Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Z. (A. Z.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 (toliau – ir nutarimas); 2) priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už moralinę ir materialinę žalą, padarytą pažeidus jo teises – 172 865,51 Eur (galutinė suma bus nustatyta vėlesniame skundo svarstymo etape).

II.

Atsižvelgdamas į tai, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas pakartotinai kreipėsi dėl Visagino miesto apylinkės teismo Nutarimo panaikinimo, dėl kurio jau yra priimta įsiteisėjusi nutartis, teismas šį skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Atsižvelgdamas į tai, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas pakartotinai kreipėsi su reikalavimu dėl žalos, kurią kildina iš teisėjų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu, bei iš Visagino policijos pareigūnų veiklos, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, atlyginimo, dėl kurio jau yra priimtos įsiteisėjusios nutartys, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir dėl šio reikalavimo.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Z. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir pareikštus reikalavimus, nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo byloje Nr. A2.6-67-844/2014 panaikinimo ir žalos, kurią kildino iš šio teismo veiksmų, neteisingai išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo, dėl kurio jau yra priimtos įsiteisėjusios nutartys. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad administraciniai teismai nepagrįstai atsisako priimti jo skundą, taip pažeidžiama jo konstitucinė teisė į teismą, teisingą jo bylos išnagrinėjimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, be kita ko, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administraciniame teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 2) priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją iš Vidaus reikalų ministerijos už moralinę ir materialinę žalą, padarytą pažeidus jo teises – 172 865,51 Eur (galutinė suma bus nustatyta vėlesniame skundo svarstymo etape).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3390-244/2018 atsisekė priimti pareiškėjo 2018 m. birželio 8 d. paduotą skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės už turtinę ir neturtinę žalą, padarytą pažeidus jo teises (galutinė suma bus nustatyta vėlesniame skundo svarstymo etape) – 146 718,54 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. AS-561-575/2018, minėta pirmosios instancijos nutartis palikta nepakeista.

Iš Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2193-244/2018 atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės už turtinę ir neturtinę žalą, padarytą pažeidus jo teises (galutinė suma bus nustatyta vėlesniame skundo svarstymo etape) – 146 718,54 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-378-415/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis palikta nepakeista.

Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl analogiškų reikalavimų ir tais pačiais argumentais į administracinį teismą kreipiasi jau ne pirmą kartą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata imperatyviai nurodo teismui atsisakyti priimti suinteresuoto asmens skundą, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nors reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas kelia kitam atsakovui (Vidaus reikalų ministerijai) nei ankstesniuose skunduose, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina ta aplinkybe, kuri leistų teigti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti administracinį ginčą būtent dėl šios institucijos veiksmų, o ne dėl policijos pareigūnų ir bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjusių pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, procesinės veiklos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, pagrindžiančių reikalavimo dėl žalos atlyginimo priskirtinumą administraciniam teismui (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).

Tai, kad pareiškėjo siekiamo apskųsti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-67-844/2014 teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas apeliacine tvarka, šis nutarimas yra įsiteisėjęs, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-142-575/2019.

Nors ABTĮ 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą), tačiau ši nuostata savaime nereiškia, kad administracinis teismas turėtų priimti pareiškėjo skundą, kuris dėl reikalavimų pobūdžio ir esmės (t. y. panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.-6-67-844/2014 ir atlyginti žalą dėl, pareiškėjo teigimu, neteisingai išnagrinėtos jo administracinio teisės pažeidimo bylos) pagal ABTĮ nuostatas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.