- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-902-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00560-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- V. P., A. P., I. P.
- Ieškovas
- D. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams V. P., A. P. ir I. P. dėl iškeldinimo, skolos, delspinigių ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. iškeldinti atsakovus V. P., A. P. ir I. P. su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos–garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini);
1.2. priteisti iš atsakovės I. P. 25 490 Eur baudą;
1.3. priteisti iš atsakovo A. P. 38 235 Eur baudą;
1.4. priteisti solidariai iš visų atsakovų 14 000 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį ir 3 780 Eur delspinigius;
1.5. priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.6. priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo D. D. ieškinį patenkino iš dalies: (1) iškeldino atsakovus V. P., A. P. ir I. P. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto; (2) priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 14 000 Eur skolą, 1 013,50 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (3) priteisė iš kiekvieno atsakovo po 359,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; (4) kitą ieškinio dalį atmetė.
Atsiliepimas
3. Atsakovės V. P. ir I. P. su priimtu 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu nesutiko ir 2021 m. gegužės 26 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys jų atžvilgiu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
4. Atsakovas A. P. su priimtu teismo sprendimu taip pat nesutiko ir 2021 m. gegužės 28 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
5. Kauno apygardos teismas sprendė, kad tiek atsakovių V. P. ir I. P. 2021 m. gegužės 26 d., tiek atsakovo A. P. 2021 m. gegužės 28 d. pateikti apeliaciniai skundai yra su trūkumais, kadangi už juos nesumokėtas įstatyme numatyto dydžio žyminis mokestis. Dviem nutartimis, priimtomis 2021 m. gegužės 31 d., teismas nustatė atsakovams 7 dienų terminą nuo nutarčių įteikimo dienos apeliacinių skundų trūkumams pašalinti – 413 Eur dydžio žyminiam mokesčiui už kiekvieną skundą sumokėti.
6. Atsakovas A. P. 2021 m. birželio 11 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o kitos dalies sumokėjimą atidėti iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Kauno apygardos teismas, įvertinęs kartu su prašymu pateiktus įrodymus, atsakovo prašymą iš dalies patenkino – 2021 m. birželio 15 d. nutartimi atidėjo šiam atsakovui 413 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, atsakovo apeliacinį skundą priėmė, išsiuntė jį šalims atsiliepimams pateikti.
7. Atsakovė V. P. 2021 m. birželio 14 d. pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki, santaupų ar kito turto neturi. Kartu su prašymu pateikė įrodymus apie dalies, sudarančios 50 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovės V. P. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo netenkino, laikė nepaduotu atsakovių V. P. ir I. P. apeliacinį skundą dėl 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo, grąžino už šį skundą sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė V. P. sumokėjo dalį, t. y. 50 Eur, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos sunkią turtinę padėtį ir dėl to egzistuojančias aplinkybes atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, apeliacinį skundą teikė dvi atsakovės V. P. ir I. P., tačiau pastaroji atsakovė per nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė V. P. neatskleidė savo turtinės padėties, todėl jos prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą nėra tenkinamas. Kadangi per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti apeliacinio skundo trūkumai (nesumokėtas žyminis mokestis), atsakovių apeliacinį skundą teismas laikė nepaduotu ir grąžinto jį atsakovėms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 316 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė V. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą arba grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas prašymą atmetė vien dėl to, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos sunkią turtinę padėtį. Tačiau ši aplinkybė (įrodymų nepateikimas) turėjo būti vertintina kaip procesinio dokumento trūkumas, o teismas, prieš atsisakydamas tenkinti prašymą, turėjo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, išaiškinant kokius konkrečius dokumentus atsakovė turėtų pateikti.
11.2. Atsakovė neteikė papildomų įrodymų manydama, kad byloje jau esantys įrodymai patvirtina jos sunkią materialinę padėtį. Atsakovei nebuvo žinoma, kokius dar papildomus įrodymus ji turėjo pateikti.
11.3. Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą vien dėl procesinio dokumento formos trūkumo, užkirto atsakovei galimybę pasinaudoti apeliacija ir tuo pačiu apribojo jos konstitucinę teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principai, kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuoja teisminę gynybą, taip pat ir teisę apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.
13. Asmuo, manantis, kad jo teisės nebuvo užtikrintos pirmosios instancijos teisme, turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą paduodamas apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 301 straipsnis). Apeliaciniam skundui paduoti be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111–114 straipsniai), taikomi ir papildomi reikalavimai, numatyti CPK 306, 311 straipsniuose.
14. Kadangi CPK nustatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį CPK reikalavimus. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsniai). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalyje).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2021 m. gegužės 26 d. pateiktas apeliacinis skundas (DOK-12888) neatitinka CPK numatytų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi už jį nesumokėtas žyminis mokestis. Kitaip tariant, teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 4 dalies reikalavimo kartu su juo pateikti duomenis apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis, todėl 2021 m. gegužės 31 d. priimta nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos šiam trūkumui pašalinti.
16. Apeliantė 2021 m. birželio 14 d. pateikė prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Skundžiama 2021 m. birželio 15 d. nutartimi teismas šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą jokiais įrodymais dėl žyminio mokesčio lengvatos taikymo būtinumo ir, padaręs išvadą, kad abi apeliacinį skundą padavusios atsakovės (apeliantė V. P. ir atsakovė I. P.) per joms nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, šį procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.
17. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad toks, kokį pateikė apeliantė, prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo neatitiko CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir negalėjo būti teismo patenkintas. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
18. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo ir kilnojamojo turto registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).
19. Visgi tiek asmeniui nemotyvavus prašymo, tiek ir nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, toks prašymas teismo negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašymą motyvavo santaupų bei turto neturėjimo aplinkybėmis, tačiau jokių tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų su šiuo prašymu nepateikė. Apeliantė to ir neginčija, atskirajame skunde teigdama, kad byloje yra pakankamai jos turtinę padėtį galinčių patvirtinti įrodymų. Visgi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, įstatymo leidėjas pareigą teikti prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus numatė jį teikiančiam asmeniui, o ne teismui. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokio turinio apeliantės prašymas, kuriame nenurodyti ir nepateikti įrodymai, pagrindžiantys jos sunkią finansinę padėtį, nesudarė pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio lengvatos apeliantei taikymo.
20. Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundu argumentai, kad teismas turėjo nustatyti terminą prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo trūkumams pašalinti, suteikdamas galimybę apeliantei pateikti papildomus įrodymus.
21. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formai ir turiniui, be kita ko, keliami tokie reikalavimai susiję su įrodymu pateikimu: turi būti pateikiamos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikto procesinio dokumento (CPK 111 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Specialioji teisės norma – CPK 83 straipsnio 3 dalis – taip pat nustato pareigą pateikti įrodymus kartu su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o ne tada, kai teismas nustato terminą tokius dokumentus pateikti.
22. Taigi, iš to kas paminėta, darytina išvada, kad procesinio dokumento trūkumai, susiję su įrodymų pateikimu, gali ir turi būti nustatomi tokiais atvejais, kai nors procesiniame dokumente ir nurodomi įrodymai, kuriais vadovaujantis grindžiamas prašymas / jie nurodomi prašymo priedų sąraše, tačiau jie nėra faktiškai pateikiami. Tokie atvejai, kai procesiniame prašyme apskritai nėra nurodomi jokie įrodymai, kuriais vadovaujantis jis yra teikiamas (prašymas nemotyvuotas), nepatenka į procesinių dokumentų, kurių trūkumai turėtų būti šalinami nustatant papildomą terminą, sąrašą. Todėl ir šiuo atveju teismas neturėjo pareigos konsultuoti apeliantės, kokie įrodymai tokio prašymo atveju turi būti teikiami ar jų pateikimui (išreikalavimui) taikyti trūkumų šalinimo institutą, juolab kad jokių konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su sunkia finansine padėtimi ir dėl to negalėjimu sumokėti viso įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, ar jas pagrindžiančių įrodymų, apeliantė neįvardijo ir nepateikė.
23. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, teisingai sprendęs, kad prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo šiuo konkrečiu atveju negali būti tenkinamas dėl jo nepagrįstumo, vadovaudamasis CPK 316 straipsnio 1 dalimi turėjo nustatyti naują terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, bet negalėjo pripažinti šio procesinio dokumento nepaduotu. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad, nepatenkinus apeliantės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, susiformuoja jau kitokio pobūdžio apeliacinio skundo trūkumas, kuris galėtų būti ištaisytas (pašalintas) apeliantei sumokant trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir taip išsaugant teisę į apeliaciją. Teismas neturėjo teisinio pagrindo tokiu atveju iš karto konstatuoti apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimo fakto bei jį laikyti nepaduotu. Būtent tokios pozicijos yra laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 n. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-820/2014; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-649-196/2016; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-129-186/2018).
24. Konstatuotina, kad apeliantės V. P. apeliacinio skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas neteisingai, todėl skundžiama nutartis naikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimas gali būti sprendžiamas tik pasibaigus jo trūkumų pašalinimo terminui, o spręsti šį klausimą įstatymų leidėjas yra įpareigojęs sprendimą priėmusį teismą (CPK 315 straipsnio 1 dalis), 2021 m. gegužės 26 d. apeliacinio skundo (DOK-12888) priėmimo klausimas grąžinamas išspręsti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims 2021 m. gegužės 26 d. apeliacinis skundas (DOK-12888), panaikinti ir perduoti V. P. apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.