Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovui 2013-07-08 dovanojimo sutarties ir 2014-05-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindais priklauso 4289/22481 dalis negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos nuo R-4 iki R-8, nuo R-11 iki R-14, R1-1, nuo R1-4 iki R1-8, R1-10, ir nuo R1-2 iki R1-3, unikalus Nr. 2196-3007-4017:0094, esančios (duomenys neskelbtini). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore paskirta ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo skolą už ieškovės suteiktas administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos paslaugas nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, jog jam priklausančios patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos, jos yra atsakovo nuosavybė, kuri pažeidžiant atsakovo teises yra užimta be atsakovo sutikimo bei tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą naujosios patalpų savininkės UAB „Teisė ir finansai“. Pasak atsakovo, naujajai turto turėtojai atsiranda prievolė ateityje mokėti už užimtas privačios nuosavybės patalpas. Kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.Visų pirma, kolegija pažymi, jog atsakovas neteisingai suvokia, kas yra bendrojo naudojimo objektai ir neteisingai suvokia savo atsakomybę atlyginti už ieškovės teikiamas bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236) patvirtinti ir 2015-08-05 pakeisti (aktuali redakcija 2015-08-13 (TAR, 2015, Nr. 2015-12236)) Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 p.). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 8 punktas numato, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą, už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją (ir už elektros energiją, kai bendrabučio tipo daugiabučiame name neįrengti individualūs elektros energijos apskaitos prietaisai), už bendrojo naudojimo patalpų valymą, mėnesines kaupiamąsias įmokas, mėnesines investicijų ir (ar) kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas, susijusias su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, už kitas paslaugas (Nuostatų 8.1-8.9 punktai). Patalpų savininkai (naudotojai) nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kita (Nuostatų 10 punktas). Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti labai įvairus turtas, tai gali egzistuoti pirmiau nurodytoje normoje nustatytų bendraturčio teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo ypatumai, priklausomai nuo objekto paskirties, savybių, panaudojimo galimybių ir kitų reikšmingų veiksnių.Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Iš pateiktų bendrojo naudojimo objektų aprašo akivaizdu, kad savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos) arba jų savybės iš esmės pablogėtų (šildymo sistema ir pan.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi šiose normose iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo.Kaip jau minėta, atsakovui 2013-07-08 dovanojimo sutarties ir 2014-05-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindais priklauso 4289/22481 dalis negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos nuo R-4 iki R-8, nuo R-11 iki R-14, R1-1, nuo R1-4 iki R1-8, R1-10, ir nuo R1-2 iki R1-3, unikalus Nr. 2196-3007-4017:0094, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė už bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninės eksploatacijos ir kitas teikiamas paslaugas mokėtinas sumas apskaičiavo proporcingai atsakovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančiai daliai, įsiskolinimo suma siekia 281,49 Eur. Skolos suma apskaičiuota iki 2016 m. balandžio mėn., kai atsakovui nuosavybės teise priklausė 4289/22481 negyvenamosios patalpos. Taigi akivaizdu, jog atsakovui privačios nuosavybės teise priklauso dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų. Šiame name yra bendrojo naudojimo objektų (kolegija 10 punkte nurodė, kokie objektai daugiabučiame name pagal teisinį reglamentavimą laikytini bendrojo naudojimo), juos administruoja atsakovė, kuri visiškai teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinas sumas už teikiamas paslaugas. Atsakovo argumentas, jog jam priklausančiose patalpose yra įrengtas vandens apskaitos mazgas, šilumos centras, elektros apskaitos spinta su įranga ir ieškovė be jokio užmokesčio naudojasi šiais objektais, atmestinas kaip nepaneigiantis atsakovo prievolės atsiskaityti už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nurodyti elementai, t. y. vandens apskaitos mazgas, šilumos centras, elektros apskaitos spinta su įranga, yra bendroji dalinė gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, ieškovė šiuos bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovė naudojasi atsakovui priklausančiomis patalpomis, ar atsakovui priklausančiose patalpose yra įrengti ieškovei priklausantys daiktai.Atsakovas taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą UAB „Teisė ir finansai“. Pasak atsakovo, naujajam turto turėtojui atsiranda prievolė ateityje mokėti už užimtas privačios nuosavybės patalpas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas dalį negyvenamųjų patalpų 2017-02-23 dovanojimo sandoriu perleido juridiniam asmeniui UAB „Teisė ir finansai“. 2017-02-23 dovanojimo sutarties 5.1.4 punkte atsakovas patvirtino, jog visi mokesčiai, susiję su perleidžiamu daiktu (patalpų dalimi), yra sumokėti. Be to, sutarties 8.1 punkte atsakovas patvirtino, jog jam žinoma, kad sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir šalims sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju duomenų, jog sutartis yra išviešinta įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Kita vertus, skola už paslaugas atsakovui apskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., taigi iki atsakovas perleido patalpas juridiniam asmeniui. Dėl šios priežasties teigtina, jog už skolos sumokėjimą yra atsakingas atsakovas, o pati byla niekaip neįtakoja UAB „Teisė ir finansai“ teisių ir pareigų. Atsakovo argumentas, jog naujajam turto turėtojui atsiranda prievolė ateityje mokėti už užimtas privačios nuosavybės patalpas, o tai neva rodo trečiojo asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, atmestinas kaip visiškai neteisinga prielaida, neturinti jokios teisinės reikšmės šiai bylai, nes, kaip jau nurodyta, atsakovo gynybinė pozicija, kuria jis neigia prievolę sumokėti skolą, yra teisiškai nepagrįsta, be to, šios bylos dalykas nėra trečiojo asmens būsimos prievolės. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė UAB „Teisė ir finansai“ į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo skolą už administravimo paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.