Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-25 · Administracinė byla Nr. I-707-583/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
I-707-583/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02175-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Atsakovas
M. B.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-707-583/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02175-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant atsakovui M. B.,

2019 m. sausio 7 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui M. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. (toliau – ir atsakovas) 48,18 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija), patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kurie nustatė privalomą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, galiojančią Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsiliepimas

Atsakovas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog šiuo metu faktiškai gyvena Vilniuje, jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lankosi retai, jame kiti asmenys negyvena.

Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymas apie suvartotą elektros energiją bute (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat nurodė, jog jam nebuvo žinoma, kad jis turėjo teisę kreiptis į pareiškėją prašymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-274 ir 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcijos) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytas Nuostatų prieduose.

Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 už nekilnojamąjį turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, duomenimis (b. l. 4 – 5). Išrašo 2.1 ir 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas – butas, paskirtis: gyvenamoji (butų), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kadangi atsakovas yra nurodyto nekilnojamojo daikto dalies savininkas, pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš teismui teikiamos pažymos apie skolą (b. l. 3) nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 48,18 Eur vietinės rinkliavos dalies.

Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-01-07 pažymas (b. l. 19 – 21), kuriose nurodoma, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame objekte laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 suvartota 0 kWh elektros energijos, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 – 1,66 kWh elektros energijos, o laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 – 0,02 kWh elektros energijos.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju atsakovas pripažintinas „atliekų turėtoju“, aktualiais tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 bei 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateikti išaiškinimai, susiję su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiškinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), įskaitant šiuos: 1) kai iš vietinės rinkliavos nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka (savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose) – tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Nuostatų prasme; 2) jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju. Pagal LVAT suformuotą praktiką, teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2663-662/2016; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

Ginčo laikotarpiu, iki 2017-07-01 galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-10-23 sprendimo Nr. T2-274 Nuostatų redakcija, o nuo 2017-07-01 įsigaliojo nauja Nuostatų redakcija, kuri patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-06-29 sprendimu Nr. T2-140. Senosios redakcijos Nuostatų 21 punkte buvo numatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka Vietinės rinkliavos mokėtojams gali būti taikoma kita metinė Vietinė rinkliava. Sprendimą dėl kitos metinės Vietinės rinkliavos taikymo priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Aktualios redakcijos Nuostatų 22 punktas numato, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nekilnojamojo turto objektas gali būti priskirtas kitai nekilnojamojo turto objekto kategorijai. Sprendimą dėl nekilnojamojo turto objekto priskyrimo kitai kategorijai priima Savivaldybės administracijos direktorius.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 „Dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo ir tipinių įsakymo formų patvirtinimo“ patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojanti nuo 2016-02-06).

Aprašo 4.2 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), Vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį (-čius) nekilnojamąjį turtą (-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus: 1) AB „Energijos skirstymo operatorius“ (kai gyvenamosios paskirties (butas) nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – VšĮ „Klaipėdos butai“; kai negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus) pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d; 2) AB „Klaipėdos vanduo“ (kai gyvenamosios paskirties (butas) nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – VšĮ „Klaipėdos butai“; kai negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas nuosavybės ar kita teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus) pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d; 3) jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų perdavimo atliekas apdorojančiai įmonei faktą įrodantį (-čius) dokumentą (-us) (jei atliekos buvo perduotos per atliekų vežėją – apmokėjimo už atliekų surinkimą ir išvežimą faktą įrodančius dokumentus) arba jų tinkamai patvirtintas kopijas; 4) ir kitus nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas.

Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą šio Aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad Vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per praėjusius kalendorinius metus. Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą gali būti priimamas ir tais atvejais, jei pateikti kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai patvirtina AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodytus duomenis, kad nekilnojamasis daiktas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus (Aprašo 18 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog vietinės rinkliavos mokėtojas kalendoriniais metais nesinaudojęs jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir siekdamas, kad jis būtu atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, privalo pateikti AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymas patvirtinančias, jog per kalendorinius metus nekilnojamojo turto objekte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens arba kitus nenaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus.

Kaip minėta anksčiau atsakovas teismo posėdžio metu teikia tik AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduotas pažymas dėl suvartotos elektros energijos, tačiau nepateikė AB „Klaipėdos vanduo“ pažymų apie laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute sunaudoto vandens kiekį, nors tokia imperatyvi prievolė yra nustatyta Aprašo 8.2 punkte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą yra nepaneigta.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ginčija vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagrįstumą, tačiau iš 2018-10-04 pažymos apie skolą (b. l. 3) nustatyta, jog dalį vietinės rinkliavos (28,91) už 2016 m. yra apmokėjęs.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Iš atsakovo M. B. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 48,18 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas