Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui Donatui Kilikevičiui,

skundą pateikusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E“ (toliau – ir pareiškėja) atstovui advokatui Tomui Šedbarui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atstovo advokato Kristijono Paliučio skundą, kuriame prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020-11-23 sprendimą Nr. 49SJN-3221-(14.49.136.E.) ir ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-12-30 priimtą sprendimą Nr. 1SS-2355-(5.9 E.) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2020-03-30 pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018-04-26 įsakymu Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas jame esančių nekilnojamojo turto objektų eksploatavimui.

2. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020-09-04 įsakymu Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018-04-26 įsakymo Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ pakeitimo“ iš naujo nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas jame esančių nekilnojamojo turto objektų eksploatavimui.

3. Pareiškėjos atstovas advokatas Kristijonas Paliūtis, remdamasis NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-04-26 įsakymu Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.) patvirtintu Žemės sklypo planu, 2020-03-31 pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, kuriame teigė, kad jam yra išskirtos atskiros Žemės sklypo dalys, kurias UAB „A“ užima ir naudoja, taip trukdydamas UAB „E“ vykdyti veiklą, kas atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 110 ir 261 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų sudėtis, todėl vadovaujantis ANK 589 straipsnio 1 dalies 45 punktu prašė ANK nustatyta tvarka atlikti administracinių nusižengimų tyrimą.

4. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020-08-28 10 val. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietovėje ir 2020-08-31 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-402-(14.49.81). Patikrinimo akte nurodoma, kad nesilaikoma Nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų. Nustatytas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas. Metalinis konteineris, plastikinės talpos bei statybinė laikina tvora, už kurios sandėliuojamos plastikinės talpos, mediniai padėklai, betoninės šiukšliadėžės, priekabos ir kt. įrenginiai yra sandėliuojami taip pat skardinių plokščių tvora įrengta valstybinės žemės sklype. Pastatų naudotojai nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarties.

5. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į 2020-03-31 pareiškėjos prašymą, 2020-11-23 rašte Nr. 49SJN-3221-(14.49.136.E.) nurodė, kad įsakymu, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo dalys savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, nebuvo nustatytas realiosios Žemės sklypo dalys, t. y. konkretus naudojamas Žemės sklypo plotas. Nurodė, kad įsakymas yra prielaida kreiptis į valstybinį žemės patikėtinį siekiant sudaryti pirkimo-pardavimo, nuomos sutartį, tačiau neidentifikuoti konkretų naudojamą žemės sklypo plotą. Todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius nusprendė, kad negali identifikuoti ar konkretaus Žemės sklypo bendraturčio teisės yra pažeidžiamos.

6. Pareiškėjo atstovas, nesutikdamas su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-11-23 raštu Nr. 49SJN-3221-(14.49.136.E.), 2020-12-18 pateikė skundą NŽT.

7. NŽT, išnagrinėjusi UAB „E“ atstovo 2020-12-18 skundą, 2020-12-30 rašte Nr. 1SS-2355-(5.9 E.) nurodė, kad panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-11-23 rašto Nr. 49SJN-3221-(14.49.136.E.) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti 2020-03-30 pareiškimą bei įvertinti UAB ,,A“ veiksmus, neturi teisinio pagrindo, nes Žemės sklypo naudotojai sklypu naudojasi bendrai ir nėra galimybių nustatyti, ar konkretaus Žemės sklypo naudotojo teisės yra pažeidžiamos.

8. Pareiškėja UAB „E“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti NŽT 2020-11-23 sprendimą Nr. 49SJN-3221-(14.49.136.E.); 2) panaikinti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka NŽT 2020-12-30 priimtą sprendimą Nr. 1SS-2355-(5.9 E.); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020-03-30 pareiškimą ir UAB ,,A“ pradėti tyrimą pagal ANK 110 ir 261 straipsnius dėl neteisėtų UAB „A“ veiksmų (išnuomojant jiems nepriklausantį žemės sklypą bei naudojant sklypą ne pagal paskirtį, sandėliuojant daiktus tam neskirtose sklypo vietose). Pareiškėjos UAB „E“ skundo esmė:

8.1. ginčas kyla dėl 2,4147 ha ploto kitos paskirties valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), neteisėto naudojimo, pažeidžiančio pareiškėjos teises ir interesus, kurį vykdo suinteresuotas asmuo UAB ,,A“ ir kurį skundžiamais sprendimais toleruoja Institucija. UAB ,,A“ ignoruodama tiek NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018-04-26 įsakymu patvirtintą valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą, tiek šiame plane nustatytą ir visą laiką galiojusią žemės sklypo naudojimo tvarką, 2020 m. kovo mėn. su savo nuomininku (per akcininkus susijusia bendrove UAB ,,M“) specialiai užstatė vieną įvažiavimą į žemės sklypą ir teritoriją priešais UAB ,,E“ pastatą plastikiniais konteineriais, pažymėtais M ženklais, metalo laužu ir kitais daiktais, trukdydama UAB ,,E“ naudotis vienu įvažiavimu į žemės sklypą ir apsunkindama bendrovės veiklą, nes dalis užstatytos teritorijos reikalinga vilkikams įvažiuoti į UAB ,,E“ pastatą. UAB ,,A“ užsiima savavaldžiavimu ir neteisėtai naudojasi tomis valstybinės žemės dalimis, į kurias ji neturi jokių teisių, taip sąmoningai pažeisdama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-04-26 įsakymu patvirtino valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir kitų žemės sklypo naudotojų interesus.

8.2. Šedbaro advokatų profesinė bendrija dėl tokių UAB ,,A“ veiksmų, t. y. savavališko valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo, pažeidžiant nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, 2020-03-30 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių.

8.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius tik praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pareiškimo gavimo sugebėjo atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą, t. y. 2020-08-28 dalyvaujant UAB „E“ ir UAB ,,A“ atstovams NŽT specialistė J. Lipinskienė užfiksavo Žemės sklype sandėliuojamus daiktus, pažymėtus ,,M“ prekiniu ženklu, ir informavo, kad visi susirinkime dalyvavę asmenys gaus kvietimą atvykti į NŽT tolesniam nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. UAB ,,E“ praėjus dar dviem mėnesiams laiko gavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-11-23 raštą Nr. 49SJN-3221-(14.49.136.E.), atsakymą į 2020-03-30 pareiškimą, kurio esmė, kad UAB ,,A” veiksmai neva atitinka NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-09-04 įsakymą Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.), kuriuo buvo pakeistas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-04-26 įsakymas Nr. 49VĮ-522-(14.49.2) ,,Dėl valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“.

8.4. Šedbaro advokatų profesinė bendrija dėl tokio NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo padavė skundą NŽT direktoriui, kurio pavaduotojas 2020-12-30 raštu Nr. 1SS-2355-(5.9 E.) informavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas yra pagrįstas.

8.5. NŽT Vilniaus miesto skyrius turi dvejopą kompetenciją: 1) kaip Žemės sklypo patikėtinis, t. y. savininko teises įgyvendinanti institucija; 2) kaip žemės naudojimo kontrolę vykdantis subjektas, ir nei vienos iš paminėtų funkcijų Institucija neatlieka, tiksliau eilę metų piktnaudžiauja jam suteiktais įgaliojimais, tenkindamas vienos kaprizingos bendrovės neteisėtus interesus.

8.6. NŽT Vilniaus miesto skyriaus reagavimą į pareiškėjo skundą ir jame nurodytus neteisėtus veiksmus, t. y. patikrinimas atliktas tik po kelių mėnesių, sprendimas priimtas dar po kelių mėnesių. Akivaizdu, kad jokie objektyvūs faktai negali pateisinti tokio viešojo administravimo institucijos neveikimo ir atsakovas nagrinėjamu atveju eilinį kartą parodo, kad abi įstatymų leidėjo jam patikėtas funkcijas ji vykdo tikrai ne tais tikslais ir interesais, kurie turėtų būti pasiekti (teisėtumas, kontrolė, prevencija ir kt.).

8.7. NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs pareiškėjo atstovo skundą dėl neteisėtų UAB ,,A“ veiksmų specialiai vilkino jo nagrinėjimą ir lygiagrečiai rengė savo paties 2020-09-04 įsakymu Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) patvirtino plano pakeitimą. Nors veiksmai dėl kurių buvo kreiptasi atlikti dar 2020 m. kovo mėn., skundžiamas sprendimas priimtas tik praėjus 8 mėn. laiko ir jame yra remiamasi NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-09-04 įsakymu Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.), kuriuo buvo pakeistas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-04-26 įsakymas Nr. 49VĮ522-(14.49.2) ,,Dėl valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“. Pareiškėjos vertinimu toks NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymas, visų pirma reiškia, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pažeidžia teisės normų taikymo laike taisyklę, nes neteisėtus UAB ,,A“ veiksmus bandoma pateisinti remiantis jų atlikimo metu net neegzistavusiu administraciniu aktu. Net vertinant UAB ,,A“ 2020 m. kovo mėn. veiksmus pagal 2020-09-04 įsakymu Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) nustatytą Žemės sklypo planą, neaišku, kokiu pagrindu UAB ,,A“ turi teisę subnuomoti ar suteikti panaudai UAB ,,M“ teisę sandėliuoti jai priklausančius daiktus valstybiniame žemės sklype, kurio naudotoja ji nėra ir niekada nebuvo, t. y. minėta bendrovė neturi šiame žemės sklype jokių statinių, o valstybinės žemės nuomos sutartys nėra sudarytos nei su vienu statinių savininku. NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakyme minimame plane šiai bendrovei jokios teritorijos nėra numatytos. Toks NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas reiškia, kad bet kuris subjektas gali kaip tik nori ir išmano naudotis minėtu valstybiniu žemės sklypu.

8.8. Be kita ko, pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-09-04 įsakymu Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) patvirtintą Žemės sklypo planą teritorija, kurią UAB ,,A“ 2020 m. kovo mėn. subnuomavo ar suteikė panaudai UAB ,,M“, o pastaroji užvertė savo konteineriais ir kitu ,,šlamštu“, yra nustatyta kaip bendrojo naudojimo teritorija. Toks teritorijos statusas iš esmės reiškia, kad ji yra skirta praėjimui ir pravažiavimui, todėl esant tokiam statusui nei vienas iš žemės sklypo naudotojų negali šios teritorijos užstatyti.

8.9. Priešingai nei yra teikiama NŽT direktoriaus pavaduotojo 2020-12-30 sprendime Nr. 1SS-2355-(5.9 E.), valstybiniams žemės sklypams, kurie yra užstatyti skirtingiems asmenims priklausančiais statiniais, naudojimosi tvarka nėra ir negali būti nustatoma. Naudojimosi tvarka yra nustatomas tik bendrosios dalinės nuosavybės atveju, o visas Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, t. y. nesant bendrosios nuosavybės nėra galima ir naudojimo tvarka.

8.10. Visas Žemės sklypas yra užstatytas bei naudojamas jame esančių statinių eksploatavimui. Taigi faktiniai Žemės sklypo valdytojai ir naudotojai yra žemės sklype esančių statinių savininkai, turintys įstatymo garantuojamą teisę išsinuomoti ir/ar išsipirkti iš Lietuvos Respublikos jų statinių eksploatacijai reikalingą žemės sklypo dalį. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, būtent atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, o jeigu žemės sklypas nuomojamas keliems vieno statinio bendraturčiams, tai jiems nuomojamos žemės sklypo dalys turi būti individualizuojamos. Nei Civilinis kodeksas, nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu.

8.11. NŽT direktoriaus pavaduotojo 2020-12-30 sprendimo Nr. 1SS-2355-(5.9 E.) išvada, kad kol žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka (kuri objektyviai negali būti nustatyta ir nebus nustatyta), tol laikytina, kad Žemės sklypu yra naudojamasi bendrai yra priimta ignoruojant NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018-04-26 įsakymą ir jo priėmimo tikslą bei turinį reglamentuojantį teisinį reguliavimą.

9. Pareiškėja UAB „E“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

10.1. žemės sklypo naudojimo patikrinimo rezultatai yra aprašyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-08-31 žemės naudojimo patikrinimo akte, kuriame yra konstatuotas tiek Nuostatų 11.6 punkto nesilaikymas, tiek Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas. Pažeidimai yra konstatuoti dėl metalinio konteinerio (kuriuo uždarytas vienas įvažiavimas į žemės sklypą) pastatymu, bei plastikinių talpų, medinių padėklų, betoninių šiukšliadėžių ir kitų UAB ,,M“ darbuotojų žemės sklypo teritorijoje iškrautų ir sandėliuojamų daiktų.

10.2. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punktas nustato, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. Todėl vadovaujantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-08-31 žemės naudojimo patikrinimo aktu ir aktualiu teisiniu reguliavimu dėl nustatytų pažeidimų UAB ,,A“ atžvilgiu privalėjo būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tačiau vietoj to valstybinės žemės naudojimo kontrolę atliekantis subjektas priėmė šioje byloje ginčijamus aktus, kurių turinys neturi nieko bendra su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-08-31 žemės naudojimo patikrinimo akte nustatytais faktais ir konstatuojamais pažeidimais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020-09-04 įsakymo Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) priėmimas taip pat nepašalina UAB ,,E“ ir kitų žemės sklypo naudotojų teisių bei interesų pažeidimo, kadangi tas planas nenumato (nesuteikia) UAB ,,A“ teisės (galimybės) užstatyti vieno įvažiavimo į žemės sklypą, bendro naudojimo teritorijų (skirtų pravažiavimui) ir UAB ,,E“ pastato eksploatacijai priskirtos žemės sklypo dalies.

2. Pareiškėja UAB „E“ pateikė papildomą rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodo, kad:

11.1. pareiškimas buvo paduotas dėl UAB „A“ veiksmų valstybiniame žemės sklype, kuriais yra pažeidimai žemės sklypo naudotojo UAB „E“ teisės ir įstatymų saugomi interesai, savavališkai užimta valstybinio žemės sklypo dalis, užstatytas įvažiavimas į žemės sklypą.

11.2. Pareiškėją atstovaujanti Šedbaro advokatų profesinė bendrija dėl šių UAB „A“ veiksmų dviem skirtingais pareiškimais, kurių faktinės aplinkybės ir motyvai identiški, kreipėsi į: 1) NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 110 ir 261 straipsnius iškėlimą; 2) Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį.

3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad:

12.1. pareiškėjai 2020-03-31 pasikreipus į Nacionalinę žemės tarnybą buvo pradėta administracinė procedūra, kuri susideda iš kelių etapų. Visų pirma Vilniaus miesto skyrius informavo apie kontrolės vykdymą (2020-05-05 raštu Nr. 49SJN-1092-(14.49.136 E.) ir 2020-08-06 raštu Nr. 49SJN-2103-(14.49.136 E.). 2020-08-28 buvo atliktas Žemės sklypo (žemės naudojimo patikrinimas vietovėje bei surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-402-(14.49.81.). Po akto surašymo buvo vykdomas administracinio nusižengimo tyrimas, specialistai aiškinosi susijusias aplinkybes.

12.2. Vilniaus miesto skyrius 2020-11-23 raštu Nr. 49SJN-3221-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo apie atliktą Žemės naudojimo patikrinimą ir jo rezultatus bei nurodė, kad pareiškėjos 2020-03-31 rašte prašomos pritaikyti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) sankcijos nebuvo pritaikytos. Akcentuoja, kad būtent valstybinės žemės patikėtiniui teisės aktai suteikia teisę (kompetenciją) vertinti ar yra administracinio nusižengimo sudėtis (visi jos elementai) ar jos nėra. Jeigu nėra bent vieno iš sudėties elementų, tokia atsakomybė negali būti pritaikoma. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja lygina NŽT su policija, tačiau nepamini aplinkybės, kad policija taip pat savarankiškai sprendžia ar pagal skundą (iškvietimą) taikyti sankcijas ar jų netaikyti. Šios turimos diskrecijos teisės negali įtakoti susijusių asmenų interesai.

12.3. NŽT įsitikinimu, vien tai, kad asmenys nepasiekė jiems norimo rezultato (baudos kitai įmonei) dar nėra teisėta priežastis naikinti institucijos administracinius aktus. Kaip jau minėta, ANK normos taikymas/netaikymas, administracinio nusižengimo tyrimo vykdymas, yra atliekamas teisės aktais įgaliotos institucijos. Mano, kad nei pareiškėjai, nei teismas, negalėtų įpareigoti nei policijos, nei Nacionalinės žemės tarnybos atlikti ANK tyrimą kitaip ir skirti baudą suinteresuotiems asmenims. Pažymi, kad jei asmuo mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis turi teisę ginti jas Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio nustatyta tvarka.

12.4. Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, todėl jie atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimais nėra pagrindas panaikinti administracinius aktus.

12.5. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, skundžiamuose 2020-11-23 ir 2020-12-30 raštuose, galimai pateikta perteklinė informacija. Nurodo, kad tai buvo atlikta laikantis gero viešojo administravimo principo ir siekiant visapusiškai informuoti. Tačiau dėl šio konkretaus kreipimosi (prašymo inicijuoti administracinio nusižengimo procedūrą), galimai turėjo būti atsiųstas lakoniškas informacinio pobūdžio (neskundžiamas, nes nesukelia teisinių padarinių) raštas apie procedūros pabaigą ir jos rezultatus. Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, papildomų aplinkybių nurodymas informuojant asmenį apie administracinės nusižengimo procedūros pabaigą, negali būti laikytina pagrindu naikinti patį institucijos administracinį raštą.

4. Suinteresuoto asmens UAB „A“ atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

13.1. vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalimi, nesant sudarytos su kitais asmenimis Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos ar pirkimo pardavimo sutarties, UAB „A“ šio įstatymo normos pagrindu turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga jo statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

13.2. UAB „A“ žemės sklype turi ne vieną, kaip skunde nurodo UAB „E“, o du statinius, kuriems eksploatuoti ir naudoja dvi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kaip nustatyta įstatyme, ir kartu siekia išsinuomoti Žemės sklypo dalis, reikalingas šiems jo statiniams pagal paskirtį naudoti. Todėl priešingai nei teigia pareiškėja, UAB „A“ jokių neteisėtų veiksmų neatlieka ir jokių UAB „E“ ar kitų asmenų interesų nepažeidžia, ir jokios žalos nedaro.

13.3. su niekuo nepagrįstais skundais dėl neva daromų UAB „A“ teisės pažeidimų, t. y. tuo pačiu pagrindu, kurį nurodo 2020-03-31 skunde pateiktame NŽT, UAB „E“ kreipėsi ne tik į NŽT, bet ir į policiją, kuri 2020-04-28 nutarimu nusprendė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, o UAB „E“ šį nutarimą apskundus teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-14 nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti policijos nutarimą.

13.4. priešingai nei teigia UAB „E“, UAB „A“ jokių teisės pažeidimų nepadarė ir tiek NŽT Vilniaus skyrius, tiek NŽT visiškai teisingai įvertino faktinę situaciją teisės normų aspektu, kad įsakymas, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo dalys savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, yra prielaida kreiptis į valstybinį žemės patikėtinį siekiant sudaryti pirkimo-pardavimo, nuomos sutartį, tačiau juo nėra identifikuotas konkretus naudojamas žemės sklypo plotas ir nesuteikta teisė tuo žemės sklypo plotu naudotis, todėl ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir jų naikinti bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti UAB „E“ 2020-03-30 pareiškimą ir įvertinti UAB „A“ veiksmus, nėra pagrindo.

5. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „E“ atstovas skundą palaikė skunde nurodytais argumentais.

6. Teismo posėdyje Institucijos atstovas su skundu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais.

7. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens UAB „A“ atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka atsiliepime nurodytais argumentais.

8. Pagal ANK 110 straipsnį atsakomybė kyla už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.

9. Pagal ANK 261 straipsnį atsakomybė kyla, be kita ko, už trukdymą žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta žemės savininkų ir naudotojų pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „E“ tuo pačiu metu kreipėsi į NŽT, dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pagal ANK 110 straipsnį „Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas“ ir pagal ANK 261 straipsnį „Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas“, bei į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „A“ vadovei L. Z. pagal ANK 518 straipsnį „Savavaldžiavimas“, su identiškais prašymais, dėl tų pačių UAB „A“ veiksmų (dėl valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo pažeidžiant kitų žemės sklypo naudotojų interesus, trukdant jiems vykdyti teisėtą veiklą, pažeidžiant nustatytą naudojimosi tvarką), remdamasi NŽT skyriaus vedėjo 2018-04-26 įsakymu Nr. 49VĮ-552-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo, kuriame buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai pastatytiems pastatams eksploatuoti.

11. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020-04-28 nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 518 straipsnį. Minėtas sprendimas buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau teismas 2020-08-14 nutartimi (bylos Nr. II-282-992/2020) skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą konstatavęs, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog L. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Teismas taip pat nurodė, jog nėra paneigta, kad bendrovė „E“ neturi NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2018-04-26 įsakymu valstybiniame žemės sklype, u. n. (duomenys neskelbtini), jai priskirtų sklypo dalių, dėl minėto įsakymo ir jo turinio sukeltų pasekmių bendrovėms, aktyviai vyksta teisminiai ginčai. Šis sprendimas nebuvo apskųstas, yra įsitiesėjęs ir vykdytinas.

12. Pagal ANK 110 straipsnį atsakomybė kyla už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą, kas iš esmės šiuo atveju atitinka savavaldžiavimą. Taigi matyti, kad ANK 518 straipsnio norma yra bendroji, o ANK 110 straipsnio norma yra specialioji, sukonkretinanti savavalžiavimo veiksmus. Kaip minėta pareiškimai NŽT, dėl bylos iškėlimo pagal ANK 110 straipsnį, ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl bylos iškėlimo pagal ANK 518 straipsnį, buvo pateikti remiantis tais pačiais argumentais (dėl valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo pažeidžiant kitų žemės sklypo naudotojų interesus, trukdant jiems vykdyti teisėtą veiklą, pažeidžiant NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2018-04-26 įsakymą), kokių nors kitų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos priimant minėtus sprendimus kitoje administracinio nusižengimo byloje, nenustatyta, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

13. Spręsdamas kausimą dėl skundo argumento, kad buvo nepagrįstai nepradėta administracinė teisena pagal ANK 110 straipsnį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo (ANK 2 straipsnio 1 d.), todėl šiuo atveju būtų galima kalbėti tik galimai apie UAB „A“ vadovo atsakomybę. Kaip minėta, UAB „A“ vadovei buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną dėl savavaldžiavimo, kuris grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymas dėl savavališko žemės užėmimo arba naudojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001-05-07, 2001-10-02, 2005-11-10, 2008-01-21, 2009-06-08 nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas (nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo procesas) buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir apskritai baudžiamojo proceso (nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo proceso) dėl tokios veikos pakartojimą. Kaip minėta, dėl savavališko valstybei priklausančio sklypo naudojimo, pažeidžiant nustatytą tvarką ir kitų asmenų teises, yra pasisakyta įsiteisėjusiame Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2020-04-28 nutarime, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo. Taigi, nors buvo prašoma ir dabar prašoma UAB „A“ atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn, kuri numatyta skirtinguose ANK straipsniuose, abu prašymai yra grįsti tapačiomis aplinkybėmis, o tai teisiškai reikšminga aplinkybė, patvirtinanti veikų tapatumą principo non bis in idem prasme.

14. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iš pateiktos gausios medžiagos matyti, jog ne tik UAB „E“, tačiau ir UAB „A“ 2019 m. (2019 m. rugsėjo 10, 13, 18 d. prašymai) yra kreipusis su tapataus pobūdžio reikalavimais UAB „E“ atžvilgiu (dėl savavališko žemės sklypo dalies užėmimo ir trukdymo patekti į prie UAB „A“ nuosavybės teise priklausančių pastatų) ir tuomet taip pat buvo atsakyta, kad institucija negali vienareikšmiškai įvertinti ar UAB „E“ užima sklypo dalį paskirtą bendram naudojimui bei trukdo juo naudotis kitai bendrovei, nes nesudarytos sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis su nustatytomis dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, bei bendrojo naudojimo dalimis, kuriai esant būtų galima nagrinėti klausimą, dėl trukdymo naudotis atitinkamu sklypu (b. l. 26 ir kt.). Ginčai dėl naudojimo minėtu sklypu tęsiasi nuo 2015 m. Valstybinės žemės nuomos sutartys (su nustatytomis sklypo dalimis naudojimui) nėra sudarytos.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena UAB „A“ atsakingiems asmenims pagrįstai nepradėta pagal ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

16. Teismas taip pat konstatuoja, kad UAB „A“ veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 261 straipsnyje, požymių. Kaip minėta, ANK 261 straipsnyje numatyta atsakomybė už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

18. UAB „E“ 2020-03-30 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių prašydama pradėti administracinę teiseną UAB „A“ pagal ANK 261 straipsnį dėl to, kad 2020 m. UAB „A“ su savo nuomininku UAB „M“ specialiai užstatė vieną įvažiavimą į žemės sklypą ir teritoriją priešais UAB „E“ pastatą plastikiniais konteineriais, pažymėtais „M“ ženklais, metalo laužu ir kitais daiktais, trukdydama UAB „E“ naudotis vienu įvažiavimu į žemės sklypą ir apsunkindamas bendrovės veiklą, nes dalis užstatytos teritorijos reikalinga vilkikams įvažiuoti į UAB „E“ pastatą. Taip UAB „A“ pažeidė pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

19. 2020-08-28 NŽT Vilniaus miesto skyrius, dėl minėtų aplinkybių, dalyvaujant UAB „E“ ir UAB „A“ atstovams, atliko faktinių aplinkybių patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad daikto pagrindinė paskirtis – Kita; žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; nuosavybės teisė – Lietuvos Respublika. Patikrinimo metu užfiksuota, kad žemės sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) yra naudojamas pagal paskirtį ir būdą. Skunde nėra nurodyta argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.

20. Kaip jau minėta, jog esant nesutarimams tarp minėtame sklype esančių pastatų savininkų, nėra sudaryta ir šio sklypo žemės nuomos sutartis, kuria galėtų būti nustatytos kiekvienam sklypo naudotojui tenkančios žemės sklypo dalys, kuriomis jie gali naudotis. Šiuo atveju, kadangi tai nėra padaryta (vyksta teisminiai ginčai), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas bendra tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „A“ sandėliavo daiktus UAB „E“ teritorijoje ir taip trukdė jiems patekti žemės sklypo teritoriją ir vykdyti savo veiklą.

21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo UAB „A“ pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 261 straipsnį.

22. Vis tik teismas visiškai nesutinka su Institucijos atstovu, kad institucijos procesinis sprendimas, kuriuo atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, gali būti iš vis nemotyvuotas. Pažymėtina, kad įstatymų reikalavimų privalo laikytis ne tik asmenys, bet ir institucijos, bei ne tik teismas, bet ir institucijos savo procesinius sprendimus privalo tinkamai motyvuoti, atsakant į esminius prašymų (pareiškimų) argumentus bei reikalavimus, nurodant teisinius argumentus (motyvus) dėl atitinkamo sprendimo priėmimo, nurodant jo apskundimo tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju Institucija gavo pareiškėjos UAB „E“ atstovo advokato T. Šedbaro prašymą, vadovaujantis ANK 589 straipsnio 1 dalie 45 punktu, pradėti UAB „A“ administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 ir 261 straipsnius, taigi prašymas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis būtent ANK numatyta tvarka (ANK 564 straipsnis). Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nesant motyvuoto sprendimo, nėra skundo, nagrinėtino ANK 641 straipsnyje numatyta tvarka, dalyko, t. y. neįmanoma įvertinti tokio skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuo atveju Institucija priėmė sprendimą (surašė raštą), jog teisena neturi būti pradėta, apie tai pareiškėją informavo raštu. ANK 591 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai yra ANK 591 straipsnyje nurodyti pagrindai. Nors šiame straipsnyje nėra nurodyta, kokia procesinio dokumento forma turi būti atsisakoma pradėti administracinių nusižengimų teiseną, tačiau ANK 608 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taigi remiantis tuo darytina išvada, kad Institucija, tiek atsisakydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK, tiek ją nutraukdama, turi priimti motyvuotą nutarimą, kuriame turi būti išdėstyta, kuo remiantis priimtas toks nutarimas, kuris, be kita ko, gali būti skundžiamas ANK nustatyta tvarka.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuota, kad nors Institucijos sprendimas ne visiškai atitinka įstatymų reikalavimus, keliamus jo formai, tačiau sprendimas, nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 110 ir 261 straipsnius, yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

Dėl procesinių išlaidų priteisimo

24. Byloje yra pateiktas pareiškėjos UAB „E“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje, kuriame prašoma UAB „E“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 570,10 Eur (b. l. 180-181). Nurodyta, kad išlaidas sudaro įvairių dokumentų rengimas (skundo, prašymo ir kt.), pasirengimas bylai bei atstovavimas ir 22,50 Eur žyminis mokesti už skundą.

25. Atsižvelgiant į tai, kad procesas vyko pagal pareiškėjos UAB „E“ skundą, ir į jo baigtį, t. y. jog jis yra atmestas, prašymas netenkinamas. Prašymas grąžinti žyminį mokestį paliekamas nenagrinėtu, nes jis sumokėtas skundą teikiant Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl dėl žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėja turi kreiptis į minėtą teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-12-30 procesinį sprendimą (raštą Nr. 1SS-2355-(5.9 E)), kuriuo paliktas nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-11-23 procesinis sprendimas (raštas Nr. 49SJN-3221-(14.49.136.E)) ir pareiškėjos UAB „E“ atstovo skundo netenkinti.

Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl 1 547,60 Eur atmesti, o dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.