Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 9 d., laikotarpiu nuo 5 iki 12 val. iš viešbučio “S.”, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė A. B. priklausančią 150 Lt vertės rankinę bei joje buvusius daiktus: 70 Lt vertės odinę piniginę, beverčius vairuotojo ir darbo pažymėjimus, pinigus – 1 000 litų įvairiomis kupiūromis ir 230 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2 02“ su 19 Lt vertės „Tele 2“ SIM kortele bei 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2 01“ su 1 Lt vertės su “Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 1 720 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. nurodo, kad jis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažįsta, teigia, kad byla buvo sufabrikuota, jį „terorizavo“ tyrėja J. I., kuri norėjo, kad jis prisiimtų kaltę. Pažymi, kad A. B. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, todėl negalėjo savo parodymais patvirtinti kitų byloje surinktų įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus. Kadangi V. J. savo apeliaciniame skunde jam paskirtos bausmės neginčija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl V. J. kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

Nors apeliaciniame skunde V. J. neigia padaręs nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistojo kaltę padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodo jo paties parodymai, nukentėjusiojo A. B., liudytojų G. B., V. Ž. parodymai bei kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Iš nuteistojo V. J. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad jis savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai ir nurodė, jog viskas buvo taip, kaip surašyta byloje, jis lapkričio 9 d. buvo viešbutyje “S.” ir paėmė visus kaltinamajame akte nurodytus A. B. priklausančius daiktus. Po vagystės jis grįžo į nakvynės namus, ten vieną iš A. B. paimtą telefoną kažkas pavogė. Jam grįžus į nakvynės namus, juose buvo G. ir V. (2 t. 19 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo apklaustas du kartus ir savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad jis iki 2013 m. lapkričio 9 d. keletą dienų gyveno viešbutyje “S.”, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 5.30 val. viešbučio fojė sutiko neblaivų nepažįstamą jaunuolį, kaip sužinojo vėliau – A. B., kuris buvo kartu su dviem jaunuoliais. A. B. be priežiūros palikus mobiliojo ryšio telefonus ir rankinę, jis šiuos daiktus pasiėmė. Jis paėmė A. B. mobiliojo ryšio telefonus „Nokia X2 02“ ir „Nokia C2 01“ bei pinigus, o rankinę ir piniginę išmetė į šiukšlių dėžę. Išėjęs iš „S.“ viešbučio, apsigyveno (duomenys neskelbtini) miesto nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vieną vakarą nakvynės namuose buvo užėjęs pas savo pažįstamą vardu V., ten buvusios V. draugės paprašė užstatyti lombarde A. B. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2 02“. V. draugė jo prašymą įvykdė ir už telefoną jam atidavė iš lombardo gautus 50 Lt. Kitas A. B. telefonas, t. y. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C2 01“, dingo nakvynės namuose (1 t. 137-138, 143-142 b. l.). Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti minėtais V. J. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Tai, kad 2013 m. lapkričio 9 d. rankinė su joje esančiais daiktais, tarp jų mobiliojo ryšio telefonais „Nokia X2 02“ ir „Nokia C2 01“, bei pinigais iš jo buvo pavogti būtent viešbutyje „S.“, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusysis A. B.. Jis taip pat nurodė, kad į „S.“ viešbutį apie 5 val. grįžo kartu su dviem jam nepažįstamais jaunuoliais (1 t. 11, 14-15, 26-27 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jai būnant (duomenys neskelbtini) miesto nakvynės namuose pas draugę V. Ž., ten atėjęs vyriškis jos paprašė lombarde užstatyti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2 02“. Ji šį telefoną užstatė lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie prekybos centro „S. m.“, ir gautus 50 Lt atidavė minėtam vyriškiui (1 t. 86-87 b. l.). Šiuos G. B. parodymus patvirtina lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), pateikta sutartis, liudijanti, kad G. B. 2013 m. lapkričio 10 d. už 50 Lt užstatė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2 02“ (1 t. 82 b. l.), liudytojos V. Ž. parodymai, kad 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje jai gyvenant (duomenys neskelbtini) miesto nakvynės namuose ir tuo metu pas ją būnant jos draugei G. B., pas ją į svečius taip pat buvo atėjęs nakvynės namų gyventojas V. ir jis kartu su G. B. apie 20 val. kažkur išėjo bei pas ją nebegrįžo (1 t. 100-101 b. l.), taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu užfiksuoti duomenys, liudijantys, kad V. Ž. pagal bendrus veido bruožus, nosies, akių formą atpažino V. J. kaip asmenį, kuris 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje buvo pas ją nakvynės namuose (1 t. 102-105 b. l.). Minėtų asmenų parodymus patvirtina ir liudytojo K. L. parodymai, kad jis mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2 02“ nusipirko lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „S. m.“ (1 t. 67-68 b. l.), daiktų pateikimo protokoluose (1 t. 16, 69 b. l.) bei jų apžiūros protokoluose (1 t. 17-20, 70-72 b. l.) užfiksuoti duomenys. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Duomenų, patvirtinančių V. J. nurodytą aplinkybę, kad tyrėja J. I. jį terorizavo liepdama pripažinti kaltę, byloje nėra. Tokios aplinkybės V. J. nenurodė ir teisiamajame posėdyje, be to, teisiamojo posėdžio metu į prokuroro klausimą V. J. atsakė, kad jis tyrėjai sakė teisybę, savo kaltę pripažino. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto skundo teiginys, kad byla buvo „sufabrikuota“, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

Kaip jau minėta, nuteistojo V. J. kaltę padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, tarp jų – ir nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, todėl apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nedalyvavo nėra pagrindas teigti, kad nuteistojo kaltės nepatvirtina kiti rodymai. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismui sprendžiant klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo V. J. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, į teisiamąjį posėdį kviesti nukentėjusįjį A. B. neprašė.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. J. apeliacinį skundą.