Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S –288– 227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Autotekos transportas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-110-400/2017 pagal ieškovės UAB „Autotekos transportas“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei UADB „Compensa Vienna Insurance Gruop“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovės 6545,62 Eur nuostolių atlyginimo, 0,04 procentų delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleisti terminai nuo 2016-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Teismas priėmė ieškinį, iškėlė civilinė bylą ir ėmėsi joje pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme veiksmų. Atsakovė 2017-01-11 Teismo posėdyje pareiškė prašymą perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus apylinkės teismui, nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles (2 t.,b. l. 6-8).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi civilinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnio, 30 straipsnio 3, 6, 11 dalių nuostatomis, taip pat įvertino aplinkybes, kad ieškiniu prašoma priteisti nuostolius, patirtus 2013-04-10 eismo įvykio metu, kai vairuotojas G. G., vairuodamas automobilį, valdytojo civiline atsakomybe apdraustą COMPENSA TU S.S. Vienna Insurance Gruop Lietuvos filiale (teisių perėmėja Uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Gruop“), važiuodamas atbuline eiga, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į K. V. naudojamą, ieškovės automobilį ir jį apgadino. Pažymėjo, kad atsakovu byloje yra ne žalą ieškovei padaręs asmuo G. G., o šio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas. Sprendė, kad pagal ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdį šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį (draudimo teisiniai santykiai), o ne atlyginti žalą, atsiradusią dėl delikto. Todėl pripažino, kad atsakovė pagrįstai prašo netaikyti CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatų nagrinėjamos bylos teismingumo nustatymui. Pažymėjo, kad draudimo (vartojimo) sutartis sieja žalą padariusį asmenį ir draudiką, o nukentėjęs asmuo, pareiškęs ieškinį draudikui dėl draudėjo padarytos žalos atlyginimo, nesutampa su draudėju pagal draudimo sutartį. Kadangi ieškovė nebuvo sudariusi draudimo sutarties su atsakove, ji nėra vartotoja pagal draudimo sutartį, ieškinys pareikštas ne dėl vartojimo sutarties, sprendė, kad CPK 30 straipsnio 11 dalis negali būti taikoma. Kadangi nėra duomenų, kad atsakovė turėtų filialą Panevėžyje, netaikytinos ir CPK 30 straipsnio 3 dalies nuostatos (2 tomas, b. l. 9-15). Sprendė, kad šalių ginčas turi būti nagrinėjamas pagal CPK 29 straipsnį – pagal atsakovės, juridinio asmens, buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, todėl byla perduotina pagal teismingumą Vilniaus apylinkės teismui, kuriame ši byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta (CPK 34 straipsnio 2 dalis 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Autotekos transportas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti, palikti bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad žala ieškovės turtui buvo padaryta Panevėžyje, ieškovės buveinė yra Panevėžyje, draudimo sutartis sudaryta Panevėžyje esančiame atsakovės filiale (vėliau išaiškėjo, kad atsakovė jo neturi), ieškovė reikalauja atlyginti eismo įvykio metu automobiliui padarytą žalą ir reikalavimą nukreipia į draudiką. Kai žala padaryta asmens turtui, ieškinys gali būti reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą ar žalos padarymo vietą (CPK 30 str. 6 d.). Paaiškėjus, kad atsakovė neturi filialo išliko pagrindas nagrinėti bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme. Panevėžyje yra daugumos įrodymų buvimo vieta, šalių, trečiųjų asmenų gyvenamoji vieta, dėl ko bylą būtų galima išnagrinėti greičiau ir ekonomiškiau, procesas jau yra prasidėjęs, byla parengta teisminiam nagrinėjimui, prijungta Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UADB „Compensa Vienna Insurance Gruop“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad draudikas nėra žalą padaręs asmuo, o ieškinio reikalavimas susijęs su reikalavimu draudikui įvykdyti prievolę pagal draudimo sutartį, t.y. išmokėti draudimo išmoką. Todėl nėra išimties, kada ieškovė gali pasirinkti teismingumą. Reikalavimų pareiškimo momentu yra aktualus klausimas, ar atsakovė turėjo filialą Panevėžyje, ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, atstovaujama profesionalaus teisininko, pareikšdama ieškinį turėjo vadovautis teritorinį teismingumą reglamentuojančiomis normomis. Tai, kad sutartis buvo sudaryta Panevėžyje, neleidžia spręsti, kad atsakovė šiame mieste turi filialą. Ieškovės buveinės vieta nėra reikšminga sprendžiant dėl teritorinio teismingumo, ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovės buveinės vietą. Ekspertų, teikusių išvadas, darbo vietos, trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ buveinė yra Vilniuje, trečiasis asmuo G. G. yra Norvegijos Karalystėje, kitų įrodymų, kurie būtų Panevėžyje, ieškovė nenurodo, be to, įstatymas nenumato daugumos įrodymų buvimo vietos kaip savarankiško teritorinio teismingumo nustatymo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33str.). CPK 29 straipsnyje įvirtinta, jog juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CK 2.53 straipsnis numato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. CPK 30 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui. Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas pagal filialo buveinę (CPK 30 str. 3 d.). Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją ar žalos padarymo vietą. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškinys gali būti reiškiamas Panevėžio miesto apylinkės teismui vadovaujantis CPK 30 straipsnio 3 ir 6 dalimis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti nuostolius, patirtus eismo įvykio metu, kai vairuotojas G. G., vairuodamas automobilį, valdytojo civiline atsakomybe apdraustą COMPENSA TU S.S. Vienna Insurance Gruop Lietuvos filiale (teisių perėmėja Uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Gruop“), važiuodamas atbuline eiga, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į K. V. naudojamą ieškovės automobilį ir jį apgadino. Atsakove šioje byloje yra G. G. automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas. Konstatuotina, kad alternatyviojo teismingumo pasirinkimo galimybe sutinkamai su CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatomis numatoma tik reiškiant ieškinį dėl žalos (tiek turtines, tiek neturtines) atlyginimo asmeniui, tiesiogiai atsakingam už tos žalos padarymą. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra tik draudikas, kuris sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pagal ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdį šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį (CK 6.987 str.), o ne atlyginti žalą, atsiradusią dėl delikto. Įgyvendinant teisę į žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Apeliantė nenurodė draudimo sutarties pagrindų, pagal kuriuos ieškinys dėl šios sutarties vykdymo būtų teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 178 str.). Pripažintina, kad tokie ieškiniai turi būti paduodami pagal atsakovo buveinės vietą (CPK 29 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatų nagrinėjamos bylos teismingumo nustatymui.Apeliantė pripažįsta, kad atsakovė neturi filialo Panevėžyje, tačiau mano, kad šiai aplinkybei išaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, išliko CPK 30 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme. Su tokiu teiginiu sutikti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, kad kreipimosi į teismą metu atsakovė būtų turėjusi filialą Panevėžyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir draudimo sutarties sudarymo metu draudiku nurodomas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas (dabar - teisių perėmėja Uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Gruop“), kurio centrinis biuras yra Vilniuje, kas niekaip neleidžia spręsti, jog draudikas turėjo Panevėžyje filialą. Ieškovė taip pat ieškinyje nurodė, kad atsakovės buveinė yra Vilniuje. Kaip pagrįstai nurodo atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė, ieškovė, būdama atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo galimybę išsiaiškinti šią aplinkybę, reikšmingą sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo. Todėl negalima sutikti, kad ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Panevėžio miesto apylinkės mieste taikant CPK 30 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi iškėlus bylą teisme išaiškėjo, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui kaip tai numato CPK 34 straipsnio nuostatos. Nors apeliantė teigia, kad bylą operatyviau ir ekonomiškiau išspręstų Panevėžio miesto apylinkės teismas, t.y. pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, įvertinus, kad atsakovės, trečiojo asmens UAB „Lietuvos draudimas“ buveinės yra Vilniuje, atsakovės teigimu, specialistai, tuo atveju, jeigu būtų reikalinga juos apklausti, dirba Vilniuje, trečiojo asmens G. G. gyvenamoji vieta nežinoma, nėra pagrindo su tokiu teiginiu sutikti. Faktas, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Panevėžio miesto apylinkės teisme, ieškovės buveinė vieta, trečiojo asmens K. V. gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, nesudaro pagrindo spręsti, jog byla būtų ekonomiškiau ir operatyviau išnagrinėta Panevėžio miesto apylinkės teisme. Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis ir civilinę bylą perdavė tolimesniam nagrinėjimui pagal bendrąjį teritorinį teismingumą Vilniaus apylinkes teismui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeista.