- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1277-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00123-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. J. (L. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš valstybės 2413 Lt turtinės ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nustatęs ieškovo pateikto ieškinio trūkumus, 2013-05-07 nutartimi įpareigojo ieškovą per dešimties dienų terminą juos pašalinti.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš valstybės 2413 Lt turtinės ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo neapmokestinami žyminiu mokesčiu, visi įrodymai pateikti byloje, o moralinę žalą nurodys teismo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-27 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir ieškinį su priedais grąžino ieškovui. Teismas nurodė, kad atsakovas šioje byloje yra valstybė, todėl ieškinys turėjo būti pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį nesuformulavo savo reikalavimų, nepateikė ieškovo reikalavimus patvirtinančių įrodymų, todėl padarė išvadą, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad teisėjas atliko neteisėtus tyčinius veiksmus, todėl trečiuoju asmeniu patrauktą Skuodo rajono apylinkės teismo teisėją S. B. pašalintino iš proceso.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-27 nutartį. Nurodo, kad materialinę ir moralinę žalą netiesiogiai jam padarė Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas S. B., o ne valstybė. Skuodo rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas pripažino Skuodo rajono apylinkės teismo teisėją S. B. trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Remiantis teritorinio teismingumo taisyklėmis paskirstoma teismų kompetencija tarp tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų, priklausomai nuo rūšinio teismingumo. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių susijusių bylų teismingumą. Bendro teritorinio teismingumo taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą, jeigu asmuo yra juridinis – pagal juridinio asmens buveinę, jeigu atsakovas yra valstybė ar savivaldybė – pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Pagal alternatyvųjį teritorinį teismingumą įstatymas nurodo galimybę bylą nagrinėti dviejuose ar daugiau tos pačios grandies teismų. Konkretų teismą pasirenka ieškovas (CPK 30 straipsnis). Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau bei patogiau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas šioje byloje yra valstybė, sprendė, kad toks ieškinys turėjo būti pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę, t. y. ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, jog Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas S. B. nagrinėdamas civilinę bylą atliko neteisėtus procesinius veiksmus ir ieškovo teigimu dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš valstybės. CPK 30 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškinys dėl galimos žalos, atsiradusios dėl teismo (teisėjo) veiksmų nagrinėjant civilinę bylą galėjo būti reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir atsisakė priimti jį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias bylų teismingumą ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktą ieškinį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-27 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.