Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui (duomenys neskelbtini), atsakovo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, trečiojo asmens mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), mažoji bendrija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Ieškovės apdraustam turtui žala buvo padaryta kilus gaisrui atsakovui priklausančiose patalpose. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai nustatė, kad tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos gedimas. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta, todėl ji priteistina. Atsakingas už minėtą įvykį asmuo yra atsakovas, kuris turi atlyginti žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovui priklausančiose patalpose kilo gaisras; 2) dėl atsakovui priklausančiose patalpose kilusio gaisro atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovo neteisėto elgesio rezultatas. Papildomai ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas tinkamas, nes nuomos sutartis registrų centre neįregistruota, gaisro kilimo vietą patvirtina priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikti duomenys, atsakovas turėdamas procesinę pareigą ginčyti visus ieškovės įrodymus, jų nenuginčijo, atsakovas CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos neginčijo.

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai

8. Tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje paaiškino, kad jam ir sutuoktinei (duomenys neskelbtini) priklausė butas Nr.3, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojosi su atsakovo butu. Butas nebuvo draustas, buvo tuščias, jame niekas negyveno, daiktų nebuvo, jokių šiukšlių nebuvo, elektros saugikliai buvo išsukti seniai, bute lankydavosi kartą į 2-4 mėnesius. Trečiajam asmeniui įsigyjant butą, atsakovas jau buvo įsirengęs palėpėje patalpas, kurios buvo virš besiribojančio kambario lango. Žino, kad atsakovo užimta palėpės dalis apėmė didesnį plotą nei atsakovui priklausančios patalpos pirmame aukšte ir apėmė dalį trečio buto kambario, besiribojančio su atsakovo butu. Trečiais asmuo (duomenys neskelbtini) jokiomis palėpės patalpomis nesinaudojo, joje nėra buvęs, jokių su elektros instaliacija palėpėje aplinkybių nežino. Sutuoktinė (duomenys neskelbtini) iš viso name nėra buvusi. Apie gaisrą sužinojo iš straipsnio internete, buvo kviestas į priešgaisrinę tarnybą atliekant tyrimą, pretenzijų dėl patirtos žalos niekam nereiškė. Dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

9. Byloje kilo ginčas tarp ieškovės (draudiko), išmokėjusios nukentėjusiam asmeniui (draudėjai) draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, ir atsakovo, kaip deliktinės atsakomybės subjekto, pareigos padengti ieškovės su draudimo sutarties vykdymu turėtas išlaidas.

10. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju.

11. Bylos duomenimis, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) turtas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 23 d. buvo draustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ verslo draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo objektai nurodyti draudimo liudijimo priede Nr. (duomenys neskelbtini) (sandėliavimo, gamybos, prekybos pastatai, tvora), draudimo vieta – (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 25 d. kilo gaisras pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl kilusio gaisro buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo pažeista pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo bituminė danga, saulės moduliai ir prožektoriai. Ieškovė įvykį pripažinusi draudžiamuoju, apskaičiavo nuostolį vadovaudamasi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 28 d.) ir draudėjai 2019 m. kovo 7 d. bankiniais pavedimais išmokėjo 2532,50 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė atsakovo 2020 m. gegužės 18 d. pretenzija pareikalavo atlyginti ieškovei žalą išmokėtos draudimo sumos apimtyje.

12. Nekilnojamojo turto registro 2022 m. kovo 28 d. išrašų duomenimis, gaisro kilimo metu butas (duomenys neskelbtini), Kaune priklausė atsakovui, butas (duomenys neskelbtini), priklausė tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), priklausė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini). Iš gyvenamojo namo pirmojo aukšto plano matyti, kad atsakovo buto patalpos 2-2/59,31 kv. m ir 2-3/26,89 kv. m bendra siena ribojasi su trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto patalpa 3-2/13,22 kv. m.

13. Tarp atsakovo (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) sudaryta 2011 m. birželio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. l, kuria atsakovas perdavė trečiajam asmeniui nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti 95 kv. m ploto patalpas komercinei veiklai vykdyti. 2015 m. sausio 2 d. susitarimu patalpų nuomos terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 1 d. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad šia sutartimi buvo išnuomotas jam priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Duomenų apie nuomos sutarties įregistravimą nekilnojamojo turto registre nėra.

14. Kauno apskrities priešgaisrines gelbėjimo valdybos 2018 m. gruodžio 27 d. akte dėl 2018 m. gruodžio 25 d. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo priežastis nurodyta – gedimas elektros instaliacijoje. Akte nurodyta, kad gaisro metu nudegė dalis gyvenamojo namo stogo dangos, sudegė dalinai medinės stogo konstrukcijos ir palėpėje esančios medinės konstrukcijos, taip pat pirmame aukšte įrengta (duomenys neskelbtini) su gamybiniais įrenginiais. Vietomis pradegė medinė perdanga tarp stogo pirmo aukšto ir palėpės. Kauno apskrities PGV VPPS vyriausiojo specialisto 2018 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo" pažymėta, kad gaisro židinio zona – rytinėje pastato dalyje, tarp pirmo aukšto ir palėpės, ten matosi labiausiai išdegusi ir apanglėjusi gaisro vieta; labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas. Gaisro tyrime esančioje gyvenamojo namo schemoje gaisro židinio zona pažymėta atsakovui priklausančiose patalpose. Dėl įvykio ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, detalus gaisro židinio vietos ir priežasčių nustatymo tyrimas ar ekspertizė atliekami nebuvo.

15. Teismo posėdyje Liudytoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkė, paaiškino, kad atsakovui priklausančiose patalpose vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą. (duomenys neskelbtini) nedirbo nuo gruodžio 23 d., dirbo tik gaminių parduotuvė. Prie kiekvieno įrengimo buvo sumontuota elektros instaliacija. Ne darbo metu visi (duomenys neskelbtini) įrengimai būdavo išjungiami iš elektros lizdo, likdavo neišjungtas tik šaldytuvas. Apie gaisrą jai buvo pranešta telefonu, į gaisro vietą atvykusi pirma; ugniagesiai kopėčių pagalba gesino antrą aukštą, bet ugnis plieskėsi į (duomenys neskelbtini) patalpas. Įvykyje buvęs ekspertas (duomenys neskelbtini) sustatė aktą ir nustatė, kad gaisras kilo antrame aukšte pačiame kampe. Palėpės patalpos buvo neįrengtos, iškaltos vata, atsakovo atskirtos siena, jomis (duomenys neskelbtini) nesinaudojo. Schemoje pažymėtoje gaisro židinio vietoje jokių (duomenys neskelbtini) elektros įrenginių nestovėjo. Labiausiai išdegę buvo kepyklėlės ir besiribojančio trečiojo buto patalpos. Elektros įvadas nuomojamoms patalpoms buvo koridoriuje, kuriuo kiti butai nesinaudojo.

16. Liudytojas (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje paaiškino, jog atvyko į gaisro vietą po gaisro užgesinimo. Gaisravietė buvo apžiūrėta, imami įvykio vietoje buvusių žmonių paaiškinimai, nustatyta gaisro kilimo vieta – rytinėje pastato dalyje tarp pirmo aukšto ir palėpės, taip ir pažymėta gaisro medžiagoje. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – trumpas elektros laidų jungimas. Kitos gaisro kilimo priežastys – petarda, šiukšlės, atmestos, kadangi įvykio vietoje nebuvo padegimo požymių, šiukšlių nebuvo rasta. Po gaisro buvo rasti išsilydę elektros laidai, kurie galėjo išsilydyti ir dėl trumpo sujungimo, sukėlusio gaisrą, ir išsilydyti vėliau dėl kitų priežasčių kilusio gaisro metu. Tikrajai laidų išsilydymo priežasčiai – ar jie išsilydė dėl trumpojo jungimosi ar jau gaisro metu, nustatyti reikalinga atlikti metalografinę ekspertizę. Nei ikiteisminis tyrimas, nei ekspertizė nebuvo atliekama, kadangi niekas tyrimų nepageidavo. Eksperto paaiškinimu, elektros kabelis, kai nėra apkrovos gali užsidegti, t. y. gali įvykti trumpasis jungimasis, dėl įvairių faktorių – jei laidų izoliacija yra pažeista graužikų, yra vizualiai nematomų izoliacijos mikroįtrūkimų, dėl šalčio, drėgmės poveikio, esant kitokių laidų pažeidimų (perspaustas laidas, dėl nusidėvėjimo). Gaisro tyrimo medžiagoje gaisro židinio vieta pažymėta rytinė pastato dalis tarp pirmo aukšto ir palėpės. Gaisro židinio vieta nustatyta pagal labiausiai išdegusią vietą, liepsnos kūgio formos plitimą, pagal medžiagų apanglėjimą, atsižvelgiant į medžiagas, buvo rasti elektros laidai nukritę ant sienos tarp pirmo aukšto ir palėpės. Ugnis galėjo plisti žemyn ir išdegti trečio buto patalpos dėl to, kad ugnis plinta ten, kur yra daugiau degių medžiagų, oro.

17. Atsakovas neginčijo faktų, jog dėl įvykusio gaisro ieškovės draustam turtui buvo padaryta žala, taip pat neginčijo ieškovės išmokėtos ir prašomos priteisti žalos dydžio ir jo apskaičiavimo pagrįstumo, tačiau laikėsi pozicijos, jog ieškovė nepateikė įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių, kad gaisras kilo atsakovui priklausančiose patalpose ir nėra nustatyta aiški gaisro kilimo priežastis, todėl ieškinį tenkinti nėra pagrindo. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad byloje esantys ir atsakovo nenuneigti įrodymai pagrindžia faktą, jog gaisro kilimo židinys buvo būtent atsakovui priklausančiose patalpose ir to pakanka ieškinio tenkinimui, kadangi ieškovė neprivalo įrodyti gaisro kilimo priežasčių.

18. Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014). Tokiu atveju patalpų savininkas turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio.

19. Taigi, pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovė neprivalo įrodinėti konkrečios gaisro kilimo priežasties, tačiau ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti gaisro židinio vietą. Ieškovė įrodinėdama gaisro kilimo vietą rėmėsi gaisro tyrimo medžiaga, kurioje gaisro židinio zona nurodyta rytinėje pastato dalyje, tarp pirmo aukšto ir palėpės. Teismas, ištyręs ir įvertinęs gaisro tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, teismo posėdyje atsakovo, trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovės (duomenys neskelbtini), liudytojų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateiktus paaiškinimus, laiko byloje įrodytu, jog ieškovės apdraustam turtui padaryta žala buvo dėl rytinėje pastato (duomenys neskelbtini), dalyje atsakovui priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo valdomose palėpės patalpose kilusio gaisro. Teismas šį faktą laiko įrodytu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu, o būtent: atsakovo paaiškinimais, kad virš jam priklausiusio buto Nr. (duomenys neskelbtini) palėpėje buvo siena atsitvėręs patalpas, kurios užėmė didesnę dalį nei jo turimas butas Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, kad palėpės patalpos, atsakovo teigimu, priklausė jam kaip ir visas butas, daugiau niekas palėpe nesinaudojo. Šias aplinkybes patvirtina ir trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorės, liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimai. Trečiųjų asmenų, liudytojos paaiškinimai yra detalūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei atsakovo pateiktiems paaiškinimams, todėl teismas jais nesivadovauti neturi pagrindo (CPK 176, 178, 183, 185 straipsniai). Teismas išvadą grindžia ir byloje esančiu patalpų planu bei žodiniais atsakovo, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) teiktais paaiškinimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos 2-2/59,31 kv. m ir 2-3/26,89 kv. m bendra siena ribojosi su trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo tuščias ir į jį elektros energija nebuvo tiekiama, patalpa 3-2/13,22 kv. m ir kad atsakovo palėpėje atsitvertos patalpos buvo virš dalies buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos 3-2/13,22 kv. m. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nekilo. Gaisro tyrimo medžiagoje gaisro židinio vieta pažymėta atsižvelgiant į labiausiai išdegusią ir apanglėjusią gaisro vietą, dėl gaisro židinio nustatymo aplinkybių, t. y. kodėl gaisro židinio zona pažymėta būtent rytinėje namo dalyje atsakovui priklausančiose patalpose, nuosekliai, pakomentuojant byloje esančias gaisro įvykio nuotraukas, paaiškino gaisravietėje dirbęs liudytojas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, paneigiančių gaisro tyrimo medžiagoje nurodytą gaisro kilimo vietą ir kurių pagrindu būtų galima svarstyti apie kitą galimą gaisro kilimo vietą. Byloje nustačius gaisro kilimo vietą, laikytina, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino tinkamos valdomų patalpų priežiūros. Asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

20. Atsakovui, kuriam priklausančiame bute ir faktiškai jo valdomoje palėpėje kilo gaisras, pagal kasacinio teismo suformuluotą praktiką atsirado pareiga įrodyti, kad dėl gaisro jo kaltės nėra, t. y. kad atsakovas laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Liudytojas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad užgesinus gaisrą ant sienos tarp atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti išsilydę nauji elektros laidai, tą patvirtina ir nuotraukos. Atsakovas neginčijo šių elektros laidų priklausomybės jam. Atsakovas nurodė, kad elektros instaliacija buvo nauja, tvarkinga, kadangi jis, turėdamas kvalifikacinį pažymėjimą ir finansines galimybes, pats ją įrengė. Ekspertizė laidų išsilydimo priežasčiai nustatyti po gaisro nebuvo atliekama. Tokia ekspertizė dabar nėra galima, kadangi, kaip nurodė posėdyje atsakovas, laidai nėra išlikę. Atsakovo teigimu, gaisras galėjo kilti dėl petardos ar raketos, nes tai buvo šventinis laikas, ar dėl šiukšlių, tačiau tokios versijos buvo atmestos atliekant gaisro tyrimą. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, paneigiančių gaisro tyrimo medžiagoje nurodytą ir gaisro kilimo priežastį – gedimas elektros instaliacijoje. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad gaisras kilo dėl kitos, nei konstatuota gaisro tyrimo medžiagoje, priežasties ar dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad atsakovo elgesys neužtikrinant, kad iš jam priklausančio ir faktiškai valdomo turto kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos, neatitiko rūpestingo žmogaus standarto, atsakovas nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, taigi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo. Ieškinys vertinamas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas iš atsakovo ieškovei priteisiant žalos atlyginimą (CPK 183, 185 straipsniai).

21. Ieškovė prašo priteisti 2 532,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro nukentėjusiam asmeniui išmokėta draudimo suma. Atsakovas žalos dydžio neginčijo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo esmė yra tai, jog su žalos atlyginimu turi būti siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija. Kaip matyti iš ieškovės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, ieškovė išmokėjo 1 298,50 Eur draudimo išmoką už gaisro metu įvykusius drausto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stogo sugadinimus, apskaičiuotą pagal vizualiai matomas sugadinimo apimtis ir draudėjo atsiųstą stogo remonto sąmatą, bei 1 234,00 Eur draudimo išmoką už gaisro metu pastate sugadintas atsargas pagal draudėjo pateiktus nuostolių aprašymą, lokalinę sąmatą, 2019 m. sausio 18 d. defektinį aktą. Teismas su tokiu žalos paskaičiavimu neturi pagrindo nesutikti, kadangi ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, priežastiniu ryšiu susijusios išlaidos, kurios pripažintinos ieškovės patirta žala, priteistina iš atsakovo (CK 6.247 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

22. Atkreiptinas dėmesys, kad prie ieškinio pridėta ieškovei pateikta 2019 m. kovo 28 d. PVM Sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 275,88 Eur sumos apmokėjimui už pakaitinės transporto priemonės nuomą dėl apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini) remonto laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. kovo 19 d. prašymas dėl pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidų kompensavimo. Šie dokumentai yra sudaryti užsakovės (duomenys neskelbtini) vardu. Išnagrinėjus ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio apskaičiavimą pagrindžiančius įrodymus matyti, kad šie dokumentai pateikti per klaidą, nėra susiję su šios bylos draudiminiu įvykiu ir ieškovė apskaičiuodama žalos dydį šiais dokumentais nesivadovavo.

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 532,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 17 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 63,00 Eur žyminį mokestį, kuris ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei priteisiamas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

25. Valstybė šioje byloje patyrė 54,48 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 532,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du eurus ir 50 ct) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 532,50 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,00 Eur (šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54,48 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai grąžinti gaisro medžiagą ir fotonuotraukas, teismui pateiktus 2022 m. balandžio 5 d. (DOK-44105).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.