Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2013-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-8-272/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-03-08
Bylos Nr.
II-8-272/2013
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-0026-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Pažeidėjas
O. M.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. II-8-272/2013 m.Teisminio proceso Nr. 4-48-3-0026-2013-3.Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. kovo 8 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui adv. padėjėjui Vaidui Radvilai,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2012-12-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-198/AM 093926 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. M. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2012-12-21 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-198/AM 093926, ir administracinę bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodė, jog 2012-07-12 UAB „VAATC“ direktoriaus pavaduotojui gamybai O. M., t.y. jam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 51⁶ str. 2 d. Protokole nurodyta, jog 2012-07-12 nustatyta, kad Trakų r., Kariotiškių sąvartyne esantis rezervuaras, kuriame kaupiamas paviršinis vanduo, buvo pažeistas, per išgraužą pylime vanduo tekėjo į Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkijos mišką. Atlikus ištekėjusių nuotekų laboratorinius tyrimus nustatyta, kad BDS₇ koncentracija yra 64 mg O₂/l, kai didžiausia leistina koncentracija - 57 mg O₂/l, taip teršiama aplinka ir pažeidžiami Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 17, 18 punktai ir 2 priedo B2 sąrašo reikalavimai. 2012-12-21 priimtas nutarimas (toliau – Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-198/AM 093926 ir O. M. už ATPK 51⁶ str. 2 d. pažeidimą paskirta 2300,00 Lt bauda. O. M. nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra netinkamai nustatė taršos šaltinį – nenustatė objektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės. Tiek Protokole, tiek Nutarime nurodoma, kad buvo atlikti į mišką išbėgusio vandens tyrimai. Miško teritorija, iš kurios buvo paimtas vandens mėginys tyrimui, yra pelkėta vieta, kurioje nuolatos yra vandens. Iš rezervuaro išbėgęs paviršinis lietaus vanduo susimaišė su miško teritorijoje jau buvusius vandeniu ir būtent šio mišinio mėginys buvo paimtas patikrinimo metu. Vandens kaupimo rezervuare mėginys nebuvo paimtas ir ištirtas, nebuvo atliktas miško teritorijos ir rezervuare esančio vandens palyginamasis tyrimas, neišsiaiškinta, ar rezervuare kaupiamas paviršinis vanduo yra užterštas. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnai atlikdami patikrinimą turėjo atsižvelgti į tai, kad Kariotiškių sąvartynas šiuo metu uždarytas ir neveikiantis. Sąvartyno kaupas užsandarintas – uždengtas, užpiltas 1,5 m storio žemės sluoksniu ir apželdintas daugiametėmis žolėmis, todėl sąvartyno paviršiuje susikaupęs lietaus vanduo pagal sąvartyno uždarymo techninį projektą turi būti švarus, t.y. neužterštas kenksmingomis medžiagomis. Nuo sąvartyno kaupo susikaupęs lietaus vanduo įrengtais latakais subėga į šalia sąvartyno kaupo esančius tris paviršinio vandens rezervuarus. Užterštos nuotekos – sąvartyno atliekose susikaupęs filtratas - įrengtomis drenažo sistemomis surenkamas į sandarius filtratui surinkti pritaikytus rezervuarus, iš kurių yra išsiurbiamos ir išvežamos į nuotekų valyklą valymui. Tokia paviršinio vandens tvarkymo ir filtrato valymo tvarka buvo parengta pagal techninį projektą „Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Kariotiškių sąvartyno uždarymas. 01 etapas. Sąvartyno kaupo uždengimas ir aptarnavimo zonos sutvarkymas“, kurio aplinkos apsaugos daliai ir jos sprendiniams 2009-04-06 raštu Nr. VR-1.7-6000 „Dėl techninio projekto aplinkos apsaugos dalies“ pritarė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnai atlikdami patikrinimą, užfiksavę, kad iš rezervuaro teka jame kaupiamas vanduo, ir ištyrę, kad miško teritorijoje esantis vanduo yra užterštas, padarė išvadą, kad miškas užterštas iš rezervuaro išbėgusiu vandeniu, ir nekėlė jokių kitų taršos atsiradimo versijų, jų nepatikrino. Nutarimas buvo priimtas tinkamai nenustačius taršos šaltinio, t.y. neįrodžius, kad egzistuoja objektyvioji administracinio teisės pažeidimo pusė. Taip pat nurodė, kad ATPK 51⁶ str. 2 d. pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. sąmoningai išleidus nuotekas arba sąmoningai leidus joms ištekėti į aplinką. Pažymėjo, kad Protokole nurodoma, kad pylimas buvo pažeistas ir vanduo iš rezervuaro bėgo per išgraužą, kuri susidarė dėl didelių liūčių, vadinasi paviršinio vandens nuotekos į aplinką pateko dėl neprognozuojamos gamtos stichijos, pareiškėjui neprisidedant jokiais aktyviais veiksmais. Nurodė, kad neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios patvirtintų, kad O. M., numatydamas, kad vanduo iš rezervuaro gali išsiveržti į aplinką, nesiėmė jokių prevencinių veiksmų. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, numatydamas, kad dėl ateityje galimų didelių liūčių rezervuaro pylimas vėl gali būti sugadintas ir paviršinio vandens nuotekos pateks į mišką, nutarė, kad šalia rezervuaro turi būti suformuota apsauginė zona ir supilta mineralinės žemės juosta, kuri apsaugotų nuo galimo rezervuare kaupiamo paviršinio vandens patekimo į aplinką. O. M. iniciatyva UAB „VAATC“ 2012-01-09 raštu Nr. 1.13-44 „Dėl Kariotiškių sąvartyno detaliojo plano dalinio pakeitimo“ kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę dėl detaliojo plano pakeitimo. Trakų rajono savivaldybės taryba 2012-02-23 sprendimu Nr. SI-37 „Dėl Kariotiškių sąvartyno Trakų r. sav., Lentvario sen. Rykantų k., detaliojo plano pakeitimo projektinio dalinio pakeitimo pakeitimui“ pritarė Kariotiškių sąvartyno detaliojo plano pakeitimo projekto dalinio pakeitimo pakeitimui. Šiuo metu detaliojo plano dalinio pakeitimo procesas dar yra nepasibaigęs, ir UAB „VAATC“ negali imtis jokių veiksmų, kad būtų įrengta apsauginė zona ir suformuota mineralinės žemės juosta, todėl O. M. yra įsitikinęs, jog yra atlikęs visus veiksmus, kad būtų užkirstas kelias vandens patekimui iš rezervuaro į aplinką. Taigi, neegzistuoja aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad O. M. atliko neteisėtus veiksmus, kuriais siekė išleisti rezervuare kaupiamą vandenį į aplinką, ir kad jis suprato tokių veiksmų neigiamas pasekmes. Taip pat nėra įrodyta, kad jis sąmoningai leido vandeniui išbėgti į aplinką, t.y. numatydamas tokio įvykio galimybę nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, todėl neegzistuoja O. M. kaltė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas skundą palaikė. Paaiškino, kad O. M. nedalyvavo imant vandens mėginį, kadangi tikėjosi, kad pareigūnai tinkamai atliks savo pareigas ir surinks įrodymus, kurie nekels abejonių. Šiuo atveju buvo paimtas tik vienas vandens mėginys ir nėra sulyginta, kad tai yra tas pats vanduo, kuris buvo rezervuare ir pelkėje, be to, paėmus tik vieną mėginį neįmanoma nustatyti, ar tas vanduo yra užterštas ir ar jis ištekėjęs į pelkę. Pareigūnai turėjo paimti mėginius ne tik iš rezervuaro, bet ir iš aplinkos, nėra aišku, iš kur paimtas vandens mėginys. Nurodė, kad nėra objektyviosios administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės, o dėl subjektyvios administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės - tai buvo rengiamas detalus planas dėl apsauginės zonos ir O. M. nesiekė, kad vanduo tyčia būtų išsiliejęs, jis ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti. Kadangi visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros atstovas palaikė atsiliepimą į skundą, prašė O. M. skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Paaiškino, jog 2012-07-12 buvo nustatyta, kad sąvartyne rezervuaras yra pažeistas, o vanduo bėga į Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkijos mišką. Rezervuaro pylimas buvo pragraužtas ir iš tos vietos paimtas vandens mėginys, kas nurodyta Protokole ir kontrolinėje kortelėje. Mėginys buvo imamas iš tekančio vandens. Buvo paimtas tik vienas mėginys, kadangi nebuvo abejonių, kad vanduo bėga iš rezervuaro, nes buvo pragraužtas pylimas. Mėginiai iš aplinkos už rezervuaro imami nebuvo, kadangi buvo konstatuota, kad užterštas vanduo bėga į mišką. Pagal šį mėginį laboratorija nustatė, kad yra viršytas bendrasis deguonies suvartojimas, nes jo normatyvas yra 64 mg O₂/l, o nustatytas 57,5 mg O₂/l. Kadangi O. M. yra atsakingas už aplinkos apsaugą, jam buvo surašytas protokolas pagal ATPK 51⁶ str. 2 d.

Skundas tenkintinas visiškai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. M. 2012-12-19 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-12.1-198 pagal ATPK 51⁶ str. 2 d. už tai, kad 2012 m. liepos 12 d. nustatyta, kad Kariotiškių sąvartyne, Trakų r. rezervuaras, kuriame kaupiamos paviršinės nuotekos, buvo pažeistas, o per išgraužą pylime nuotekos tekėjo į Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkijos mišką. Atlikus ištekėjusių nuotekų laboratorinius tyrimus nustatyta, kad BDS₇ koncentracija yra 64 mg O₂/l, kai didžiausia leistina koncentracija yra 57,5 mg O₂/l, taip teršiama aplinka. Tuo pažeisti Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 17, 18 punktų reikalavimai ir 2 priedo B2 sąrašo reikalavimai. 2011-05-25 UAB „VAATC“ direktoriaus įsakymu Nr. 5.512 direktoriaus pavaduotojas gamybai O. M. buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugos ir su ja susijusių klausimų, įmonės funkcijų ir prievolių administravimą bei tinkamą vykdymą. O. M. netinkamai vykdė savo pareigas, neorganizavo įmonės veiklos tam, kad teršalai nepatektų į aplinką. Minėto paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaro pylimas gausaus lietaus vandens graužiamas ne pirmą kartą (2012-03-15 surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-13, 2012-05-09 surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-59), todėl atsakingas asmuo turėjo ir galėjo numatyti, kad ir ateityje pasitaikys gausių kritulių, kuomet bus perpildytas rezervuaras, o nuotekų srautas sugadins iš mineralinio grunto suformuotą nuotekų srautui neatsparų pylimą. O. M. nesiėmė būtinų priemonių, tam, kad netinkamas rezervuaro projektinis sprendinys, neužtikrinantis rezervuaro sandarumo, t.y. rezervuaro pylimas supiltas iš grunto, būtų ištaisytas ir pylimas suformuotas iš atsparių poveikiui medžiagų (b.l. 8-9, 24-25).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2012-12-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-198/AM093926 O. M., nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ str. 2 d., skirta administracinė nuobauda - 2300 Lt bauda (b. l. 6-7, 25).

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

ATPK 51⁶ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas.

Kaip matyti iš byloje esančių Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinės kortelės Nr. VR-5.7-36 ir paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų 2012-07-25 protokolo Nr. VR-5.3-331 kopijų (b.l. 27, 28), mėginio, paimto iš Kariotiškių sąvartyno paviršinių nuotekų rezervuaro, BDS₇ koncentracija – 64 mgO₂/l, o didžiausia leistina BDS₇ koncentracija – 57,5 mgO₂/l.

Byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad buvo paimtas tik vienas vandens mėginys. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros atstovas teismo posėdyje nurodė, kad kitais atvejais imami mėginiai ir iš aplinkos, o šiuo atveju nebuvo imami mėginiai iš aplinkos už rezervuaro, nes paimtas mėginys įrodė, kad vanduo yra užterštas, taip pat nekilo abejonių, kad užterštas vanduo bėga iš rezervuaro, nes buvo pragraužtas pylimas, o toje vietoje kitų taršos šaltinių nėra.

Pažymėtina, kad Protokole ir Nutarime nurodyta, kad atlikus ištekėjusių nuotekų laboratorinius tyrimus nustatyta, kad BDS₇ koncentracija yra 64 mg O₂/l, kai didžiausia leistina koncentracija yra 57,5 mg O₂/l; Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra atsiliepime į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą nurodė, kad galimai taršai nustatyti buvo paimtas iš rezervuaro ištekėjusio vandens mėginys, tačiau taip pat pažymėjo, kad vanduo paimtas iš per išgraužą rezervuaro pylime tekančio vandens.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros atstovo teismo posėdyje pateikti paaiškinimai, kurioje vietoje buvo imamas vandens mėginys, taip pat yra prieštaringi: atstovas nurodė, kad vandens mėginys paimtas iš tos vietos, kur yra išgrauža, tačiau vėliau nurodė, kad mėginys buvo paimtas iš rezervuaro (rezervuaro kaupo), taip pat pažymėjo, kad mėginys buvo imamas iš tekančio, o ne ištekėjusio vandens, nors, kaip minėta, Protokole ir Nutarime yra nurodyta, kad buvo atlikti ištekėjusių nuotekų laboratoriniai tyrimai.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra aiški vandens mėginio paėmimo vieta, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent iš Trakų r., Kariotiškių sąvartyne esančio rezervuaro per išgraužą pylime į Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkijos mišką tekėjo vanduo, kurio atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad BDS₇ koncentracija yra 64 mg O₂/l, kai didžiausia leistina koncentracija - 57 mg O₂/l, tai yra užterštas vanduo.

Be to, tiek Protokole, tiek Nutarime nurodyta, kad O. M. neorganizavo savo įmonės veiklos taip, kad teršalai nepatektų į aplinką, tačiau kaip matyti iš į bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų Techninio projekto „Vilniaus regiono butinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Kariotiškių sąvartyno uždarymas. 01 etapas. Sąvartyno kaupo uždengimas ir aptarnavimo zonos sutvarkymas“ kopijos (b.l. 10-18), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-04-06 rašto Nr. VR-1.7-600 kopijos (b.l. 19), UAB „VAATC“ 2012-01-09 rašto Nr. 1.13-44 „Dėl Kariotiškių sąvartyno detaliojo plano dalinio pakeitimo“ kopijos (b.l. 20), Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012-02-23 sprendimo Nr. SI-37 „Dėl Kariotiškių sąvartyno Trakų r. sav., Lentvario sen., Rykantų k., detaliojo plano pakeitimo projektinio dalinio pakeitimo (reg. Nr. 010793000396) pakeitimo“ kopijos (b.l. 21), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi veiksmų, kad daliniu Kariotiškių sąvartyno detaliojo plano pakeitimu būtų pakeistas šio sąvartyno plotas tam, kad naujai prijungiama prie sklypo teritorija būtų naudojama miško sanitarinei apsaugos zonai suformuoti ir mineralizuotos žemės juostai įrengti bei sąvartyno aplinkos būklės kontrolei užtikrinti, t.y. ėmėsi veiksmų, kad nuotekos nepatektų į aplinką; kaip nurodė O. M. skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu, Kariotiškių sąvartyno detaliojo plano pakeitimo procesas dar yra nepasibaigęs. Taigi, teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias vandens patekimui iš rezervuaro į aplinką, nėra pagrindo.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-450-195/2011). Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-1604/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje esantys teismo ištirti bei įvertinti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. M. padarė ATPK 51⁶ str. 2 d. pažeidimą. Nesant pakankamai patikimų duomenų apie teisės pažeidimo padarymą, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos nepašalintos abejonės administracinio teisės pažeidimo byloje vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamos O. M. naudai.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo O. M. veiksmuose nėra ATPK 51⁶ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bei pripažintina, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302¹ straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2012-12-21 nutarimą Nr. VR-12.1-198/AM 093926 ir O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ str. 2 d., ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič