Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-557/2015

Teisėja G. Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-46-3-00023-2013-5

2015 m. liepos 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal BK 154 str. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nuosprendžiu iš M. V. S. K. naudai priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 100 Eur proceso išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 13 d. 15 val. 7 min. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) publikuoto R. R. straipsnio „Kapitonai“ komentaruose, pasivadinęs “Valerija“ paskelbė apie S. K. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją – „M. L. ne tik dirbo komsomolcų komitete Tauragėje, bet buvo paskirtas nusikalstamos pasaulyje pripažintos Komunistų partijos I sekretoriumi Tauragėje ir iki šiol padeda Tauragės valdžioje dirbantiems nusikaltėliams: merui P. P., Vyriausybės atstovui V. K., mero patarėjui A. B., bibliotekos direktoriui S. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės už dokumentų duomenų klastojimą, už neteisėtą 250 000 Lt Kaimo rėmimo fondo lėšų gavimą pasisavinimą įkuriant fiktyvų-neteisėtą žemės ūkio kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“.“

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Šmeižimas pagal BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas – nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija – nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši – individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. EŽTT praktikoje taip pat yra daromas aiškus faktinių pranešimų ir vertinimų atribojimas. 2001 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame byloje Feldek prieš Slovakiją, teismas išaiškino, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro.

Kaip galima spręsti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, M. V. nuteistas už S. K. šmeižimą už tai, kad jis 2013 m. gegužės 13 d. 15 val. 7 min. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) publikuoto R. R. straipsnio „Kapitonai“ komentaruose, pasivadinęs “Valerija“, paskelbė apie S. K. jį šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, jog S. K. yra Tauragės valdžioje dirbantis nusikaltėlis, kuris iki šiol vengia baudžiamosios atsakomybės už dokumentų duomenų klastojimą, už neteisėtą 250 000 Lt Kaimo rėmimo fondo lėšų gavimą pasisavinimą įkuriant fiktyvų-neteisėtą žemės ūkio kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“.

M. V. neneigia interneto svetainėje patalpinęs minėto turinio komentarą, tačiau nesutinka, kad jo komentare „Valerija“ pateikta nuomonė apie S. K. yra jį žeminanti, niekinanti ir neatitinkanti tikrovės. Tai, kad jo pateikta informacija neva turi pakankamą faktinį pagrindą, M. V. iš esmės grindžia tuo, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo įkuriant ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ bei 250 000 Lt pasisavinimo iš kaimo rėmimo fondo. Tai, kad M. V. turėjo pagrindą manymui, kad iš tiesų ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ steigimas ir paramos gavimas buvo neskaidrus, patvirtina prie jo atsiliepimo į pareiškimą pateikti dokumentai: FNTT atsakymas M. V., kad atliktos revizijos metu nustatyta, jog ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai iš Kaimo rėmimo fondo gavo 249565 Lt lėšų (b. l. 44), Tauragės rajono apylinkės prokuratūros raštas Žemės ūkio ministrui, kuriame nurodyta, kad iš 28 ekspertizei pateiktų parašų, esančių prašymuose priimti į „Žemėsos“ kooperatyvo narius, 25 parašai yra ne tų asmenų, kurių vardu jie surašyti (b. l. 48). Tačiau pažymėtina, kad M. V. nesugebėjo paaiškinti ir nepateikė jokių duomenų, kuriais pagrįstų S. K. sąsajas su šiais procesais (ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ steigimu ir veikla), tik nurodo, kad ikiteisminio tyrimo dėl ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ metu S. K. dirbo mero patarėju. S. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad „su ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nei jis, nei jo šeimos nariai nėra niekaip susiję ir nieko bendro niekada nėra turėję“, kad „liaudiškai sakant, jį prie šio dalyko „prilipdė“, kad „jis niekaip nebuvo susijęs su šiuo kooperatyvu“ (t. 2, b. l. 85). Jokių S. K. sąsajų su ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė ir nuteistojo prašymu apklausti liudytojai (t. 2, b. l. 86-88). Remdamasi išvardintu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad S. K. kokiais nors veiksmais prisidėjo prie ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ kūrimo ar paramos gavimo organizavimo, apelianto nurodomas argumentas, neva jo pateikta informacija turi pakankamą faktinį pagrindą, yra visiškai nepagrįstas.

Apelianto teigimu, jo parašytame komentare atskleidžiama tik jo subjektyvi nuomonė, komentaras, tačiau kaip minėta anksčiau, net ir tuo atveju, jei asmuo pateikia ne faktus, kuriuos galima patikrinti, bet vertinimus, toks vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą. Taigi nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų (kasacinė nutartis 2K-187-677/2015). Šiuo atveju komentare išsakomą informaciją M. V. pateikė kaip faktus, sukurdamas jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją, tekste nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, jog pateikiama informacija yra tik jo asmeninė ir subjektyvi nuomone (nenaudojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir t. t.), kas suponuoja išvadą, kad M. V. komentaru buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė. Pažymėtina, kad net ir vertinant komentarą kaip M. V. nuomonę, jame pateikiamas turinys vis tiek laikytinas šmeižikišku, nes M. V. samprotavimai dėl S. K. ryšių su ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio pamatuoto faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad M. V., kalbėdamas apie S. K. nusikaltimus sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų.

Taip pat pažymėtina, kad vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas (taip pat – ir per visuomenės informavimo priemonę) dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Vadinasi, jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę. Nagrinėjamu atveju būtent kaltės klausimas yra lemiamas, sprendžiant dėl M. V. atsakomybės padarius jam inkriminuotą BK 154 str. 1 d. numatytą veiką. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir išaiškinimu, kaip šis asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo, kuriame nurodoma, kad „S. K. prieš jį įvykdė nusikalstamą veiką, kai šis su didele grupe valdžios pareigūnų – nusikalstamos veiklos bendrininkų atviru laišku šalies vadovams, kurį išplatino respublikinėje ir rajono spaudoje“, jo parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad „atvirą laišką pasirašė ir jį surašė S. K., padarė nusikalstamą veiką, už ją numatyta atsakomybė (t. 2, b. l. 86)“, liudytojo A. S. parodymų, kad „S. K. yra padaręs M. V. nemažai žalos ir moralinės, ir materialinės, kada jis atviru laišku kreipėsi su grupe draugų Tauragės rajono valdininkų į Seimo pirmininką Paulauską, Ministrą Pirmininką Brazauską, Vidaus Reikalų ministrą Bernatonį, prašydami pritarimo ir paramos kovoje su V. ir kitais jų persekiojamais piliečiais. S. K. iki šiol nėra atsiprašęs M. V. už įvykdytą prieš jį nusikalstamą veiką, iki to laiko, kol S. K. nepasirašė, tarp jų konflikto nebuvo (t. 2, b. l. 87-88)“ matyti, kad tikrasis M. V. nepasitenkinimo S. K. ir neatitinkančios tikrovės informacijos apie jį skleidimo motyvas yra S. K. su kitais asmenimis pasirašytas atviras laiškas (t. 2., b. l. 30) Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Vidaus reikalų ministrui, po kurio parašymo M. V. netrukus buvo atleistas iš pareigų. 2005-09-14 Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje pripažino, kad šiame laiške paskleisti duomenys apie M. V. neatitinka tikrovės ir žemina žmogaus orumą (t. 2, b. l. 50-53). Kaip matyti iš S. K. parodymų, įvairūs M. V. išpuoliai prieš jį sistemingai vyksta jau ilgą laiko tarpą.

Sistemiškai vertinant išvardintą matyti, kad M. V., būdamas nepatenkintas dėl S. K. su kitais asmenimis parašyto atviro laiško, šio asmens veiklą savo komentare sutapatino su kitų asmenų veikla, nors žinojo, kad S. K. veiksmai pasirašant atvirą laišką yra nesusiję su ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ steigimu ir paramos gavimu. Kad M. V. žinojo, jog S. K. parašytas laiškas ir jo atleidimas iš darbo bei kooperatyvo veikla nėra susiję, patvirtina ir tai, kad M. V. dar 2004-01-08 Tauragės rajono apylinkės prokuratūra raštu išaiškino, kad jo atleidimas iš darbo nėra susijęs su ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ veikla (t. 2, b. l. 45). Jokių S. K. sąsajas su ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad M. V. turėjo prielaidas klaidingo suvokimo dėl S. K. dalyvavimo galimai neteisėtoje ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susiformavimui, M. V. nepateikė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Iš išvardinto seka, kad M. V. objektyviai tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, skleidė tyčia, tai yra suvokdamas, kad S. K. ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų duomenų neklastojo ir nedalyvavo neteisėtame 250 000 Lt Kaimo rėmimo fondo lėšų pasisavinime įkuriant fiktyvų-neteisėtą žemės ūkio kooperatyvą, ir suprasdamas, kad tokia informacija žeminą S. K.. Pažymėtina, jog teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir tuo atveju, kai asmuo tik viliasi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nėra tuo įsitikinęs, ši aplinkybė nešalina atsakomybės pagal BK 154 str.

Taigi kolegijai nekyla jokių abejonių, kad apelianto komentare paskleisti pirmiau išdėstyti tikrovės neatitinkantys faktai, jog S. K. yra Tauragės valdžioje dirbantis nusikaltėlis, kuris iki šiol vengia baudžiamosios atsakomybės už dokumentų duomenų klastojimą, už neteisėtą 250 000 Lt Kaimo rėmimo fondo lėšų gavimą pasisavinimą įkuriant fiktyvų-neteisėtą žemės ūkio kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“, žemina, menkina bei diskredituoja nukentėjusįjį, kenkia jo reputacijai, ir tai visuomenėje suprantama vienareikšmiškai neigiamai. Taigi atsižvelgus į tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog M. V., paskleisdamas komentarą apie S. K., pastarąjį apšmeižė, t. y. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 1 d.. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip šiuo atveju prašoma apeliaciniu skundu, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių ir padarytų išvadų nuteistojo kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimu bei neleidžia kitaip vertinti nuteistojo veiksmų, nei jie skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti ir pripažinti nusikalstamais BK 154 str. prasme.

M. V. buvo nuteistas pagal BK 154 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. gegužės 13 d. 15 val. 7 min. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) publikuoto R. R. straipsnio „Kapitonai“ komentaruose, pasivadinęs “Valerija“ paskelbė apie S. K. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją – „M. L. ne tik dirbo komsomolcų komitete Tauragėje, bet buvo paskirtas nusikalstamos pasaulyje pripažintos Komunistų partijos I sekretoriumi Tauragėje ir iki šiol padeda Tauragės valdžioje dirbantiems nusikaltėliams: merui P. P., Vyriausybės atstovui V. K., mero patarėjui A. B., bibliotekos direktoriui S. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės už dokumentų duomenų klastojimą, už neteisėtą 250 000 Lt Kaimo rėmimo fondo lėšų gavimą pasisavinimą įkuriant fiktyvų-neteisėtą žemės ūkio kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“. Iš šio M. V. komentaro matyti, kad jis buvo nukreiptas į kelis asmenis (visų pirma jame rašoma apie M. L., apie kurį buvo rašoma straipsnyje „Kapitonai“, ir tik jį apibūdinant minimi kiti keturi asmenys), ir ne visa komentaro turinyje išdėstyta informacija buvo apie S. K..

Kolegija atkreipia dėmesį, jog M. V. paskleista informacija, jog „M. L. ne tik dirbo komsomolcų komitete Tauragėje, bet buvo paskirtas nusikalstamos pasaulyje pripažintos Komunistų partijos I sekretoriumi Tauragėje ir iki šiol padeda Tauragės valdžioje dirbantiems nusikaltėliams: merui P. P., Vyriausybės atstovui V. K., mero patarėjui A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės už dokumentų duomenų klastojimą, už neteisėtą 250 000 Lt Kaimo rėmimo fondo lėšų gavimą pasisavinimą įkuriant fiktyvų-neteisėtą žemės ūkio kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“ pagal byloje esančius duomenis niekaip nėra susijusi su S. K. asmeniu, taigi niekaip negali jį paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą juo. Bylos dėl BK 154 str. numatytų nusikaltimų pagal BPK 407 str. priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai. M. V. paskleistoje informacijoje minimi asmenys M. L., P. P., V. K., A. B. šioje byloje privataus kaltinimo skundų prieš M. V. nepadavė. Todėl teismas, pripažindamas nustatytu, kad M. V. paskleidė šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie šių asmenų veiklą, akivaizdžiai peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, nors apeliaciniame skunde to ir nėra prašoma, nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 3 p. numatytu pagrindu dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, šalinant iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodas dėl M. L., P. P., V. K., A. B. veiksmų ir laikant nustatytu, kad M. V. 2013 m. gegužės 13 d. 15 val. 7 min. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) publikuoto R. R. straipsnio „Kapitonai“ komentaruose, pasivadinęs “Valerija“, paskelbė apie S. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, jog S. K. yra Tauragės valdžioje dirbantis nusikaltėlis, kuris iki šiol vengia baudžiamosios atsakomybės už dokumentų duomenų klastojimą, už neteisėtą 250 000 Lt Kaimo rėmimo fondo lėšų gavimą pasisavinimą įkuriant fiktyvų-neteisėtą žemės ūkio kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“, galinčią paniekinti bei pažeminti S. K. ir pakirsti pasitikėjimą juo. Kolegijos vertinimu, pripažintų įrodytais nuteistojo M. V. nusikalstamų veiksmų apimties susiaurinimas nurodytu būdu neturi įtakos ne tik veikos kvalifikacijai, tačiau ir paskirtos bausmės bei priteisto civilinio ieškinio dydžiui, kadangi nusikalstamos veikos apimtis nukentėjusiojo S. K. atžvilgiu lieka nepakitusi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 328 str. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Laikyti nustatytu, jog M. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė sekančiomis aplinkybėmis: M. V. 2013 m. gegužės 13 d. 15 val. 7 min. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) publikuoto R. R. straipsnio „Kapitonai“ komentaruose, pasivadinęs “Valerija“, paskelbė apie S. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, jog S. K. yra Tauragės valdžioje dirbantis nusikaltėlis, kuris iki šiol vengia baudžiamosios atsakomybės už dokumentų duomenų klastojimą, už neteisėtą 250 000 Lt Kaimo rėmimo fondo lėšų gavimą pasisavinimą įkuriant fiktyvų-neteisėtą žemės ūkio kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“, galinčią paniekinti bei pažeminti S. K. ir pakirsti pasitikėjimą juo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.