Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarimo, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ANK) 431 straipsnio 2 dalyje 450 eurų bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. sausio 24 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „D.“ vadovu, 2017 m. spalio 9 d., 14.47 val. elektroniniu paštu (vilniausvpk.kpv.avs@policija.lt) pateikė pranešimą apie tai, kad negali pateikti asmens duomenų, kuris 2017 m. balandžio 17 d., 09.39 val., A5 kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 5-ame kilometre, naudojosi UAB „D.“ valdoma transporto priemone F. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį. Tokiais veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 6 punktą bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnį.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, J. J. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Iš J. J. pateiktos 2017 m. balandžio 17 d. 9.39 val. greičio matuoklio fotonuotraukos, kurioje užfiksuota UAB „D.“ veikloje naudojama transporto priemonė, J. J. objektyviai neturėjo galimybių identifikuoti pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį asmenį, nes fotonuotraukoje vairuotojo nesimato.

J. J. Vilniaus apskrities VPK 2017 m. spalio 5 d. pateikė UAB „D.“ raštą, kuriame buvo nurodyti visi užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu transporto priemonėje buvę asmenys, taip pat pateikta tiksli ir išsami informacija, nurodant asmenų asmens kodus bei gyvenamųjų vietų adresus. Su raštu pateikti ir kiti įmonės turimi įrodymai – darbo sutartys, įsakymai dėl siuntimo į komandiruotę, patvirtinantys visų nurodytų asmenų buvimą transporto priemonėje pažeidimo padarymo metu.

Minėtame rašte taip pat buvo paaiškinta, kad UAB „D.“ darbuotojai-vairuotojai dirba pagal sudarytus darbo grafikus, o keleivinį mikroautobusą vairuoja patys. UAB „D.“ vairuotojai, kurie iš Lietuvos vyksta į vakarų Europą arba, baigiantis komandiruotės laikui, grįžta į Lietuvą, keleivinį mikroautobusą vairuoja pakaitomis. Todėl UAB „D.“ nėra žinoma, kuris tiksliai vairuotojas, kuriuo konkrečiu metu vairuoja keleivinį mikroautobusą, nes vairuotojai kelionės metu keičiasi savo iniciatyva.

J. J. negalint pačiam tiksliai nustatyti bei nurodyti konkretų kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusį asmenį, jis, pažeidimo išaiškinimo tikslais, Vilniaus apskrities VPK prašė liudytojais iškviesti 2017 m. spalio 5 d. rašte nurodytus UAB „D.“ darbuotojus, iš kurių vienas ir yra kelių eismo taisyklių pažeidimą padaręs asmuo. Tuo tarpu dėl J. J. prašomos liudytojų apklausos sprendžiama nebuvo.

Nei Vilniaus apskrities VPK, priimdamas 2018 m. sausio 24 d. nutarimą, nei Vilniaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2018 m. kovo 7 d. nutarimą, savo iniciatyva netyrė ir nevertino apelianto pateiktų duomenų pagrįstumo, nesiėmė jokių procesinių veiksmų tikslu nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusį asmenį, tik formaliais pagrindais konstatavo J. J. kaltę pažeidus SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei patraukė administracinėn atsakomybėn ANK 431 straipsnio 2 dalies pagrindu.

J. J. veiksmai nebuvo nukreipti turint tikslą išvengti atsakomybės ar bet kokiu būdu sumažinti, ar apriboti padaryto kelių eismo taisyklių išaiškinamumo galimybes.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. viso pažeidimo tyrimo metu aktyviai veikė, buvo nuoseklus, institucijai pateikė visus, jo žinioje turimus duomenis apie konkrečius transporto priemonėje buvusius asmenis, savo pozicijos nekeitė, padaryto pažeidimo neneigė. J. J. veiksmuose nėra ANK 431 straipsnio 2 dalies taikymui būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių, kylančių iš SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies pažeidimo, t.y. nėra priešingos teisei veikos bei kaltės.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, tinkamai įvertino įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis), ir padarė teisingas išvadas dėl J. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje.

ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už pakartotinai padarytą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau tekste SEAKĮ), nustatytos taisyklės pažeidimas.

SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas – privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamu atveju J. J. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „D.“ vadovu, policijos pareigūnams nepateikė konkretaus asmens duomenų, kuris 2017 m. balandžio 17 d., 09.39 val., A5 kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 5-ame kilometre, naudojosi UAB „D.“ valdoma transporto priemone F. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį. Duomenų, kad pažeidimo padarymo metu J. J. būtų praradęs transporto priemonę F. D., byloje nėra.

Skunde teigiama, kad J. J. Vilniaus apskrities VPK 2017 m. spalio 5 d. pateikė UAB „D.“ raštą, kuriame buvo nurodyti visi užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu transporto priemonėje buvę asmenys, taip pat pateikta informacija, nurodant asmenų asmens kodus bei gyvenamųjų vietų adresus ir kiti įmonės turimi įrodymai – darbo sutartys, įsakymai dėl komandiruočių, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog J. J., nurodydamas visus 6 asmenis, kurie buvo pažeidimo padarymo metu keleiviniame mikroautobuse, įvykdė būtent SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą.

SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, transporto priemonės savininko pateikti duomenys, jog pažeidimo užfiksavimo metu jo automobiliu naudojosi keli asmenys, negali būti vertinami kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 str. 2 d., atlikimas (2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2013 ir kt.). Todėl nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad nutarimą priėmusi institucija ar pirmosios instancijos teismas visus transporto priemonėje buvusius asmenis turėjo apklausti liudytojais ir aiškintis įvykio aplinkybes.

Aplinkybės, kad UAB „D.“ darbuotojai-vairuotojai dirba pagal sudarytus darbo grafikus ir keleivinį mikroautobusą vairuoja patys, todėl UAB „D.“ nėra žinoma, kuris tiksliai vairuotojas, kuriuo konkrečiu metu vairuoja keleivinį mikroautobusą, nes vairuotojai kelionės metu keičiasi savo iniciatyva, J. J. atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį dėl jau aukščiau nurodytų motyvų nepanaikina.

Kaip matyti iš bylos duomenų, J. J. parodžius fotonuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas pažeidimą padaręs asmuo, jis pažeidėjo neatpažino, institucijai, atliekančiai tyrimą, pareikalavus nurodyti konkretų asmenį, kuris tuo metu vairavo transporto priemonę bei pateikti to asmens duomenis, J. J. konkretaus asmens nenurodė, pateikė duomenis visų asmenų, pažeidimo metu buvusių transporto priemonėje. Taigi J. J. įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, nes konkretaus asmens 2017 m. balandžio 17 d., 09.39 val., A5 kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 5-ame kilometre, vairavusio UAB „D.“ priklausančią transporto priemone F. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.