Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 10 mėn.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams (bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 9 d.),

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. buvo kaltinamas tuo, jog jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, 2020 m. gruodžio 26 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 prom. girtumas), eidamas gatve garsiai rėkavo, spardė tvorą bei išdaužė nukentėjusiajam A. R. priklausančio automobilio, VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, nulaužė bagažinės dangčio apdailos detalę, kurių vertė 100 eurų, tokiu būdu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei padarė nukentėjusiajam A. R. bendrą 100 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. J. nurodė, jog praėjo labai daug laiko, nelabai ką pamena apie nagrinėjamą įvykį, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamena, kad jį policijos pareigūnai sulaikė ir išvežė – paties įvykio nepamena. Kitą dieną jam policininkai pasakė, kad jis yra kaltas, važiuodamas pamatė vyrą, kuris tvarkė mašinos langą, suprato, kad tai nukentėjusysis, nenorėdamas daugiau problemų, tiesiog atlygino tam žmogui žalą. Jis pats matė to automobilio sugadinimus – buvo išdaužtas langas ir nutrauktas spoileris. Po įvykio jokių skausmų rankose, ar kojose nejuto.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 26 d. apklaustas įtariamuoju M. J. kaltės nepripažino, nurodė, jog vakar vakare, vienas namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė daug alkoholio, dėl to visos įvykio sekos neprisimena. Paskutinį ką prisimina tai, kad namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, kad lauke yra sulaikomas policijos pareigūnų. Kodėl jis buvo lauke ir ką jis ten darė, neprisimena. Dėl kokių priežasčių buvo sulaikytas - nežino. Atmeta tokį variantą, kad jis galėjo apgadinti automobilį (b.l. 87).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 15 d. apklaustas įtariamuoju M. J. kaltę pripažino, nurodė, jog 2020 m. gruodžio 26 d., būdamas savo namuose vakare vartojo alkoholinius gėrimus. Nelabai atsimena ką darė po to, nes buvo per daug išgėręs. Atsimena tik, kad adresu (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai. Kaip jis ten atsidūrė, neatsimena. Pamena, kad kažkodėl buvo su megztiniu, be striukės. Kiek žino, buvo sulaikytas prie automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį galimai apgadino. Neatmeta tokio varianto, kad minėtą automobilį galėjo apgadinti, t. y. išdaužti automobilio galinį stiklą, nulaužti bagažinės dangčio apdailos detalę. Padarytą žalą nukentėjusiam A. R. atlygino. Nukentėjusysis dėl įvykio jam jokių pretenzijų neturi. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 96, 133).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. R. nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Priešais pastatą, automobilių stovėjimo aikštelėje, laiko jam priklausantį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 26 d., apie 10.00 val., su juo susisiekė policijos pareigūnai ir pasakė, kad galimai yra apgadintas jo automobilis. Atėjęs prie automobilio pamatė, kad automobilio galinis bagažinės stiklas yra išdaužtas, taip pat yra nulaužta bagažinės viršuje esanti apdailos detalė. Į automobilio vidų patekta nebuvo ir iš jo vidaus niekas nepavogta. Iš pareigūnų sužinojo, kad apie 04.00 val. prie jo automobilio buvo sugautas asmuo, kuris, galimai iš chuliganiškų paskatų, apgadino jo automobilį. Automobilį 2020 m. gruodžio 25 d. vakaro metu matė, jokių sugadinimų nebuvo. Jam priklausantis automobilis buvo sugadintas nakties metu. Išdaužtą galinį stiklą vertina apie 500 eurų, nulaužtą apdailos detalę, apie 100 eurų. Nusikalstama veika jam yra padaryta bendra apie 600 eurų turtinė žala (b.l. 18). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. R. protokole-pareiškime (b.l. 14).

Iš byloje esančio 2021 m. sausio 4 d. nukentėjusiojo rašyto dokumento fotonuotraukos, nustatyta, kad nukentėjusysis A. R. patvirtino, kad M. J. atlygino žalą už automobilio Volvo, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą (išdaužtą galinį stiklą bei spoilerį) ir nukentėjusysis pareiškė, jog pretenzijų M. J. neturi (b. l. 64-65, 99). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiojo 2021 m. kovo 16 d. pranešime.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. Š. nurodė, jog jį nakties metu pažadino triukšmas gatvėje, pamatė žmogų, kuris rėkavo keiksmažodžius gatvėje ir spardė vartus, dėl ko paskambino į policiją. Sulaukė policijos ir jiems pasakė, į kurią pusę tas žmogus nuėjo. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad vartai, kuriuos spardė tas rėkaujantis žmogus, apgadinti nebuvo. Sugadinto automobilio nematė, apie tai nieko nežino. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. Š. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 26 d., apie 03.30 val. ryto, miegodamas išgirdo triukšmą, dėl to atsibudo. Triukšmas pasireiškė asmens labai garsiu rėkavimu, necenzūrinių žodžių išsakymu. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad vaikinas be striukės vaikšto gatvėje ir rėkauja, mosikuoja rankomis, daužo, tiksliai pasakyti negali, bet rodos kojomis, į šalia esančių namų įvažiavimo tvorą. Asmuo atrodė nusiteikęs labai agresyviai, rodė kažkokį tai nepasitenkiną. Pamatęs agresyviai nusiteikusį ir taip besielgianti asmenį, iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kol atvyko policijos pareigūnai, vaikino jau nebuvo. Po pusvalandžio, apie 04.00 val., ir vėl išgirdo triukšmą gatvėje ir pažiūrėjęs pro langą pamatė tą patį vaikiną, kuris elgėsi lygiai taip pat, kaip ir prieš tai. Vaikinas ėjo link pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Jis paskambino dar kartą bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad tas pats asmuo ir vėl triukšmauja. Atvykusiems pareigūnams nurodė, link kur asmuo pasišalino (b.l. 26).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas G. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad M. J. buvo sulaikytas prie pat sugadinto automobilio, stovėjusio prie laiptinės. Su M. J. nebuvo įmanoma susikalbėti, todėl jo net ir neklausė, ar tai jis išdaužė automobilio langą. Sulaikymo metu M. J. rankos nebuvo kruvinos, neįsivaizduoja, kaip jis tą langą galėjo išdaužti. Tą naktį buvo du iškvietimai dėl tokio elgesio (past. – triukšmavimo), pirmą kartą nieko nerado, o paskui jau surado M. J. (duomenys neskelbtini). M. J. kažką neaiškiai rėkavo, susikalbėti su juo nebuvo įmanoma. Jis žiemos metu 4 ryto stovėjo su kojinėmis, mosikavo langą. Kas nors kitas galėjo išdaužti automobilio langą, jei buvo labai didelis sutapimas. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad jiems prieš atvykstant į įvykio vietą buvo pranešimas apie tai, kad kažkas kažką rėkauja ir nueina, dėl to rėkavimo ir buvo kviesta policija. Sulaikymo metu M. J. nesielgė įžūliai, nesipriešino, klausė nurodymų, tik tiek, kad neišėjo su juo susišnekėti. Sulaikant M. J. pašalinių asmenų nebuvo, tai nebuvo kam ir demonstruoti tą nepagarbą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. Č. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020 m. gruodžio 26 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. S., apie 04.15 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje vėl rėkauja kažkoks vyras, spardo tvorą. Vyras tik su megztiniu, be striukės. Tokiu vyro elgesiu skundžiasi gyventojas. Nuvykus nurodytu adresu, prie jų priėjo pranešėjas, duomenų nenurodė, kuris paaiškino, kad triukšmavęs vyras nuėjo link (duomenys neskelbtini). Važinėdami tarnybiniu automobiliu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatė vyrą be striukės, kuris, stovėdamas prie automobilio „Volvo“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) rankomis kažką mojavo. Išlipus iš tarnybinio automobilio, buvo garsiai duota komanda pakelti rankas, kad jas aiškiai matytų. Vaikinas nurodymus įvykdė. Priėjus arčiau, pamatė, kad yra išdaužtas minėto „Volvo“ automobilio galinis stiklas, ant žemės gulėjo automobilio apdailos detalė – spoileris. Nustačius minėto automobilio „Volvo“ savininką, su juo susisiekti nepavyko, nes skambinus domofonu, niekas neatsiliepė. Sulaikytas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo, M. J., atrodė apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nes elgėsi neadekvačiai, garsiai šukavo: „T., paleisk J.“, jo judesiai buvo nekoordinuoti, akių vyzdžiai išsiplėtę, kalbėjo nerišliai ir neaiškiai, apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo (b.l. 30). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir G. Č. tarnybiniame pranešime (b.l. 10).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas J. S. nurodė, kad buvo iškvietimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini), tas iškvietimas nebuvo kažkuo ypatingas. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo jaunuolį, kuris vaikščiojo be batų, tik su kojinėmis. Dar prieš tai jie pabendravo su pranešėju, kuris nurodė, į kurią pusę tas vaikinas buvo nuėjęs. Tas jaunuolis elgėsi neadekvačiai, atsakinėjo keistai į klausimus. Vesdamiesi tą vaikiną link tarnybinio automobilio, pastebėjo, kad automobilio Volvo langas išdaužtas. Prie to automobilio buvo ištryptos šviežios pėdos, tuo metu buvo pasnigę, ir buvo aiškiai matyti, kad pėdos ištryptos ne su batais, o su kojinėmis.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Pamena, kad buvo naktis, ji sukonfliktavo su M. J., ir jis būdamas neblaivus, išėjo, lyg ir sakė, kad eina pasivaikščioti. Ji išėjo jam iš paskos, matė einantį jį tolėliau, po to pastebėjo, kad jau važinėja policijos automobilis, ir nusprendė, kad jie tikrai prie jo sustos, nes jis žiemos metu ėjo be batų, be striukės. Kadangi nusprendė, kad prie M. J. sustos policija, ji nuėjo namo. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja J. M. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d. vakare jos sugyventinis M. J. bute, (duomenys neskelbtini), nuotoliniu būdu per Messenger programėlę gėrė alų su savo draugais. Išgėrė nemažai. Su juo apsipyko ir jis, siekdamas išvengti konflikto, išėjo pasivaikščioti. Jam išėjus, pamatė, kad jo batai liko bute, jis išėjo basas. Tada paėmė šunį, apsirengė ir bijodama, kad jis nesušaltų (buvo šalta, snigo), nuėjo jo ieškoti. Išėjusi prie namo kiemo jo nerado. Pamatė tik už 500 metrų nuo jos nueinantį jo siluetą. Ėjo paskui jį, pašaukė vardu, bet jis nereagavo. Ėjo tada paskui jį ir tiek. Pamatė aplink kvartalą važinėjančius policijos pareigūnus. Iš karto pagalvojo, kad turbūt buvo pastebėtas M. J. ir jis jiems pasirodė įtartinas, nes žiema, ant sniego ėjo be batų ir be striukės, t.y. su maikute, džinsais ir vilnonėmis kojinėmis. Daugiau aplink jokių žmonių nebuvo. Nesigirdėjo nei rėkavimų, nei šūkavimų. Pagalvojo, kad pareigūnai jį greičiausiai sulaikys dėl jo aprangos, tai nusprendė jo daugiau nesekti ir nuėjo namo. Ryte atsibudusi jo nerado ir paskambino į policiją, sužinojo, kad M. J. sulaikytas. Paleistas iš policijos įstaigos M. J. apie įvykį nieko jai nepasakojo, nurodė, kad išvis nieko neatsimena (b.l. 34).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 26 d., 4.15 val., į BPC telefonu kreipėsi L. Š., kuris pakartotinai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vėl rėkauja kažkoks vyras, spardo tvorą, apsirengęs tik megztiniu, be striukės (b.l. 13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 26 d. buvo apžiūrėta gatvės atkarpa nuo pastato adresu (duomenys neskelbtini) iki pastato pažymėto adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilis. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 37-43).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog 2021 m. sausio 19 d. buvo peržiūrėtas Bodycam vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 46-47).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog 2021 m. kovo 2 d. buvo perklausytas iš BPC gautas garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 51).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad M. J. 2020 m. gruodžio 26 d. 4.56 val. nustatytas 2,20 prom. girtumas (b.l. 77).

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius.

Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. J. pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo kito. Nors iš esmės viso proceso metu kaltinamasis teigė, jog nepamena, kas įvyko nagrinėjamo įvykio naktį, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (antrosios apklausos metu) nurodė, kad visgi galėjo atlikti jam inkriminuotus veiksmus, t. y. tiek galėjo rėkauti, eidamas gatve, tiek galėjo išdaužti nukentėjusiojo automobilio langą bei nuplėšti automobilio detalę – spoilerį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam padarytą žalą savanoriškai atlygino kaltinamasis, kas taip pat patvirtina kaltinamojo poziciją, jog jis neneigia, kad galėjo atlikti kaltinime nurodytą veiksmą – išdaužti automobilio langą bei nulaužti spoilerį. Be paties kaltinamojo, nors ir kintančios, pozicijos, šios bylos duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtina, kad kaltinime nurodytus veiksmus – garsų šūkavimą nakties metu, tvoros daužymą, automobilio stiklo išdaužimą bei spoilerio nulaužimą atliko būtent kaltinamasis. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 26 d. ji namuose susipyko su neblaiviu M. J., kuris be batų ir be striukės išėjo į lauką, nukentėjusysis L. Š. patvirtino, jog 2020 m. gruodžio 26 d., nakties metu, būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jį pažadino gatvėje šūkaujantis vyras, kuris buvo be striukės, kadangi žmogus jam pasirodė agresyvus, jis iškvietė policijos pareigūnus, apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad jie neadekvačiai besielgiantį M. J. sulaikė prie (duomenys neskelbtini), netoli automobilio, kuriam buvo išdaužtas galinis stiklas ir nuplėšta detalė – spoileris, matė, jog prie automobilio šviežiai pasnigęs sniegas buvo išmindžiotas ir palikti kojinėmis, o ne avaline, apautų kojų pėdsakai. Taigi, teismo vertinimu, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog būtent kaltinamasis 2020 m. gruodžio 26 d., 4 val., garsiai šūkavo, spardė tvorą (duomenys neskelbtini), o vėliau, jau būdamas (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio langą. Manyti, jog Kalėdų naktį, apie 4 val., tomis pačiomis gatvėmis (duomenys neskelbtini) mikrorajone būtų vaikščiojęs ir rėkavęs dar vienas asmuo be striukės ir be batų, teismas neturi pagrindo. Aplinkybė, jog ant kaltinamojo rankų ir kojų neliko jokių sužalojimų, nepaneigia jo kaltės išdaužus nukentėjusiojo automobilio stiklą, kadangi – įvertinus vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, akivaizdu, kad stiklas galėjo būti išdaužtas būtent su automobilio detale – spoileriu.

Visgi, šioje baudžiamojoje byloje, net ir konstatavus, jog bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuotus veiksmus, būtina spręsti klausimą, ar tokie kaltinamojo veiksmai yra vertintini kaip nusikalstami ir ar tokie jo veiksmai užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę.

Pareikštame kaltinime yra nurodoma, jog kaltinamasis visus inkriminuojamus veiksmus – garsų šūkavimą, tvoros spardymą, automobilio stiklo išdaužimą atliko vienoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ir vienu metu – 4 val., ir kad visų šių veiksmų atlikimas sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius. Baudžiamosios bylos duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad toks kaltinimo suformulavimas neatitinka bylos medžiaga nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, jog iš liudytojo L. Š. parodymų, akivaizdu, kad M. J. garsiai rėkavo ir spardė tvorą adresu (duomenys neskelbtini), ir tai jis darė apie 4.14 min. Kaip nustatyta iš byloje esančios BPC kortelės, L. Š. 04.14 val. į BPC skambino jau pakartotinai, o pokalbio metu BPC operatorei nurodė, kad asmuo garsiai rėkauja, vaikšto, paspardo tvorą. Teisme apklaustas L. Š. nurodė, jog tvora sugadinta nebuvo, o kad M. J. apgadino dar ir automobilį – jam apskritai iki teisiamojo posėdžio nebuvo žinoma. Vėliau gi, kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. J., adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio stiklą, tačiau to niekas nei girdėjo, nei matė.

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. J. 2020 m. gruodžio 26 d., apie 4 val., garsiai šūkavo ir paspardė tvorą, jos neapgadindamas, tokiais savo veiksmais, jis išties trukdė ilsėtis nukentėjusiajam, tačiau, teismo vertinimu, tokie jo veiksmai, nors ir sukėlė diskomfortą aplinkiniams, tačiau negali būti vertinami kaip itin agresyvūs ar šokiruojantys aplinkinius. Iš garso įrašo, kuriame girdimas L. Š. pokalbis su BPC operatore, paties L. Š. parodymų akivaizdu, kad jis nebuvo nei šokiruotas, nei itin išgąsdintas tokio kaltinamojo elgesio. Tuo metu, kai M. J. išdaužė automobilio stiklą, kas galėtų būti traktuojama kaip vandališki veiksmai BK 284 straipsnio prasme, tokio M. J. poelgio niekas nematė ir negirdėjo, todėl, akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti kaltinamojo veiksmai negali būti laikomi pakankamai įžūliais ir agresyviais, kad jis galėtų būti traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį ir 115 straipsnį. Nors jo elgesys nepateisinamas, tačiau nepasižymėjo ypatingu įžūlumu, agresyvumu ir intensyvumu (truko neilgai), nenustatytos aplinkybės, pavirtinančios, kad kilo įstatyme reikalaujami padariniai – buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Teismo vertinimu, vieno nukentėjusiojo nubudimas nakties metu, negali būti laikomas pakankamu padariniu konstatuoti BK 284 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimą. Taigi kaltinamojo neteisėtas elgesys pagal savo pobūdį ir pavojingumo laipsnį nesiekia ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl jos, kaip kraštutinės, paskutinės priemonės (lot. ultima ratio), taikymas šioje byloje būtų nepagrįstas, o tokių kaltinamojo veiksmų kriminalizavimas būtų aiškiai neproporcingas. Net ir darant prielaidą, kad kaltinamojo veiksmai pažeidė teisėto elgesio viešoje vietoje reikalavimus, svarstytina, kad galėjo būti padaryti ANK įtvirtinti teisės pažeidimai, o ne BK 284 straipsnyje nurodytas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių, todėl M. J. išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai, kuriuose yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu iš Bodycam ir garso įrašu iš BPC, saugomi byloje (b.l. 45, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Kaltinamajam M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - vokai, kuriuose yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu iš Bodycam ir garso įrašu iš BPC, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis (b. l. 1, 6-7, 10, 13, 14-16, 18-20, 23, 24-28, 29-47, 51-53, 72, 80-81, 85-88, 91, 95-97, 99, 104, 132-134, 184-187, 200-211) perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktam policijos komisariatui administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 ir 115 straipsniuose, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.