- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-06
- Bylos Nr.
- e2-1039-1019/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19056-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- AAS ,,(duomenys neskelbtini)“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas R. K. pateiktu ieškiniu atsakovui AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje prašo teismo priteisti jo naudai 5847,16 Eur žalos, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas apdraudė transporto priemonę nuo visų rizikų, be nusidėvėjimo, nemažėjančia draudimo suma, keičiant automobilio detales naujomis originaliomis. Ieškovas draudimo įmokas mokėjo. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų (duomenys neskelbtini) mieste buvo apgadintas minėtas automobilis, apie įvykį buvo informuota policija ((duomenys neskelbtini)), taip pat atsakovas pradėjo žalos administravimo bylą (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)”, įvertinęs apgadintą automobilį, pateikė būtinų atlikti darbų ir automobilio detalių kainų sąmatą, iš viso buvo padaryta 14 068,82 Eur žala. Tačiau atsakovas su žalos dydžiu nesutiko ir ieškovui vienašališkai paskaičiavęs daugiau nei dvigubai mažesnę žalą (duomenys neskelbtini) atlygino tik dalį – 6489,58 Eur žalos. Už draudimo išmoką neįmanoma bus atkurti iki įvykio buvusios transporto priemonės būklės. Ieškovas skundu kreipėsi į Lietuvos banką. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į nepriklausomą vertintoją, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti, koks yra tikslus automobiliui padarytos žalos dydis po įvykio. Vadovaujantis nepriklausomo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui įvykio metu buvo padaryta net 14 130,00 Eur žala. Po ieškovo papildomo prašymo, atsakovas atlygino dar papildomai 1793,26 Eur. Iš viso atsakovas atlygino tik dalį žalos, tai yra 8282,84 Eur, ir neatlygino net 5847,16 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas buvo sudaręs savanorišką Sausumos transporto priemonių draudimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su besąlygine 150,00 Eur dydžio išskaita, kuria apdraudė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirinktas draudimo variantas – be nusidėvėjimo, nemažėjančia draudimo suma. Sutartis sudaryta pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) į atsakovą kreipėsi ieškovas, pranešdamas apie įvykį, jog rado automobilį apgadintą, taip pat informavo draudimo bendrovę apie tai, jog ketina atlikti remonto darbus atsakovo partnerių remonto įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto įmonės sąmatą – 5376,70 Eur su PVM sumai. Sąmata buvo suderinta su sąlyga, jog bus pateiktos remonto metu atliktų darbų nuotraukos. Tačiau buvo gauta informacija, jog ieškovas atsisakė remonto ir kreipėsi į kitą remonto įmonę. (duomenys neskelbtini) gavo ieškovo prašymą išmokėti draudimo išmoką pagal pateiktą naują remonto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatą 14 068,82 Eur su PVM sumai. Atkreipia dėmesį, kad pati sąmata sudaryta ne per „Audatex“ sistemą; dažymo kainos vertinamos kaip neproporcingai didelės. Pats remontas dar nėra atliktas (nėra pateikta sąskaita faktūra). Pagal draudimo taisyklių 11.7 p.: ,,Jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesniais nei Mūsų rekomenduojamos remonto įmonės valandiniais įkainiais ir Mūsų nurodytomis keičiamų detalių ir/ar dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, kainomis, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir/ar dalis sumokėtume Mes.<...>“ Atsakovas perskaičiavo žalos dydį, vadovaudamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje pateiktų darbų apimtimi ir dalių kainomis, bei dalių tiekėjų: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (AVK Dalys) pateiktais duomenimis. Vadovaujantis Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 11.5 p. ir 11.8 p.: „Jeigu transporto priemonė apdrausta su sąlyga „be nusidėvėjimo“, nusidėvėjimas neišskaičiuojamas tik tuo atveju, kai pateikiami detalių įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai“, buvo paskaičiuotas dalims 5 proc. nusidėvėjimas. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas žalos įvertinimas, nustatyta žala – 6639,58 Eur be PVM. Pritaikyta 150 Eur besąlyginė išskaita. (duomenys neskelbtini) išmokėta 6489,58 Eur suma. Draudėjas pateikė nepriklausomo vertintojo ataskaitą. Vertintojo ataskaitoje darbų įkainiai įtraukti pagal autorizuotos remonto įmonės (dilerio) valandinius darbų įkainius – 37,49 Eur/val., dažymo darbų valandiniai įkainiai – 38,02 Eur/val., ir dažymo medžiagų koeficientas – 91 proc., nors remontas faktiškai nėra atliktas. Atsakovas peržiūrėjo visas pozicijas ir papildomai įtraukė tas pozicijas į naują sąmatą, kurios nebuvo įtrauktos remonto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje remonto sąmatoje. Atsakovas tikslinosi papildomai su remonto įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė, kad buferio keitimas nėra būtinas, nes jis nėra (duomenys neskelbtini) ir jį galima suremontuoti. Taip pat patikslino, jog galimas remontas ir šių dalių: priekinio gaubto, galinės dešinės pusės šoninės ir galinės dešinės pusės durų, tačiau būtina keisti priekines groteles, nes jos neremontuotinos. Atsižvelgiant į visas pastabas, atsakovas sudarė naują remonto sąmatą, įtraukdamas keistinas dalis pagal internetinės parduotuvės (duomenys neskelbtini) dalių kainas bei pritaikius 5 proc. nusidėvėjimą pagal Draudimo taisyklių 11.5 ir 11.8 punktus, todėl perskaičiuotas žalos dydis sudarė 8406,47 Eur be PVM. Atsakovas priėmė sprendimą vertinti draudėjui automobilio žalos dydį, vadovautis 3 remonto įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasiūlytų sumų vidurkiu. Jeigu yra nustatoma, kad apgadintos detalės gali būti remontuojamos ir jų keitimas nėra privalomas, transporto priemonės remontas turi būti atliekamas tik šiuo metodu.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į draudimo rekomenduojamą UAB „(duomenys neskelbtini)” servisą, tačiau automobilio apžiūros metu serviso darbuotojai siūlė automobilį nesuremontuoti, o nebrangiai paslėpti jo sugadinimus, lyg tai būtų koks senas automobilis. Atsakovas leido ieškovui pasirinkti bet kurį servisą remonto darbams atlikti ir neprieštaravo, kad automobilis būtų remontuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise. Atsakovas nesidomėjo remonto eiga, vengė atsiskaityti su servisu ir su ieškovu už jo patirtą žalą per eismo įvykį. Tik po nepriklausomo vertintojo padarytų išvadų atsakovas nusprendė perskaičiuoti žalą ir padidinti žalos atlyginimą. Pilnai žalos neatlygino. Remonto metu buvo keičiamos visos reikalingos keisti detalės naujomis ir draudimo sutartyje buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra draudžiama be nusidėvėjimo, atsakovas neturėjo teisės taikyti 5 proc. nusidėvėjimo koeficientą. Ieškovas savo lėšomis įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 14 130,38 Eur už savo automobilio remontą. Šią sumą pagrindžia ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata, sąskaita už darbus, bet ir atliktas pavedimas už automobilio remontą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo automobilio taip pat neremontavo ir gyvai jo nematė, todėl taip pat negalėjo tiksliai įvertinti, kokio dydžio žala buvo padaryta automobiliui.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodo, kad kartu su dubliku pateikta tik išankstinė PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimo patvirtinimas. Tačiau tokia sąskaita nėra laikytina PVM sąskaita faktūra. Atsakovas neturi informacijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsisakiusi teikti remonto paslaugas ieškovo transporto priemonei. Taisyklių spec. Sąlygų 11.8 punktu, jeigu transporto priemonė apdrausta su sąlyga „be nusidėvėjimo“, nusidėvėjimas neišskaičiuojamas tik tuo atveju, kai pateikiami detalių įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąmata nėra skaidri, joje nenurodytas darbų valandinis įkainis ir pagrindas. Dauguma autoservisų, įskaitant ir draudiko pateiktus pavyzdinius, sąmatas sudaro naudodami „Audatex“ programą, kurioje aiškiai matyti darbų įkainiai ir darbų atlikimo trukmė.
2026-01-29 teismo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad atliko automobilio žalos vertinimą, apžiūrėjo automobilį. Vertinimo metodikoje apibrėžta, kada detalė keistina, kada remontuotina. Gamintojo nurodymai būna, ar detalė keistina, ar remontuotina. Kodėl skiriasi draudiko detalių, darbų kainos, negali komentuoti. Valandinis įkainis gautas atlikus tyrimą pagal Audatex sistemą. Detalių kainos gaunamos iš Audatex sistemos, kurioje kainos yra iš oficialių atstovų. Radiatorių grotelės keistinos, pas atsakovą – remontuojamos; gamintojas nėra numatęs šios detalės remonto. Žala 14 130 Eur su PVM. Darbų įkainis buvo 37,49 Eur/val., gali kisti, šiuo metu jau apie 40 Eur/val., dydis pakilęs. Atsakovas skaičiavo 27,66 Eur/val.; liudytojas vadovaujasi Audatex sistema, nežino, kokiais duomenimis atsakovas remiasi. Audatex sistemoje duomenys gali būti keičiami sudarinėtojo, gali įvesti duomenis. Matytųsi sąmatoje. Detalių kaina pateikta iš oficialaus atstovo. Įvesti duomenys – remontuotinos detalės – pagal Metodiką vertintojas nustatė apžiūros metu. Sąmatos sudarymas vyksta Audatex programa, pažymi keičiamas, dažomas detales. Nurodė priekinio bamperio keitimą, nes pažeistas bamperis – plastmasė pažeista labai giliai, todėl reikia keisti detalę. Nėra galimybės įsigyti naujas originalas detales ne per gamintojo atstovą. Bamperis pažeistas taip, kad remontuojant nebūtų technologiškai tinkamas, neatitiktų gamintojų reikalavimų. Audatex sistemoje yra gamintojo nurodymai. Skardinės detalės gali būti remontuojamos, pavyzdžiui, žibintai neremontuojami.
2026-01-29 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas M. A. paaiškino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, pristatytas į servisą, sudaryta Turto vertintojo sąmata. Ginčas dėl išmokos dydžio.
2026-01-29 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog į turto vertintoją kreipėsi, kad nustatytų žalą. Atsakovas buvo apskaičiavęs labai mažą sumą. Pagal sutartį galėjo kreiptis į bet kurį servisą, tą ir padarė. Atsakovas nenurodė, kodėl vis keitė išmokos dydį. Iš pradžių automobilį pristatė į atsakovo servisą, bet neremontavo, nes pažįstami žmonės buvo nepatenkinti jų darbu. Automobilis (duomenys neskelbtini), ieškojo gero serviso. Automobilis suremontuotas, visos keistinos detalės pakeistos. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) siūlytą servisą, paskaičiavo apie 4000 Eur, remontą siūlė naudotom detalėm, pagal sutartį – keičiamos detalės. Darbuotojas sakė, kad žibintų stiklą išpjaus ir įdės naują. Neremontavo tame servise. Kai pradėjo derinti sąmatą, nepavyko susiderinti. Todėl rašė pretenziją, atliko vertinimą. Pasirinko gauti išmoką ir remontuoti pats. Remontas atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Truko apie 3 sav.
2026-01-29 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė V. Š. paaiškino, kad sudaryta Kasko sutartis su draudimo taisyklėmis. Draudiko prerogatyva nustatyti nuostolių dydį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata – su PVM dalimi; pagal Taisyklių 11.7. p. – be PVM, ne didesniais nei (duomenys neskelbtini) nurodytais įkainiais. Sąmata turi būti derinama su draudiku. Atsakovas teikė pastabas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatos, atsakovo įmonės teikia mažesnius įkainius. Taikytas nusidėvėjimas pagal 11.5. ir 11.8 p., nes nepateikti detalių įsigijimo dokumentai. Vertintojo ataskaita – įrodymų dalis, vertinama su kitais žalos dydžio nustatymo įrodymais. Atsakovas vertino, kreipėsi į autorizuotą (duomenys neskelbtini) saloną, ar dalys gali būti remontuojamos. Vadovavosi ir ekonomiškumo principu. Ieškovas nederino sąmatos su draudiku. Atsakovas kreipėsi į tris remonto įmones dėl pasiūlymų – atsakovo išmoka pagal vidurkį.
2026-01-29 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. Ž. nurodė, kad klientas po įvykio užregistravimo kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, paliko automobilį remontuoti, pateikė sąmatą apie 5000 Eur, suderino. Po mėnesio ((duomenys neskelbtini) mėn.) gavo iš kliento kreipimąsi, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata apie 14 000 Eur (ne pagal Audatex). Susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodėl neremontuoja, paaiškino, kad klientui netiko, kad naudoja naudotas detales (žibintai), o sutartis leidžia naudoti naujas originalias detales; servisas siūlė ir naujomis originaliomis detalėmis, bet klientas atsisakė. Atsakovas nagrinėjo naujai gautą sąmatą, bet nebuvo derinimo, buvo reikalavimas atlyginti sąmatos sumą – detalių kaina atstovybių kainomis. Jei remontą atlieka ne atstovybė, yra kitų detalių tiekėjų, kurie gali atvežti naujas originalias detales ženkliai mažesnėmis kainomis. Sudarė sąmatą apie 6600 Eur, su originaliomis detalėmis, su nusidėvėjimu 5 proc. Užklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) servisas) dėl grotelių ir bamperio remonto – grotelės keičiamos, bamperis remontuojamas. Pagal sugadinimą nėra reikalaujamas detalių keitimas. Gavus ataskaitą, kreipėsi į tris remonto įmones – pasiūlymų vidurkis 8432 Eur. Siūlė derybose papildomai sumokėti 1000 Eur. Automobilis nebuvo apžiūrėtas, klientas nurodė, kad kreipsis į atsakovo rekomenduojamą servisą. Laiko atstovo apžiūra. Apgadinimai matėsi tie patys. Atsakovo ekspertai automobilio patys neapžiūrėjo. Vertino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros. Skirtumas – žibintų kaina (su PVM apie 2000 Eur); PVM, bamperio keitimas, nusidėvėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad grotelės turi būti keičiamos, bamperis gali būti dažomas. Į sąmatą atsakovas įtraukė grotelių keitimą ir bamperio dažymą. Jei būtų derinę sąmatą, atsakovas prašytų pateikti detalių įsigijimo dokumentus. Atsakovo sąmatoje žibintų kaina pagal elektroninės parduotuvės kainas, (duomenys neskelbtini) kainas traukė vasario mėnesį, o ieškovo nurodytos vėliau. Vertino trijų įmonių vidurkius: 8430 Eur, 8951 Eur, 8450 Eur. Ėmė vidurkį, nes tokią praktiką formuluoja Lietuvos bankas. Dėl atsakovo darbų įkainių nurodė, kad tai partnerių servisai, bet darbams nuolaidų nėra. Atsakovo sąmatoje Audatex žibintų kainą pakeitė pagal alternatyvų detalių pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Audatex sistemoje yra informacija iš gamintojų, informacija apie detalių kainas. Programa nesprendžia darbų įkainių. Jei būtų derinta sąmata, išmokėtų suderintą dalį. Sąmata nesuderinta, neturi nuotraukų iš remonto, dalių įsigijimo dokumentų.
2026-02-05 ieškovo atstovas advokato padėjėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta Draudimo sutartis, draudimas be nusidėvėjimo, keičiant naujomis detalėmis. Po įvykio ieškovas turėjo remontuoti ar gauti išmoką. Pristatė automobilį atsakovo siūlytam servisui, kurio darbuotojas nekėlė pasitikėjimo, kreipėsi į kitą servisą, kad būtų įvertinti automobilio pažeidimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė sąmatą, atsakovas nesutiko atlyginti visos žalos, atlygino dalį – skaičiavo pagal partnerio serviso pirminę apžiūrą. Ieškovas iki remonto kreipėsi į nepriklausomą Turto vertintoją, apžiūrėjo, įvertino 14 130 Eur žalą. Norėjo kuo greičiau susiremontuoti. Supratęs, kad atsakovo partneris nesuremontuos tinkamai, kol vyko ginčas, automobilį suremontavo savo lėšomis. Remontas truko 3 sav. Žalos byla tęsėsi ilgai, ieškovas stengėsi bendradarbiauti. Siekė kuo greičiau susiremontuoti ir naudotis. Automobilis buvo suremontuotas kokybiškai, visos pakeistos detalės naujomis, sumokėjo 14 130,38 Eur. Eigoje, tvarkant automobilį, ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl išmokos, (duomenys neskelbtini) padidino išmoką 1793,26 Eur suma, neatlygino 5847,16 Eur žalos. Liudytojas A. G. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) sąmatose galimai dirbtinai sumažintas remonto darbų valandinis įkainis, detalių kaina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainos skiriasi. Automobilis buvo remontuotas (duomenys neskelbtini). Būtina atsižvelgti į naujas kainas. Ne dėl ieškovo kaltės buvo padaryta žala. (duomenys neskelbtini) siekė kuo ekonomiškiau, ne pagal gamintojo nurodymus suremontuoti automobilį. (duomenys neskelbtini) darbų apimtys iš dalies atitiko ieškovo sąmatą. (duomenys neskelbtini) sąmatose įkainiai sumažinti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ originalios detalių kainos didesnės nei (duomenys neskelbtini) teiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainos.
2026-02-05 atsakovo atstovė baigiamojoje kalboje prašė ieškinį atmesti. Sutartis yra kartu su taisyklėmis, kurios numato žalos atlyginimo, derinimo klausimą. Ieškovas reikalauja žalos, įskaitant PVM (2441,69 Eur). Pagal Taisyklių 11.7. punktą draudėjas turi pateikti PVM sąskaitas – faktūras, apmokėjimo dokumentus, jei ne – draudikas turi teisę mažinti PVM dalimi. Pateikta išankstinė PVM sąskaita – faktūra, pavedimas. Tačiau pagal PVM įstatymą, pareigą išrašyti galutinę sąskaitą faktūrą turi paslaugos teikėjas, jos (duomenys neskelbtini) negavo. Išankstinė sąskaita – faktūra gali būti neapskaityta. Neįrodyta, kad darbai atlikti pagal sąskaitą – faktūrą. Žalos dydis mažinamas skaičiuojant nusidėvėjimą – Taisyklių 11.8. punktas – tik kai pateikti detalių įsigijimą patvirtinantys dokumentai; tokių dokumentų negavo. (duomenys neskelbtini) neneigia fakto, kad ieškovas turėjo teisę rinktis servisą, tačiau pagal CK 6.200 straipsnio 3 dalį sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu būdu. Išlaidos turi būti derinamos su (duomenys neskelbtini). To nebuvo. Atsakovas, atlikęs vidaus rinkos (trijų įmonių) analizę, paskaičiavo žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Draudimo sutartis), kuria apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis, Transporto priemonė). Atsakovas apdraudė Transporto priemonę nuo visų rizikų, be nusidėvėjimo, nemažėjančia draudimo suma. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste buvo apgadintas minėtas Automobilis, apie įvykį buvo informuota policija ((duomenys neskelbtini)), atsakovas pradėjo žalos administravimo bylą (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas Automobilį pristatė į atsakovo partnerių įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal (duomenys neskelbtini) Remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 5376,70 Eur su PVM remonto kainą. Ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Automobilio remonto, kuri (duomenys neskelbtini) pateikė būtinų atlikti darbų ir automobilio detalių kainų sąmatą 14 068,82 Eur sumai. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui prašymą išmokėti draudimo išmoką pagal pateiktą naują remonto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatą – 14 068,82 Eur su PVM sumai. Atsakovas (duomenys neskelbtini) d. išmokėjo 6489,58 Eur draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į nepriklausomą vertintoją, vadovaujantis nepriklausomo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo padaryta 14 130,00 Eur žala. Po ieškovo papildomo prašymo, atsakovas atlygino dar 1793,26 Eur. Iš viso atsakovas atlygino 8282,84 Eur. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti neatlygintą 5847,16 Eur dalį.
Tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių, tarp šalių kilęs ginčas dėl Transporto priemonės remonto apimties, apskaičiuotų remonto kaštų, susijusių su keičiamų dalių, remonto darbų kainomis.
Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 5847,16 Eur sumą, t. y. skirtumą tarp atsakovo išmokėtos draudimo išmokos ir ieškovo atsakovui pateiktoje Vertintojo sąmatoje apskaičiuotos sumos. Ieškovas šį reikalavimą grindė argumentais, kad jis atsakovui pateikė būtinas remonto išlaidas patvirtinančią vertinimo ataskaitą, serviso sąmatą, be to, Automobilis suremontuotas, už remontą sumokėta 14 130,38 Eur. Atsakovas su šiuo ieškovo reikalavimu nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad apskaičiuotas išmokėtas galutinis nuostolių atlyginimo dydis yra pagrįstas.
Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
Pagal Draudimo įstatymo (toliau – ir DĮ) 2 straipsnio 85 dalį turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. DĮ 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 6 dalį, kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 7 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, tiek teisės doktrina suponuoja, kad turto draudimas ir civilinės atsakomybės draudimas priskiriamas nuostolių draudimo sričiai ir jo, kaip ir civilinės atsakomybės draudimo, tikslas yra realiai visiškai kompensuoti asmens patirtus nuostolius. Nors abiejų draudimo rūšių tikslas sutampa, vis dėlto draudimo išmokos dydis gali ir nesutapti. Tai gali nulemti įvairios aplinkybės: turto draudimo sutarties bei civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygos, aplinkybė, kad turto draudimo sutarties šalys, remdamosi nuostolių kompensavimo principu, gali sutarti dėl turto vertės draudimo sutartyje ir (ar) atitinkamai jos apskaičiavimo principų, draudikų pareigos įsitikinti aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išmokėti draudimo išmoką, vykdymo tinkamumas ir kitos. Be to, turto draudimo išmokos dydį gali nulemti ir turto draudimo sutarties šalių siekis abipusių nuolaidų būdu susitarti dėl draudimo išmokos dydžio siekiant išvengti perteklinių sąnaudų žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
Draudimo teisiniuose santykiuose taikoma žalos dydžio nustatymo taisyklė, pagal kurią turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų išvadomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.
Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų ir jų pakeitimo) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas (jų turinį) nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principai, gera moralė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis).
Šalių sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis yra savanoriška, todėl draudikas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalimi, tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiamos draudimo apsaugos apimtimi. Lietuvos kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti. Prisiimdamas draudimo riziką draudikas nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.
Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, tiek draudimo liudijime aptartose individualiosiose sąlygose. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini. Draudimo taisyklėse aptariamos draudiko, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens teisės ir pareigos, žalos nustatymo tvarka, draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, terminai ir kt. (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnis).
Iš individualių Draudimo sutarties sąlygų, įtvirtintų ieškovui išduotame draudimo liudijime, matyti, kad ji sudaryta su visų rizikų draudimo sąlyga, pasirinktas draudimo variantas – „be nusidėvėjimo“. Remiantis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 03.01 (toliau – ir Taisyklės), kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis, Specialiosios dalies 6.1.2 papunkčiu, sudarius draudimo sutartį draudimo variantu „be nusidėvėjimo“, apskaičiuojant žalos dydį, keičiamų detalių kainos skaičiuojamos naujų originalių detalių rinkos kainomis, buvusiomis draudžiamojo įvykio dieną, neišskaičiuojant jų nusidėvėjimo procento (išskyrus transporto priemonių, kurių bendroji masė viršija 3,5 tonos padangas), remontą organizuojant draudėjo pasirinktoje remonto įmonėje. Remiantis Taisyklių Specialiosios dalies 11.1 papunkčiu, draudimo išmoką nustato draudikas, vadovaudamasis iš draudėjo (apdraustojo) ir kompetentingų įstaigų gautais dokumentais, pagrindžiančiais draudžiamojo įvykio faktą, leidžiančiais nustatyti jo priežastis bei įvertinti žalos dydį. Remiantis Taisyklių Specialiosios dalies 11.4 papunkčiu, transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal faktines remonto išlaidas, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių (detalių) vertė, kurios yra būtinos atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Tame pačiame papunktyje nustatyta, kad jeigu yra nustatoma, kad apgadintos detalės gali būti remontuojamos ir jų keitimas nėra privalomas, transporto priemonės remontas turi būti atliekamas tik šiuo metodu. Jeigu draudikui nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, tai, remiantis Taisyklių Specialiosios dalies 11.7 papunkčiu, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesniais nei draudiko rekomenduojamos remonto įmonės valandiniais įkainiais ir draudiko nurodytomis keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, kainomis, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas. Kitų asmenų (nepriklausomų turto vertintojų, ne draudiko rekomenduojamų remonto įmonių ir pan.) parengtais remonto kainos apskaičiavimo dokumentais gali būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kai draudiko rekomenduojamos remonto įmonės atsisako atlikti apdraustos transporto priemonės remonto darbus. Pagal Taisyklių Specialiosios dalies 11.11 papunktį, draudimo išmoką su PVM mokama tik tada, jeigu transporto priemonė yra faktiškai suremontuota, už remonto paslaugas yra sumokėtas PVM ir draudėjas (apdraustasis) neturi teisės į PVM atskaitą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.
Byloje nustatyta, kad ieškovas Automobilį (duomenys neskelbtini) pristatė į atsakovo partnerio servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant nustatyti žalos dydį ir atlikti remontą. Iš ieškovo paaiškinimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio laiško atsakovui nustatyta, kad žala įvertinta 5376,70 Eur (su PVM), servisas siūlė Automobilio detales (žibintus) keisti ne naujomis, o naudotomis, su kuo ieškovas nesutiko, dėl ko kreipėsi į kitą servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių Specialiosios dalies 6.1.2 papunktį, sudarius draudimo sutartį draudimo variantu „be nusidėvėjimo“, apskaičiuojant žalos dydį, keičiamų detalių kainos skaičiuojamos naujų originalių detalių rinkos kainomis, buvusiomis draudžiamojo įvykio dieną, neišskaičiuojant jų nusidėvėjimo procento (išskyrus transporto priemonių, kurių bendroji masė viršija 3,5 tonos padangas), remontą organizuojant draudėjo pasirinktoje remonto įmonėje. Taigi, ieškovas turėjo teisę pasirinkti remonto įmonę ir detales keisti naujomis. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą (duomenys neskelbtini) Sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio remonto kaina – 14 068,82 Eur. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad, atsakovui (duomenys neskelbtini) pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą ir detalių kainas, draudikas atsisakė apmokėti pateiktą sąskaitą. Remiantis ieškovo paaiškinimais, duotais (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu, jis pasirinko gauti išmoką ir remontuoti Automobilį pats. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas žalos įvertinimas, pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Žalos sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta žala 6639,58 Eur be PVM. Bylos duomenimis, pritaikius 150 Eur besąlyginę išskaitą, ieškovui (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 6489,58 Eur suma. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo paskaičiuota draudimo išmoka, kreipėsi į nepriklausomą vertintoją, kad būtų nustatytas Automobiliui padarytas žalos dydis. Remiantis (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vertinimo ataskaita), atlikus Automobilio apžiūrą, buvo nustatytos Automobilio atkūrimo sąnaudos – 14 130 Eur su PVM. Ieškovas Vertinimo ataskaitą pateikė atsakovui, kuris atliko papildomų dokumentų vertinimą. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į tris remonto įmones ((duomenys neskelbtini)) su prašymu pateikti ieškovo automobiliui remonto darbų pasiūlymus. (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Vertinimo ataskaita ir perskaičiavo žalos dydį pagal trijų remonto įmonių remonto pasiūlymų vidurkį – 8432,84 Eur be PVM sumai, pritaikius 150 Eur besąlyginę išskaitą, draudimo išmokos dydis nustatytas 8282,84 Eur be PVM sumai. Kadangi (duomenys neskelbtini) jau buvo atliktas 6489,58 Eur draudimo išmokos mokėjimas, (duomenys neskelbtini) buvo atliktas papildomas mokėjimas dėl susidariusio skirtumo – 1793,26 Eur.
Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį dėl 5847,16 Eur žalos atlyginimo, t. y. skirtumo tarp ieškovo atsakovui pateiktoje Vertintojo sąmatoje apskaičiuotos sumos ir atsakovo išmokėtos draudimo išmokos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė įrodymus, kad Automobilio remontas atliktas, ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 14 130,38 Eur už remontą.
Atsakovo teigimu, nustatyti nuostolių dydį yra draudiko prerogatyva. Remiantis Taisyklių Specialiosios dalies 11.1 papunkčiu, draudimo išmoką nustato draudikas, vadovaudamasis iš draudėjo (apdraustojo) ir kompetentingų įstaigų gautais dokumentais, pagrindžiančiais draudžiamojo įvykio faktą, leidžiančiais nustatyti jo priežastis bei įvertinti žalos dydį. Remiantis Taisyklių Specialiosios dalies 11.4 papunkčiu, transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal faktines remonto išlaidas, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių (detalių) vertė, kurios yra būtinos atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Tame pačiame papunktyje nustatyta, kad transporto priemonei (papildomai įrangai) padaryta žala nėra atlyginama pagal Nepriklausomų vertintojų padarytas ataskaitas.
Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui buvo pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą, taip pat, tarp šalių kilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio, Vertinimo ataskaitą, kuria ieškovas grindė jo patirtos žalos dėl eismo įvykio dydį. Teismo vertinimu, atsakovas, vadovaudamasis DĮ 98 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 11.1 punktu, privalėjo vertinti ieškovo pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio, spręsdamas dėl ieškovui išmokėtinos draudimo išmokos. Teismas pažymi, kad draudikui įstatymu, Taisyklėmis suteikta teisė, o kartu pareiga žalos administravimo procese nustatyti dėl įvykio patirtos žalos dydį negali būti aiškinama kaip draudiko teisė ją nustatyti savo nuožiūra, nesiremiant žalos administravimo metu surinktais įrodymais. Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovas, atlikdamas žalos administravimo veiksmus, pagrįstai nesivadovavo Vertinimo sąmata, kuria remdamasis ieškovas prašė paskaičiuoti jo dėl įvykio patirtos žalos dydį.
Kaip matyti iš byloje pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatų, Vertinimo ataskaitos, žalos dydžio skirtumas susidarė dėl Automobilio remonto apimties, t. y. dėl grotelių ir buferio remonto/keitimo, taip pat valandinio darbų įkainio, detalių (žibintų) kainos. Be to, atsakovas draudimo išmoką skaičiuoja be PVM, taip pat taiko 5 proc. nusidėvėjimą.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašoma priteisti suma atitinka Automobiliui būtinų atlikti remonto darbų, siekiant atkurti jo būklę iki eismo įvykio, sumų, paskaičiuotų Vertinimo sąmatoje ir atsakovo sudarytoje sąmatoje, skirtumą. Vertinimo sąmatoje ši suma su PVM yra 14 127,90 Eur, o atsakovo sąmatoje – 6639,58 Eur be PVM, perskaičiavus – 8282,84 Eur be PVM. Bylos nagrinėjimo teisme metu aiškinantis šio skirtumo priežastis minėtose sąmatose, nustatyta, kad šis skirtumas susidaro pirmiausia dėl Automobiliui remontuoti reikalingų įsigyti detalių kainos. Pagal Vertintojo sąmatą jų vertė – 8411,94 Eur. Pagal atsakovo sąmatą detalių vertė – 4526,37 Eur. Kaip matyti iš atsakovo parengtos pirminės sąmatos, ji buvo parengta pagal Audatex programą, keičiamų detalių kainos įvestos vartotojo, perskaičiuojant žalą, keičiamų detalių kaina buvo skaičiuojama pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatose pateiktų kainų vidurkį. Taigi, turto vertintojo ir atsakovo pateiktose sąmatose, kuriomis jis vadovavosi nustatydamas žalos dydį, tų pačių keičiamų detalių kaina skiriasi, tam tikrais atvejais – beveik pusantro, du kartus (pvz., Vertinimo sąmatoje žibinto kaina 2955,08 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje 1065 Eur, atsakovo sąmatoje – 2218,81 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2331,73 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2125,66 Eur; radiatoriaus grotelės Vertinimo sąmatoje 1046,13 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje 774,53 Eur). Be to, skiriasi ir valandinis darbų įkainis (Vertinimo sąmatoje 37,49 Eur/ val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje 20 Eur Eur/ val., atsakovo sąmatoje – 20 Eur Eur/ val.). Įvertinus pateiktas sąmatas, Vertinimo ataskaitą, nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl buferio ir grotelių remonto/ keitimo. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo numatytas bamperio ir grotelių remontas. Į Vertinimo sąmatą įtrauktos grotelių, buferio dalių keitimas. Nustatydamas žalos dydį ir rengdamas sąmatą, atsakovas vertino, kad šios dalys gali būti remontuojamos. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs Vertinimo ataskaitą, papildomai įtraukė priekinių grotelių keitimą. Atsakovo teigimu, dėl tam tikrų detalių keitimo, (duomenys neskelbtini) tikslinosi papildomai su remonto įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė, kad buferio keitimas nėra būtinas, nes jis nėra perpjautas kiaurai ir jį galima suremontuoti; taip pat patikslino, jog galimas remontas ir šių dalių: priekinio gaubto, galinės dešinės pusės šoninės ir galinės dešinės pusės durų, tačiau būtina keisti priekines groteles, nes jos neremontuotinos. Teismas pažymi, kad šių aplinkybių, išskyrus atsakovo atstovų paaiškinimų, nepagrindžia jokie kiti įrodymai (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikdama atsakovui rekomendacijas dėl Automobilio detalių keitimo/ remonto, būtų apžiūrėjusi Automobilį. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas A. G. nurodė, kad, sudarydamas Vertinimo sąmatą, jis taikė dalių kainas, kurias siūlė pati Audatex sistema (jos pagrindu parengta visa Vertintojo sąmata, jokių pataisymų dėl detalių kainų savo iniciatyva jis nedarė). Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad, atlikus automobilio apžiūrą, buvo nustatyta, jog būtina keisti tiek priekines groteles, tiek bamperį. Atsakovas, grįsdamas jo sąmatoje nurodytą darbų apimtį, rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąmata ir atlikta apžiūra, atsakovo atstovai (ekspertai) automobilio neapžiūrėjo. Atsakovas detalių kainas, darbų apimtį grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatose pateiktų kainų vidurkiu, tačiau, kaip matyti iš šių įmonių pateiktų sąmatų, keistinų detalių kainos įvestos vartotojo, o nenustatytos Audatex sistema. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, rengdamos sąmatas, Automobilio neapžiūrėjo, teikė duomenis pagal atsakovo užklausą.
Lietuvos Respublikos audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-118 „Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriuo nustatė apgadintos kelių transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikomų koeficientų reikšmes ir apgadintos kelių transporto priemonės vertės apskaičiavimo eigą. Nors šis Aprašas skirtas turto arba verslo vertinimo įmonėms ir nepriklausomiems turto arba verslo vertintojams, atliekantiems apgadintos kelių transporto priemonės vertinimą, o ne draudikams, teismo vertinimu, šios nuostatos pagrindžia Vertinimo sąmatos, kuria prašė vadovautis ieškovas atsakovą, pagrįstumą. Šio Aprašo 14 punktas numato, kad atsarginių dalių, reikalingų transporto priemonei atkurti (suremontuoti), kainos – tai naujų originalių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje, o jų šaltiniai – atsarginių dalių kainų šaltiniai – pripažinti ir naudojami atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvų katalogai, kompiuterinės duomenų bazės ir kompiuterinės programos – moduliai (pvz., EUROTAX, AUDATEX, DAT, MITCHELL ir kiti) (šio Aprašo 15 punktas). Pagal šio Aprašo 16 punktą, jeigu atsarginių dalių kainų neįmanoma nustatyti 15 punkte minėtu būdu, taikomos konkrečių transporto priemonių gamintojų arba jų atstovų atsarginių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimuose naudotų duomenų šaltinis: gamintojo, gamintojo atstovo pavadinimas, kainų katalogas ar pan. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Vertinimo sąmatoje Automobiliui remontuoti reikalingų detalių kainos yra nustatytos remiantis pripažinta ir naudojama Audatex sistema, o ne kitais šaltiniais.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, kuriam tenka procesinė įrodinėjimo pareiga pagrįsti savo reikalavimus ir įrodyti dėl eismo įvykio patirtą žalą (jos dydį), šią aplinkybę įrodinėja, be kita ko, pateikta Vertinimo sąmata. Nustatyta, kad nepriklausomo vertintojo sąmata (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita) buvo parengta pagal fizinę apžiūrą ir Audatex katalogą. Tokia metodika atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, ieškovas byloje leistinais įrodymais grindžia savo poziciją iš esmės dėl didesnio žalos dydžio ir atitinkamą poziciją, kad atsakovo išmokėtos draudimo išmokos, įskaitant atsakovo apskaičiuotą detalių, reikalingų remontuojant Automobilį, darbų kainą, nepakanka atkurti Automobilį iki jo būklės iki eismo įvykio. Šiuo atveju atsakovui teigiant ir įrodinėjant, jog Automobilį suremontuoti iki jo būklės, buvusios prieš eismo įvykį, visiškai pakankama yra būtent mažesnė suma, nei nurodo ieškovas, atsakovui tenka procesinė įrodinėjimo našta tokį teiginį pagrįsti pakankamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad Automobilį suremontuoti iki jo būklės, buvusios prieš eismo įvykį, visiškai pakankama yra būtent mažesnė suma, nei nurodo ieškovas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo automobilis buvo suremontuotas. Bylos duomenimis, faktinė remonto kaina (14 130,38 Eur) iš esmės sutampa su Vertinimo ataskaitoje nustatytu Automobiliui padarytos žalos dydžiu. Šios aplinkybės taip pat pagrindžia, kad ieškovas realiai patyrė didesnes išlaidas nei išmokėta draudimo išmoka.
Atsakovo teigimu, draudikas atlygina žalą pagal su juo suderintą sąmatą, tačiau šiuo atveju ieškovas su atsakovu sąmatos nesuderino. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina tai, kad draudimo sutartis yra fiduciarinio pobūdžio – grindžiama šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Todėl draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti.
Draudimo teisiniuose santykiuose šalių bendradarbiavimo principas yra ypač svarbus. Šių santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai kooperuotis ir bendradarbiauti, padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalis). Vykdydamos sutartį, šalys privalo būti visiškai atviros. Bendradarbiavimo principas ypač svarbus žalos administravimo procese, draudikui siekiant priimti įrodymais ir teisės aktais pagrįstą sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Šios draudiko pareigos įgyvendinimas yra itin glaudžiai susijęs su draudimo, kaip rizikos sutarties (draudikas prisiima draudėjo, naudos gavėjo ar kitų asmenų nuostolių atsiradimo tikimybę), esme. Tik draudimo sutarties vykdymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant galima pasiekti draudimo sutarties tikslus ir išvengti nepagrįstų ir sutarčių sąlygų neatitinkančių sprendimų. Tai įmanoma tada, kai šalys atskleidžia kiekvieno įvykio, dėl kurio kvalifikavimo draudžiamuoju arba nedraudžiamuoju sprendžia draudikas, aplinkybes ir duomenis, reikšmingus apskaičiuojant mokėtiną draudimo išmoką.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus žalos administravimo procesą, nustatyta, kad jis užtruko itin ilgai, t. y. (duomenys neskelbtini) įvyko draudžiamasis įvykis, pradėta žalos byla, dalis draudimo išmokos sumokėta (duomenys neskelbtini), kita dalis – (duomenys neskelbtini), automobilio remontas atliktas (duomenys neskelbtini). Draudikas nurodė, kad ieškovas automobilio remonto sąmatos nederino su juo, nepateikė remonto nuotraukų, dalių įsigijimo dokumentų. Teismas, vertindamas šiuos atsakovo argumentus, pažymi, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas prašė ieškovo pateikti tokius duomenis. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys atliktą remontą (nuotraukos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata, (duomenys neskelbtini) Išankstinė apmokėjimo sąskaita (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas). Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, žalos administravimo proceso trukmę, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog procesas užtruko dėl draudėjo nebendradarbiavimo. Priešingai, ieškovas, gindamas savo turtinius interesus, siekė nustatyti realų žalos dydį – pirmiausia, kreipėsi į draudiko nurodytą servisą, nesutikdamas su jų nustatytu žalos dydžiu, taip pat remonto apimtimi, pagal Taisykles pasirinko kitą servisą, gautą sąmatą pateikė draudikui. Tarp šalių kilus ginčui dėl žalos dydžio, ieškovas kreipėsi į nepriklausomą vertintoją, gavęs ataskaitą ją teikė draudikui, po ko draudikas draudimo išmokos dydį perskaičiavo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad, užtrukus žalos administravimo procesui, ieškovo Automobilis nebuvo remontuojamas iki (duomenys neskelbtini).
Byloje, be kita ko, kilęs ginčas dėl PVM dydžio ir 5 proc. nusidėvėjimo koeficiento taikymo nustatant žalos dydį. Atsakovo teigimu, remiantis Taisyklių 11.7 punktu, jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM, taip pat, kadangi draudikui nebuvo pateikti detalių įsigijimą bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, vadovaujantis Taisyklių specialiųjų sąlygų 11.5 punktu ir 11.8 punktu, buvo paskaičiuotas dalims 5 proc. nusidėvėjimas.
Sistemiškai aiškinant draudimo išmokos apskaičiavimo tvarką reglamentuojančias Taisyklių nuostatas, matyti, kad Taisyklių sąlygos sukuria aiškų lūkestį, kad žala atlyginama faktiškai suremontavus automobilį ir pateikus remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, o jeigu transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nepateikiami, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, kad Automobilio remontas yra faktiškai atliktas, pateikti remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, nėra pagrindo žalos dydį skaičiuoti be PVM.
Kaip minėta, sistemiškai aiškinant draudimo Taisyklių nuostatas, matyti, kad žalos atlyginimas vykdomas pagal faktiškai patirtas ir pagrįstas išlaidas, žalos atlyginimas turi būti proporcingas, pagrįstas ir ekonomiškai racionalus, t. y. nukreiptas į tikrosios žalos, būtinų sąnaudų atlyginimą. Kadangi pagal Draudimo sutartį automobiliui remonto metu buvo keičiamos visos reikalingos keisti detalės naujomis ir Draudimo sutartyje buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra draudžiama be nusidėvėjimo, byloje pateikus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad automobilis remontuotas naujomis detalėmis (Vertinimo ataskaita, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata, (duomenys neskelbtini) detalių užsakymo forma, Išankstinė sąskaita) nėra pagrindo taikyti 5 proc. nusidėvėjimo koeficiento.
Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolės (pareigos) ieškovui kyla iš atsakovo su ieškovu sudarytos draudimo sutarties, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atsakovą jas vykdyti. Viena iš tokios sutarties atsakovui kylanti prievolė (pareiga) yra tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnis), o žalos dydį nustatyti Draudimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina atsakovo pareigos nustatyti draudimo išmokos dydį Draudimo įstatymo ir Taisyklėse nustatyta tvarka pažeidimą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiant 5847,16 Eur žalos atlyginimo.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo, ieškovui prašant, priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 5847,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai, spręstinas ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimas.
Teikiant ieškinį, ieškovas sumokėjo 131 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 2000 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas rengiant ieškinį, dubliką, už atstovavimą byloje ((duomenys neskelbtini)).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 2131 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo R. K. ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5847,16 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 16 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5847,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2131 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.