Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje Nr. II-623-718/2021, ir klausimą dėl skundų priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo arba šį klausimą išspręsti iš esmės.

3.1. Atskirajame skunde teigiama, kad visi nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, veikimo modelį, transporto priemone ir tikslu (teikė viešojo transporto – taksi paslaugas). Tokiu atveju manoma, jog turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas bei vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką.

3.2. Administracinės atsakomybės taikymo principai yra tokie patys kaip ir baudžiamosios (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 72596/1, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-4-689/2003), todėl, siekiant nustatyti asmens atsakomybės ribas, būtina įvertinti visas aplinkybes, kartu ir kaltę, kuri pasireiškia siekiu padaryti nusikalstamą veiką (šiuo atveju – administracinį teisės pažeidimą). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, šioje byloje būtina nustatyti, kokie veikos epizodai atskiria juos nuo veikos ir yra savarankiškos veikos.

3.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. teigia, kad susipažinus su nutarimais bei teisiniu reguliavimu matyti, jog jis yra nubaustas už tai, kad teikdamas viešojo transporto – taksi – paslaugas naudojosi „A“ ženklinimo kelio juosta, kuri skirta viešajam transportui. 2016 m. gruodžio 30 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-460 (1.5 E) patvirtintos pakeistos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, jų 4.3. punkte nurodyta, jog taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas, t. y. komercinė vežimo paslauga, kuria užsiima ir kitos transporto rūšys, kurioms yra skirta „A“ juosta (autobusai, keleiviniai mikroautobusai). Tokiu būdu matyti, jog yra susidariusi teisinė kolizinė situacija, kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už tai, jog teikė paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra teikiamos kitų rūšių viešojo transporto priemonių, besinaudojančių „A“ juosta. Šioje vietoje matomas akivaizdus teisinio reguliavimo neatitikimas, kuris turi diskriminavimo elementą – vienos rūšies paslaugos teikėjai turi skirtingas sąlygas, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį). Esant tokiam neatitikimui, būtina teisės aktų analizė bei kontrolė dėl atitikimo aukštesniesiems teisės aktams, inter alia Konstitucijai.

3.4. Teismas skundžiamose nutartyse nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neskundžia pažeidimo ir dėl to neginčija paties nutarimo. Su tokia pozicija nebūtų galima sutikti, nes iš esmės neskundžiamas faktas apie padarytą nusižengimą, už kurį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, jis jau nubaustas paskiriant baudą pirminiame nutarime, kurią jau yra sumokėjęs. Teisme, be šių administracinio nusižengimo bylų, kuriose teikiamas šis skundas, yra nagrinėjamos ir kitos (11-557-563/2021, II-558-563/2021, II-559-563/2021, II-560-563/2021) administracinio nusižengimo bylos dėl analogiškų nusižengimų. Tose bylose taip pat keliamas klausimas dėl veikos tęstinumo ir baustumo. V. G. nuomone, apylinkės teismas privalėjo skundą nagrinėti atsakydamas į klausimą, ar asmuo, kuris skundžia nutarimų teisėtumą tuo aspektu, jog mano, kad už tai jis jau nubaustas, o ne atsisakyti jį priimti, nurodydamas, jog, jei su pažeidimu sutinkama, skųsti tokio nutarimo negalima. Konstitucinis Teismas savo gausioje jurisprudencijoje, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą, yra daug kartų pasisakęs, kad asmuo į teismą gali kreiptis, jei mano, kad jo teisės yra pažeistos be apribojimų ir teisme negali būti ginčų, kurie nebūtų išspręsti teisme. Teismas skundžiamose nutartyse nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo tęstinės veikos, atkartoja analogiškus argumentus, kurie nurodyti jau apskųstose administracinio nusižengimo bylose Nr. II-557-563/2021, II-558-563/2021, II-559-563/2021, II-560-563/2021, tačiau teismų praktikoje laikomasi kitokios nuomonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-743/2007 yra nurodęs, jog tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007). Taigi tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Teismas, priimdamas skundžiamas nutartis nurodo, jog veikas skiria laiko tarpas ir vietos, tačiau nevertina, jog laikas šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, nes tarp veikų gali būti ir atskiros dienos ar net savaitės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-719/2020). Vieta taip pat neturi esminės reikšmės, nes administracinių nusižengimų padarymo sudėtis ta pati – važiavimas „A“ juosta teikiant taksi paslaugas. Todėl nesutinkama su teismo pozicija, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo vieningos tyčios ar tai, jog veikos nebuvo tęstinio pobūdžio.

3.5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. teigia, kad teismas skundžiamose nutartyse nurodo, kad administracinio nusižengimo bylų teisenoje nėra numatyta galimybė bylas sujungti į vieną, tačiau su tokia pozicija nesutinka kasacinis teismas, nurodydamas, kad tokiose situacijose visos administracinio nusižengimo veikos, kurios yra analogiškos, turi būti nagrinėjamos vienoje administracinio nusižengimo byloje.