Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,

atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Ergo Hestia S.A. atstovui adv. Domantui Skebui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. D. M. ir V. U. bei atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Ergo Hestia S. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1023-560/2008 pagal ieškovų O. D. M. ir V. U. ieškinį atsakovams A. K. S. (A. K. S. ), Lenkijos Respublikos draudimo bendrovei Ergo Hestia S. A., uždarajai akcinei draudimo bendrovei ,,Ergo Lietuva“, Import-Export Adria dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Lenkijos Respublikos įmonė Import-Export Adria atsiliepimu į draudimo bendrovės Ergo Hestia S. A. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo Import-Export Adria vairuotojas A. K. S. eismo įvykio metu nepadarė jokių neteisėtų ir kaltų veiksmų. Jis nėra kaltas dėl ieškovams padarytos žalos. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad A. K. S. yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo ir jo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nebuvo teisinio pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovas Lenkijos Respublikos įmonė Import-Export Adria atsiliepimu į ieškovų apeliacinius skundus prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas V. U. neįrodė fakto, kad tarp jo ir žuvusiojo G. U. buvo emociškai stiprus bei artimas ryšys, kad jis buvo brolio išlaikomas, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovų prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė tretieji asmenys I. U. bei V. B. , todėl teismo išvada, kad ieškovams turtinė žala už žuvusiojo laidojimo išlaidas nepriteistina yra visiškai teisėta ir pagrįsta. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės O. D. M. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes vairuotojo A. K. S. veiksmuose nebuvo kaltės.

Atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovų V. U. ir O. D. M. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo draudimo bendrovės Ergo Hestia S. A. apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės O. D. M. naudai iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Ergo Hestia S. A. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų atmesti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų atsakovo UADB ,,Ergo Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:

1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas V. U. , būdamas žuvusiojo G. U. brolis, nepatenka į artimiausiųjų šeimos narių ratą ir jo naudai nepriteistinas neturtinės žalos atlyginimas, nes nė viename teismui pateiktame procesiniame dokumente nebuvo nurodyta, kad ieškovas V. U. yra V. U. atstovas,veikia jos vardu ir interesais ir prašo priteisti žalos atlyginimą V. U. naudai. Ieškovas V. U. nepateikė reikalaujamą atlyginti 15 000 Lt turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėjo ne tik ieškovas V. U. , bet ir ieškovė O. D. M. , todėl teismas atmesdamas ieškovo V. U. ieškinį, pagrįstai nepriteisė šio ieškovo naudai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

2. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės O. D. M. ieškinio reikalavimą dėl 15 000 Lt turtinės žalos priteisimo, nes ieškovė nepateikė žalą bei jos dydį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė taip pat nepagrindė ir reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio.

3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei O. D. M. naudai neturtinės žalos atlyginimą. Teismas netinkamai taikė Lenkijos Respublikos 2003 m. gegužės 22 d. įsakymo ,,Dėl privalomojo draudimo, draudimo garantinio iždo ir Lenkijos motorinių transporto priemonių draudikų biuro“ nuostatas, reglamentuojančias draudimo išmokos mokėjimą iš draudimo garantinio iždo lėšų. Minėto įstatymo 98 straipsnis numato, kad nenustačius kalto asmens tapatybės, draudimo išmoka mokama iš garantinio fondo lėšų. Tyrimas baudžiamojoje byloje dėl 2005 m. birželio 30 d. autoįvykio Lenkijos Respublikos Swiebodzine miesto prokurorės 2007 m. spalio 27 d. sprendimu nutrauktas iki kaltininko nustatymo konstatavus, kad autoįvykis kilo dėl nenustatytos tapatybės vairuotojo kaltės. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai tenkino iš dalies ieškovės O. D. M. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Ergo Hestia S. A. apeliacinis skundas netenkintinas. Ieškovų O. D. M. ir V. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Ergo Hestia S. A. apeliaciniame skunde ginčijama šio atsakovo atsakomybė tik vienu aspektu – kad šis atsakovas, kurio atsakomybė kildinama iš draudėjo civilinės atsakomybės, nėra atsakingas pagal pareikštą ieškinį, nes byloje nenustatyta draudėjo (šiuo atveju, Lenkijos Respublikos piliečio vairuotojo A. K. S. ) kaltė dėl autoįvykio, tuo pačiu, ir dėl ieškovams padarytos žalos. Todėl teisėjų kolegija, apsiribodama apeliacinio skundo ribomis, nepasisako dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių – taikytinos teisės, Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos nagrinėti ginčą, pačios draudimo bendrovės (apelianto) atsakomybės santykyje su kitais bylos atsakovais, draudimo sutarties galiojimo autoįvykio (žalos atsiradimo) metu, nes šių aplinkybių apeliantas neskundė, todėl preziumuojama, kad teismo jos nustatytos ir dėl to ginčo nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo Ergo Hestia S. A. civilinei atsakomybei pagrįstai taikė Lenkijos Respublikos 2003 m. gegužės 22 d. įstatymą ,,Dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro“ (toliau – Lenkijos privalomojo draudimo įstatymas).

Pagal šios įstatymo 19 straipsnio 1 dalį atsitikus įvykiui, nukentėjęs asmuo gali teikti savo reikalavimus, apimamus civilinės atsakomybės draudimo sutarties, tiesiogiai draudimo įmonei. Lenkijos privalomojo draudimo įstatymo 35 straipsnis numato, kad bet kokio asmens, vairuojančio transporto priemonę ir sukėlusio žalą kelių eisme atsakomybės draudimo galiojimo laikotarpiu civilinę atsakomybę dengia transporto priemonių savininkų CA draudimas. Analizuodamas ir taikydamas šias teisės normas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lenkijos privalomojo draudimo įstatyme nenurodyta apie transporto priemonę vairavusio asmens kaltę, o atsakomybė siejama tik su privalomojo transporto priemonių draudimo teisiniais santykiais. Byloje nėra ginčo, kad A. K. S. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta apelianto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kad draudimo sutartis galiojo autoįvykio metu, todėl draudikas (apeliantas) atsakingas už žalą pagal Lenkijos privalomojo draudimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas ir pagal sumas, nustatytas draudimo sutartyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareikšti ieškiniai nei įstatyme, nei draudimo sutartyje nurodytų sumų neviršija. Apeliantas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir Lenkijos Respublikos civilinėje teisėje yra įtvirtinta principinė nuostata, kad viena būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra žalą padariusio asmens kaltė, tam pagrįsti rėmėsi Lenkijos Respublikos civilinio kodekso 415 straipsniu, numatančiu, kad žalą privalo atlyginti tas, kas ją dėl savo kaltės padarė kitam.

Tiek civilinės teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kaltė civilinei atsakomybei atsirasti yra įrodinėjama ir suprantama kitaip, nei baudžiamųjų įstatymų prasme konstatuota kaltė.

Baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas, o tai, kad dėl subjektyvių ar objektyvių baudžiamojo proceso prasme kriterijų yra negalima fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad tokio asmens, ar atsakingo už jo veiksmus asmens (šiuo atveju – draudimo bendrovės) atžvilgiu negalima civilinė atsakomybė. Civilinėje teisėje asmuo laikomas kaltu, jeigu jo elgesys neatitinka bonus pater familias (rūpestingo, atidaus asmens) elgesio kriterijų. Tokia pozicija suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2005).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Lenkijos piliečio A. K. S. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip susidūrė su nukentėjusiųjų asmenų vairuojamu automobiliu. Toks veiksmas Kelių eismo taisyklėse vertinamas kaip grubus pažeidimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 ,,Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 161 p.).

Civilinės atsakomybės prasme tokie veiksmai vertintini kaip priešingi teisei veiksmai, sukėlę žalą kitiems asmenims (nukentėjusiųjų žūtį). Todėl tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, tiek pagal Lenkijos Respublikos civilinio kodekso nuostatą, kad kaltas dėl žalos padarymo asmuo privalo ją atlyginti kitam asmeniui, yra galima vairuotojo civilinė atsakomybė, o šiuo atveju – draudimo bendrovės civilinė atsakomybė už ieškovams padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Nustačiusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo Ergo Hestia S. A. apeliacinį skundą.

Ieškovai ieškiniu prašė atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Turtinės žalos ieškovai nedetalizavo, nurodė, kad ji yra kiekvienam apie 15000 litų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 1 d.). Gali būti atlyginama tik realiai patirta, o ne hipotetinė žala, todėl ieškovai turėjo įrodyti jų patirtos žalos dydį, o ne apsiriboti nuostata, kad ji galėjo būti apie 15 000 litų kiekvienam (CPK 178 str.). Tačiau teisėjų kolegijas, atsižvelgdama į tai, kad žala kildinama iš ieškovams artimų žmonių žūties ir įvertindama, kad eiliniams žmonėms ne visada lengva atsitikus skaudžiai nelaimei preciziškai surinkti įrodymus ar paskirstyti su įvairiais veiksmais (laidojimu, palaikų parvežimu ir pan.) susijusias išlaidas tiksliai šeimos nariams, sprendžia, kad ieškovams gali būti atlyginamos protingos, teismų praktikoje nusistovėjusios išlaidos, susijusios su laidojimu, paminklų, antkapių pastatymu, palaikų iš žūties vietos pargabenimu ir pan. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams yra visiškai atlygintos laidojimo išlaidos ir nuostoliai už autoįvykio metu sudaužytą automobilį (t. 1, b. l. 111).

Teisėjų kolegija dėl šių išlaidų atlyginimo plačiau nepasisako, tačiau laiko, kad teismas nepagrįstai atmetė paminklų ir tvorelių pastatymo išlaidas tik dėl tos aplinkybės, kad šias išlaidas patyrė ne patys ieškovai, o kiti asmenys. Nustatyta, kad už O. D. M. sutuoktinio kapo paminklą ir tvorelę sumokėjo V. B. (t. 1, b. l. 32-34), kuri yra žuvusiojo dukra, o kito žuvusiojo G. U. kapui sutvarkyti tokias išlaidas patyrė jo sūnus I. U. (t. 1, b. l. 32). Tai yra artimi žuvusiųjų šeimos nariai, atskiru ieškiniu jie į teismą nesikreipė, ieškovai šias išlaidas priskyrė prie bendrų turtinės žalos išlaidų, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į protingumo ir visiško žalos atlyginimo kriterijus, laiko teisinga šias išlaidas ieškovams priteisti. Taip pat teisėjų kolegija šių išlaidų dydį laiko protingu, atsižvelgiant ir į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 8 d. nutartis Nr. 3K-3-1050/2002).

Taip pat teisėjų kolegija laiko, jog nors ir nepateikta kvitų, tačiau tikslinga ieškovams atlyginti protingas palaikų pargabenimo iš Lenkijos Respublikos išlaidas. Ieškovai, paprašius patikslinti ieškinio dydį apeliacinės instancijos teisme, pateikė savo paskaičiavimus, kiek jiems kainavo palaikų parvežimas, o taip pat UAB ,,Sustojęs laikas“ pažymą, kiek vidutiniškai kainuoja palaikų pargabenimas iš Lenkijos Respublikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad į ieškovų nurodytas išlaidas įtrauktos jiems jau atlygintos laidojimo išlaidos, o taip pat paminklų ir tvorelių pastatymo išlaidos, sprendžia, kad jų nurodytas palaikų parvežimo išlaidų dydis esmingai nesiskiria nuo UAB ,,Sustojęs laikas“ pažymoje nurodyto dydžio. Įvertinusi, kad minėtoje pažymoje nurodytas išlaidų dydis vieno asmens palaikų parvežimui, šiuo atveju buvo gabenami dviejų asmenų palaikai, tačiau vienu automobiliu, todėl dvigubinti šį dydį būtų neprotinga, teisėjų kolegija laiko, kad protingas išlaidų dydis vieno asmens pargabenimui, šiuo atveju yra 4000 litų ir šią sumą priteisia kiekvienam iš ieškovų.

Kitų ieškovų nurodytų išlaidų, kaip advokato Lenkijoje samdymo išlaidos, vertėjų paslaugų išlaidos, teisėjų kolegijos nuomone, atlyginti nėra pagrindo, nes šios išlaidos turi būti patvirtintos oficialiais rašytiniais įrodymais, be to, ieškovai neįrodė jų būtinumo nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Taip pat teisėjų kolegija iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti advokato civilinėje byloje turėtas išlaidas.

Byloje yra duomenys, kad ieškovas V. U. advokatui sumokėjo 10 000 litų (t. 3, b. l. 119). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija vadovaudamasi minėtomis Rekomendacijomis, bei atsižvelgdama į advokato darbo sąnaudas, jo sugaištą laiką, sprendžia, kad ieškovui V. U. priteistina 2000 litų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl eismo įvykyje žuvusio sutuoktinio netekties ieškovė D. O. M. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, apeliaciniu skundu ji ginčija tik priteistos jai neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu, ieškovo V. U. atžvilgiu teismas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė, laikydamas ieškovą nepatenkančiu į asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratą. Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija sutinka.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą, tame tarpe ir neturtinės, turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Panašiai teisę į žalos atlyginimą reglamentuoja ir Lenkijos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 446 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti mirusiojo artimiausiems šeimos nariams atitinkamą žalos atlyginimą, jeigu dėl jo mirties pablogėjo jų gyvenimo situacija. Vadovaudamasis šiomis teisės normomis, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas V. U. , būdamas žuvusiojo brolis, nepatenka į artimiausiųjų šeimos narių ratą, todėl pagrįstai atmetė jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Apelianto V. U. nurodytas argumentas, kad neva jis veikė žuvusio sutuoktinės V. U. vardu ir tuo pagrindu jo pateiktas pastarosios įgaliojimas (t. 3, b. l. 166) nėra pagrindu tenkinti reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Visus procesinius veiksmus atstovai atlieka atstovaujamųjų vardu (CPK 54 str. 1 d.). Tuo tarpu, ieškovas V. U. pareiškė ieškinį savo vardu, įvardijo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl motyvas, kad jis veikė atstovaujamosios V. U. vardu, nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu ir priteistu ieškovei D. O. M. neturtinės žalos dydžiu – 50 000 litų ir atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB ,,Ergo Lietuva“; bylos Nr. 3K-3-364/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, pasirinkimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB ,,Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005, kt.). Civiliniame kodekse nėra nustatyta neturtinės žalos ribų, įvertinti neturtinę žalą yra palikta teismo diskrecijai.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tačiau jų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB ,,Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB ,,Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S.; bylos Nr. 3K-3-210/2007).

Parinkti kuo teisingesnę piniginę kompensaciją už artimo žmogaus netektį yra suteikta teismui, kuris, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą; šie principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-393/2008, pažymėjusi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą, konstatavo, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei D. O. M. 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, nei CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, nei teismų praktikos nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nepagrįstas apeliantų motyvas, kad teismų praktikoje baudžiamosiose bylose yra priteisti žymiai didesni neturtinės žalos atlyginimai, nes teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, privalo vadovautis teismų praktika ne baudžiamosiose, bet civilinėse bylose.

Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, o turtinės žalos atlyginimo dalyje sprendimą pakeičia, priteisdama ieškovams nutartyje minėtas sumas.

Iš dalies patenkindama ieškovų O. D. M. ir V. U. apeliacinį skundą teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės ERGO Hestia S. A. priteisia 20,10 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas V. U. ir O. D. M. reikalavimas atlyginti turtinę žalą panaikinti ir šioje dalyje ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės ERGO Hestia S. A. (kodas KRS 0000024812, adresas Hestii g. 1, 81-73 Sopot, Lenkija) ieškovės Onos D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 9 053,48 Lt (devynis tūkstančius penkiasdešimt tris litus, 48 ct) turtinės žalos atlyginimo, V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11 000 Lt (vienuolika tūstančių litų) turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Lt (du tūstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės ERGO Hestia S. A. 20,10 Lt (dvidešimt litų, 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.