- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 2-10257-792/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08551-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- UAB „Axinet“
- Atsakovas
- UAB „Transkomsta“
- Advokatai
- Mindaugas Andraikėnas, Albertas Buta
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Andraikėnui, atsakovės atstovui advokatui Albertui Butai, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Axinet“ ieškinį atsakovei UAB „Transkomsta“ dėl netesybų už prastovas priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7500,00 eurų netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Tarp UAB „Axinet“, kaip vežėjo, ir UAB „Transkomsta“, kaip užsakovo, 2014-03-12 buvo sudarytos penkios krovinio pervežimo sutartys - užsakymai Nr. S/SP/04439, Nr. S/SP/04440, Nr. S/SP/04441, Nr. S/SP/04442, o 2014-03-21 krovinio pervežimo sutartis - užsakymas Nr. S/SP/04540 (toliau – Sutartys), kuriomis kroviniai turėjo būti pervežami iš Vilniaus į Kyzylordą, Kazachstano Respubliką. Sudarytomis Sutartimis ieškovė įsipareigojo nugabenti atsakovės patikėtus krovinius į paskirties punktą ir perduoti juos asmenims turintiems teisę gauti krovinius, o atsakovė įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti sutartą atlyginimą. Pažymi, jog iš viso krovinius gabenti turėjo trylika transporto priemonių, iš kurių tik penkios priklausė ieškovei. Prieš sudarant Sutartis atsakovė pažymėjo, jog visos trylika transporto priemonių bus pakrautos vienu metu (per dvi dienas) ir jos vienu metu atvyks į krovinių paskirties vietą Kazachstane bei įvyks bendras visų trylikos transporto priemonių išmuitinimas. Sutartyse buvo nurodyta, kad krovinių pristatymo ir iškrovimo datos - 2014 m. balandžio 1-2 d. Keturios transporto priemonės į paskirties vietą atvyko 2014-03-31, o paskutinioji (penktoji) transporto priemonė – 2014-04-01 vakare. 2014-04-02 visi transporto priemonių vairuotojai pateikė krovinio gavėjo atstovui reikiamus dokumentus ir prastovų lapuose buvo nurodyta prastovų data nuo 2014-04-02. Tik 2014-04-19 atvykus paskutinei tryliktai transporto priemonei buvo leista išsikrauti krovinius ir pradėti išmuitinimo procedūrą. Atsakovės darbuotojai žodžiu patvirtinus, jog dėl 15 parų prastovos bus sumokėta Sutartyse numatyta suma, ieškovei buvo leista iškrauti krovinius ir pradėti išmuitinimą. Teigia, jog dėl nuo ieškovės nepriklausančiu aplinkybių ir nesant jokios ieškovės kaltės susidarė 15 parų prastova. Sutartyse buvo numatyta, jog už transporto priemonės prastovą, atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 100,00 EUR baudas išskyrus nedarbo bei šventines dienas. 2014-04-22 išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą, serija ATP Nr. 1404323, tačiau atsakovė minėtos PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo (b.l. 2-9).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Pripažįsta, jog tarp šalių susidarė sutartiniai santykiai. Pažymi, jog ieškovė derybų pradžioje buvo atsakovės atstovų informuota, jog krovinio iškrovimas ir išmuitinimas bus vykdomas tik į išsikrovimo vietą atvykus visoms trylikai transporto priemonių. Atitinkamai, krovinių vežimo sutartyse - užsakymuose specialiųjų sąlygų dalyje, tai buvo nurodyta kaip viena iš esminių sąlygų. Kartu pažymi, jog krovinys galėjo būti iškrautas jau 2014-04-18, tačiau ieškovė priėmė sprendimą, neturėdama tam teisinio pagrindo, sulaikyti krovinį ir tokį sulaikymą prieš atsakovę naudoti kaip ekonominio spaudimo priemonę, siekiant, kad atsakovė pateiktų garantinį raštą dėl netesybų už tariamai pavėluotą krovinio iškrovimą apmokėjimo. Nurodo, jog nesutinka su ieškinio teiginiais, kad atsakovė pripažino ieškovės prastovos faktą bei įsipareigojo už prastovas sumokėti. Pažymi, jog tryliktosios transporto priemonės vėlavimas buvo sąlygotas nenumatytų ir nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, apie tai nedelsiant buvo informuota ieškovė. Kartu pažymi, jog ieškovė galėtų reikalauti netesybų ne už 15 dienų, o tik už 10 dienų (b.l. 67-72).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „Transkomsta“ (Užsakovas) ir UAB „Axinet“ (Vežėjas) 2014-03-12 sudarė keturias krovinio pervežimo sutartis - užsakymai Nr. S/SP/04439 (b.l. 15), Nr. S/SP/04440 (b.l. 16), Nr. S/SP/04441 (b.l. 17), Nr. S/SP/04442 (b.l. 18), bei vieną sutartį 2014-03-21 - užsakymas Nr. S/SP/04540 (b.l. 19). Minėtomis sutartimis UAB „Axinet“ įsipareigojo nugabenti UAB „Transkomsta“ patikėtus krovinius iš Vilniaus į Kyzylordą, Kazachstano Respublikoje ir perduoti juos asmenims turintiems teisę gauti krovinius, o UAB „Transkomsta“ įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti sutartą atlyginimą. Ieškovė nurodo, jog savo prisiimtus įsipareigojimus pagal minėtas Sutartis įvykdė laiku ir tinkamai, tačiau dėl nuo ieškovės nepriklausančiu aplinkybių ir nesant jokios ieškovės kaltės susidarė 15 parų prastova.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš krovinių vežimo sutarties teisinių santykių.
Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų – tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 str. 1, 2 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė penkias krovinių vežimo sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo nugabenti krovinius ir perduoti juos asmenims turintiems teisę gauti krovinius, o atsakovė įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti sutartą atlyginimą. Sudarytose Sutartyse buvo nurodyta, kad krovinių pristatymo ir iškrovimo datos - 2014 m. balandžio 1-2 d. Visos ieškovės transporto priemonės į paskirties vietą atvyko Sutartyse nustatytu terminu (b.l. 21-30), t.y. ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Minėtos aplinkybės neginčija ir atsakovė, t.y. byloje ginčo, kad ieškovė neįvykdė prievolės ir taip pažeidė sutartį, nėra. Šalys Sutartimis buvo sutarusios, jog už transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pasikrovimo ar iškrovimo ar dėl dokumentų neįforminimo, ar nepateikimo virš 48 val. (NVS šalyse - 72 val.), UAB „Transkomsta“ įsipareigoja sumokėti 100,00 EUR baudas išskyrus nedarbo bei šventines dienas (Sutarčių 1.1.3 p.). Ieškovė, vadovaudamasi minėtomis Sutarčių nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovės netesybas. Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, tarp jų ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taip pat teismų praktikoje pažymėta, jog teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Galimybė už prastovas numatyti netesybas numatyta ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 53 str. Kaip minėta, ieškovės transporto priemonės krovinius į paskirties vietą atvyko 2014-04-02, o kroviniai iškrauti tik 2014-04-19 (b.l. 21-30). Sutartimis atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti krovinio iškrovimą paskirties punkte pagal numatytus terminus (Sutarčių 1.1.4 p.). Todėl ieškovei pristačius krovinius į paskirties vietą, atsakovė vykdydama Sutarčių nuostatas bei būdama savo srities profesionalas, eilę metų užsiimantis ekspedicijos veikla, turėjo pasirūpinti, kad kroviniai būtų iškrauti ir visi muitinės formalumai būtų sutvarkyti nedelsiant. Pažymėtina, jog elektroninio susirašinėjimo metu atsakovės darbuotojai nurodė, jog visos transporto priemonės atvykstą pačią dieną (b.l. 10). Kartu pažymėtina, jog atsakovė taip pat nesistengė ieškoti jokių alternatyvių būdų, kaip greičiau išspręsti susidariusią situaciją, pavyzdžiui, nesistengė pasirūpinti, kad kroviniai būtų iškrauti muitinės sandėliuose ir nereikėtų laukti kol atvyks paskutinė (trylikta) transporto priemonė, ar pan. Atsakovei pasyviai reaguojant į susidariusią situaciją ir krovinį iškrovus tik 2014-04-19, susidarė 15 parų prastova. Minėtą aplinkybę įrodo byloje esantys duomenys - prastovų lapai Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-24), Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-26), Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-28), Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-30), kurie yra patvirtinti krovinio gavėjo antspaudais ir juose nurodyta prastovų data nuo 2014-04-02. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė turi teisę reikalauti taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę - netesybų išieškojimą. Procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog tryliktosios transporto priemonės vėlavimas buvo sąlygotas nenumatytų ir nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Teismas pažymi, jog atsakovė yra verslo subjektas, todėl turėjo būti ypatingai apdairi, sąžininga bei rūpestinga sudarydama Sutartį ir įsipareigodama pagal ją. Atsakovė pagal jos patirtį ir žinias, gerai suprato Sutarties reikšmę ir teisines pasekmes dėl jų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, todėl aplinkybė, jog prastovos atsirado dėl tariamai nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių negali pašalinti atsakovės civilinės atsakomybės.
Pažymėtina, jog sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė jokių argumentų dėl baudos dydžio nenurodo iš esmės neigdama savo prievolę sumokėti sutartyje numatytą baudą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Dar kartą akcentuotina, jog pačios šalys Sutarčių 1.1.3 p. numatė, kad už kiekvieną automobilio prastovos dieną, UAB „Transkomsta“ privalo sumokėti po 100,00 EUR. Teismo nuomone, baudos dydis pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius vežėjo nuostolius dėl prastovos. Pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Kartu pažymėtina, jog atsakovė bendraudama su ieškove pripažino netesybų faktą (b.l. 45, 47, 48, 50, 52-53, 54). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Sutartyse numatyta 100,00 EUR bauda už kiekvieną automobilio prastovos dieną nėra per didelė ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei abiejų šalių lūkesčius, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 7500,00 eurų netesybų (baudos) už 15 dienų prastovą (100 EUR bauda x 15 dienų prastova x 5 transporto priemonės = 7500,00 EUR).
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, jog ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 777,00 Lt žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (b.l. 10), 4200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 12-13), 298,70 Lt išlaidų už dokumentų vertimą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Transkomsta” ieškovės UAB „Axinet“ naudai 7500,00 EUR (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) netesybų bei 5275,70 Lt (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant teismo 2014-07-28 nutartį, paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.