- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- eAS-33-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06072-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2022 m. spalio 21 d. rezoliucija patvirtintą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo komisijos protokolu Nr. 5-P1-721 priimtą sprendimą (toliau – ir sprendimas) netenkinti pareiškėjo prašymo kompensuoti teisinės pagalbos išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes ginčas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu).
Teismas nustatė, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjui buvo pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, konstatavęs, kad pareiškėjo veiksmuose nėra visų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjo teigimu, jis ikiteisminio tyrimo metu patyrė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo kompensuoti.
Teismas išanalizavo ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Įvertinęs aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui žala šiuo atveju galėjo kilti dėl subjektų (prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų) veiksmų, kuriems netaikomos viešojo administravimo srities nuostatos. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnį ir teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-73-602/2018).
Nors pareiškėjas skundžia ir rezoliuciją, kuria jam atsisakyta kompensuoti teisines išlaidas, tačiau esminis ginčas skunde reiškiamas dėl pačių teisinių išlaidų priteisimo, todėl, atsižvelgęs į tai, kad esminis reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės sietinas ne su CK 6.271 straipsniu, jis nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl teismas atsisakė priimti skundą visa apimtimi.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas pažymi, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo atžvilgiu yra taikomas Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnis. Tarp pareiškėjo ir atsakovo yra susiklostę tarnybiniai santykiai, o tokie ginčai priskiriami administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas, kuriose buvo nagrinėtas analogiško pobūdžio klausimas dėl išlaidų kompensavimo pagal Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnį (dabar 67 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-713/2014).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį, kuria teismas nusprendė nepriimti pareiškėjo skundo, kadangi ginčas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde akcentuoja, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo yra susiklostę tarnybiniai santykiai pagal Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nagrinėjęs administracines bylas dėl išlaidų kompensavimo pagal Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnį (dabar 67 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje administracinis ginčas apibrėžiamas kaip asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas; prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas yra pareigūnas, kuris skundžia bei prašo panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. spalio 21 d. rezoliucija patvirtintą Policijos departamento Policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo komisijos protokolu Nr. 5-P1-721 priimtą sprendimą, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris prokuroro sprendimu buvo nutrauktas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnį pareiškėjas pateikė prašymą kompensuoti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurias patyrė ikiteisiminio tyrimo metu.
Pažymėtina, jog kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, tokio pobūdžio bylos ginčo, kurį kelia pareiškėjas nagrinėjamu atveju, dalykas yra teisinės pagalbos išlaidų kompensavimas pagal Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnį.
Vidaus tarnybos statuto vienuoliktasis skirsnis reglamentuoja pareigūnų materialinį aprūpinimą, pensijas ir kitas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnis nustato, kad pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas, tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš statutinei įstaigai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria pareigūną į pareigas skiriantis asmuo iš statutinei įstaigai skirtų lėšų. Statutinės įstaigos vadovui šiame straipsnyje numatyta kompensacija skiriama iš jo vadovaujamai statutinei įstaigai skirtų lėšų. Policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-861, nustato policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų ar jų dalies kompensavimo Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnio pagrindu tvarką.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad skundai dėl sprendimų dėl teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo ar nekompensavimo yra nagrinėjami administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-713/2014).
Nustatytų faktinių aplinkybių bei aktualaus teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas ginčas dėl Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. spalio 21 d. rezoliucija patvirtinto Policijos departamento Policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo komisijos protokolu Nr. 5-P1-721 priimto sprendimo yra pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra teismingas administraciniam teismui.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.