Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei K. N. dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje negali būti taikomos alternatyvaus teismingumo, numatyto CPK 30 str. 9 d., nuostatos, todėl bylos teismingumas turi būti nustatomas remiantis CPK 29 str.

Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Ieškinyje atsakovės gyvenamoji vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini)., todėl ieškinys gali būti paduotas Molėtų rajono apylinkės teismui ir yra neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu: nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalavimas atsakovui kyla iš jo pareigos mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Remiantis teisės aktų nuostatomis, valstybinės žemės nuomininkai nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemės, biudžetą. Apeliantas pažymi, kad žemės sklypas, kuriuo naudojasi atsakovė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į CK 6.52 str. 2 p. 4 d. įtvirtintą nuostatą, akivaizdu, jog atsakovė privalėjo už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiu žemės sklypu pervesti žemės nuomos mokestį į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą. Apelianto nuomone, sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą mokestį yra neatsiejamai susiję su konkrečia sutarties įvykdymo vieta, esančia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nes būtent pagal tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra nuomojamas sklypas, priklauso kuri iš savivaldybių yra su atsakovu susiklosčiusių teisinių nuomos mokesčio mokėjimo santykių šalimi. Be to, apelianto teigimu, įvertinus sutarties vykdymo aplinkybes, t.y. tai, jog tiek pats nuomojamas sklypas, tiek nuomos mokesčio gavėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, darytina išvada, kad visi teisiniai santykiai, dėl kurių kyla ginčas šioje byloje, yra neatsiejamai susiję su konkrečia vieta, todėl ieškovo teisė kreiptis teisminės gynybos gali būti įgyvendinama ne tik reiškiant ieškinį pagal atsakovės registracijos vietą, bet ir ieškovo pasirinkimu, pagal sutarties vykdymo vietą. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog tokia ieškovo teisė yra pripažįstama ir Lietuvos teismų praktikoje.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-04 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, remdamasis argumentu, kad jis teismingas Molėtų rajono apylinkės teismui pagal atsakovės K. N. gyvenamąją vietą.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Pareikštus reikalavimus ieškovas įrodinėja šalių atliktais faktiniais veiksmais, kurie pagrindžia sutartinių santykių atsiradimą.

Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą mokestį yra neatsiejamai susiję su konkrečia sutarties įvykdymo vieta, esančia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nes būtent pagal tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra nuomojamas sklypas, priklauso kuri iš savivaldybių yra su atsakovu susiklosčiusių teisinių nuomos mokesčio mokėjimo santykių šalimi.

Teismas šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju nuomotojas išnuomojo, o nuomininkė išsinuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomininkė įsipareigojo nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį. Tačiau nuomos dalykas, jo apibrėžimas šalių susitarime negali būti siejamas su sutarties sąlyga, kuri specialiai aptartų sutarties įvykdymo vietą. Teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d.). Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d. norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta Civilinio proceso kodekso 29 str.. Tuo tarpu tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t.y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinką šios normos dispoziciją, tuo tarpu visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju- bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos.

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog mokėjimai pagal sutartį turi būti vykdomi į Vilniaus m. savivaldybės biudžetą, neleidžia konstatuoti, jog sutartyje yra nurodyta konkreti sutarties įvykdymo vieta. Kitaip tariant, susitarimo dalykas – nuomininkės įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį - nėra tapatu sutarties įvykdymo vietos nurodymui pačioje sutartyje.

Dėl apelianto nurodomos Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-21 nutarties Nr. 2S-39-492/2009, kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. 2S-39-492/2009 faktinės aplinkybės nėra analogiškos, skiriasi sutarties dalykas, jo įvykdymo tvarkos apibūdinimas sutartyse.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 338 str.), o ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.