Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas „priimti papildomą sprendimą dėl papildomo apeliacinio skundo 2024-02-26“ nenagrinėtinas Regionų administraciniame teisme.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas suformavo prašymą panaikinti „du 2014 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolus“. Iš prie pareiškėjo skundo pridėtų ir prašomų panaikinti 2014 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolų matyti, kad jie buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Pažymėtina, kad kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo ar jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas. Institucijų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, buvo peržiūrimi, t. y. buvo vertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso proceso teisės normomis, o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, aptariami dokumentai buvo vertinami Visagino miesto apylinkės teismo byloje Nr. A2-6-67-844/2014, kurioje 2024 m. balandžio 3 d. priimtą nutarimą pareiškėjas taip pat prašo panaikinti. Taigi, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundžiami protokolai negali būti skundžiami administraciniam teismui.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2-6-67-844/2014.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, dėl pareiškėjo reikalavimo dėl Nutarimo panaikinimo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme jau yra priimta ne viena įsiteisėjusi teismo nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-378-415/2018; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-561-575/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-796-442-2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-142-575/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-20-525/2020; 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-672-492/2022 ir kt.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas skundus administraciniams teismams ir prašydamas panaikinti Nutarimą, kuris, kaip teigė pareiškėjas, priimtas remiantis suklastotais ir melagingais įrodymais, siekia įsiteisėjusio bendrosios kompetencijos teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo, tačiau pagal ABTĮ nuostatas tokio pobūdžio reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Atskirajame skunde pareiškėjas deklaratyviai teigia, jog nepagrįstai jo skundas dėl Nutarimo nėra priimamas ir nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, kuri yra pagrįsta ir teisinga. Taigi, pareiškėjas atskirajame skunde nepagrindė, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Akcentuotina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė prašymą (iš esmės skundo papildymą), prašydamas priteisti jam iš Vidaus reikalų ministerijos 454 934,31 Eur moralinei ir materialinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, taip pat siekdama užtikrinti proceso efektyvumo ir operatyvumo principus, šiuo aspektu papildo pirmosios instancijos teismo motyvus.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas prašomą atlyginti žalą šiuo atveju kildina būtent iš viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir toks pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėjas nenurodė argumentų, dėl kurių ši išvada turėtų būti pripažinta nepagrįsta, o jo subjektyvus įsitikinimas, kad Vidaus reikalų ministerija turėtų prisiimti materialinę ir moralinę atsakomybę už, kaip nurodė pareiškėjas, neteisėtus pavaldinių veiksmus, atsižvelgiant į pareiškėjo išdėstytas aplinkybes bei keliamo ginčo pobūdį, nepaneigia išvados, jog prašomą atlyginti žalą pareiškėjas sieja būtent su bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjusio pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje priimtas Nutarimas, procesine veikla. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-378-415/2018 išaiškino, kad žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 30 str. 7 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo priimti aptartą pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės, pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimų pobūdį ir esmę, pagrįstai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl su tuo susiję argumentai atmestini.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų panaikinti Nutarimą ir protokolus bei bylą nutraukti, taip pat priimti papildomą sprendimą dėl papildomo apeliacinio skundo ir priteisti jam žalos atlyginimą iš Vidaus reikalų ministerijos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, todėl minėtų atskirojo skundo reikalavimų (prašymų) pagrįstumas ir (ar) priimtinumas nagrinėti apeliacinės instancijos teismo nevertinami.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.