusikalto pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. J. R. kritiškai vertina savo poelgį, labai pergyvena dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi, yra tvirtai pasiryžęs laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. Ji mano, kad šis įvykis jam tapo didžiulė gyvenimo pamoka ir daugiau jo priešingas teisei elgesys nepasikartos. Tokią nuostatą jis pabrėžia kiekvieno iš jų tarpusavio susitikimo metu. Po įvykio jis nevartoja alkoholio, dirba. Taip pat žala dėl šio įvykio padaryta nebuvo, nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinė. J. R. yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, neturi drausminių nuobaudų, užduotis atlieka profesionaliai bei operatyviai.

J. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su laiduotoja pažįstami nuo 2002 metų, pas ją gyvena apie 20 metų. Jų santykiai geri, ji jam yra autoritetas. Kai atvažiavo policija, ji grįžo iš darbo. Ji sakė, kad jis galėjo palaukti, nes ji būtų parvariusi mašiną. Ji alkoholio nevartoja.

L. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad laidavimo institutą supranta. Ji yra moraliai atsakinga, kad tokie įvykiai nepasikartotų. J. R. yra nekonfliktiškas, draugiškas, jie sutaria gerai. Norėtų jam pagelbėti, juo pasitiki. Su alkoholiu problemų nėra, ji pati apskritai nevartoja.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad J. R. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, J. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 87-88) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpyje J. R. administracine tvarka nebaustas (b. l. 85-86). Ketvirta, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sugyventinę – L. R.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. R. su sugyventine sieja artimi ryšiai, sugyventinė jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad L. R. yra dirbanti, teigiamai charakterizuojama (b. l. 119-124), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista (b. l. 117), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (b. l. 118).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. R., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. R. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad J. R. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis J. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija J. R. kraujyje – 1,86 promilės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. R. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2025 m. kovo 20 d. (b. l. 70-73).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam J. R., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 70-73, 74-77) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos.

Prokuroro 2025 m. kovo 21 d. nutarimu nuo 2025 m. kovo 21 d. iki 2025 m. rugsėjo 21 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. R. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 42-43). Nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies, dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : vokai su kompaktinėmis laikmenomis (2 vnt.), esantys prie bylos tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. R., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 20 d. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam J. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. R. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies, dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokus su kompaktine laikmena (2 vnt.), esančius prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.