Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Romualdas Lincevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Š. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-03-13 nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 396/2012/I/KAU, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Š. B. paskyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjus vykdyti veiklą nauju biuro adresu, mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie duomenų pasikeitimus nepranešė per penkias dienas, tuo padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172⁹ str. 1 d.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-12 nutartimi pareiškėjo Š. B. skundas dėl jo atžvilgiu priimto VMI nutarimo buvo atmestas.

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui pareiškėjas prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-122-651/2012 panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ir paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taikė teisės normas formaliai, neatsižvelgdamas į mokestinio tyrimo tikslus ir administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, išimtinai rėmėsi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos motyvais.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog juridinio asmens vadovo nepranešimas apie pasikeitusius juridinio asmens duomenis, nėra mokestinio tyrimo objektas, todėl, skiriant nuobaudą už šio pažeidimo padarymą, jokiais atvejais nėra taikomi mokestinio tyrimo keliami tikslai. Mokestinio tyrimo objektas yra nustatytas LR mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 23 p. Pareiškėjo nuomone, mokestinio tyrimo objektas yra mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti ir kitų dokumentų, bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojo vizitavimą, jo veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus, todėl mokestinio tyrimo objektas negali būti aiškinamas siaurai.

Pareiškėjo teigimu, patikrinimo metu jis, tarp reikalaujamų pateikti dokumentų sąrašo, pateikė patalpų, adresu Jankiškių g. 43, Vilnius, nuomos 2010-03-31 sutartį. Šio mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad viena iš įmonės veiklos vietų yra adresu Jankiškių g. 43, Vilnius (kita- Karaliaus Mindaugo pr. 34-16, Kaunas), tačiau šio mokestinio tyrimo pabaigoje buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Mokesčių administratoriui nustačius neatitikimus mokestinio tyrimo metu, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 7 p.,8 p., 19 p., mokesčių administratorius turėjo informuoti mokėtoją apie nustatytas klaidas, trūkumus ir/ar prieštaravimus, bei jų pašalinimo būdus, o ne skirti administracinę nuobaudą- baudą.

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1225 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1059 „Dėl mokesčio mokėtojų registro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo" pakeitimo", remiantis nuostatų 18.5 p., yra tvarkoma bendra informacija apie įmonės buveinės adresą, duomenų apie faktiškai vykdomos veiklos vieta pateikti nereikalaujama, o juridinio asmens faktiškai vykdomos veiklos vieta, minima protokole, kaip kriterijus, teikti FR0791 formą nėra numatyta.

Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjas akcentuoja, kad bauda buvo paskirta atlikus mokestinį tyrimą, o tai prieštarauja mokestinio tyrimo esmei, jo tikslams ir uždaviniams.

Pareiškėjui nėra aišku, kurį reikalavimą pagal taisykles pažeidė, nes protokolas surašytas su neteisinga nuoroda į neegzistuojantį taisyklių punktą, taip pat tose pačiose taisyklėse 8 p. nenustatytas įpareigojimas mokesčių mokėtojui teikti FR0791 formą, kai pasikeičia faktiškai vykdomos veiklos vieta, ir taip pat mokesčių mokėtojo registro duomenys nėra pasikeitę, nes buveinės adresas išliko tas pats, o faktiškai vykdomos veiklos vietos nurodyti registre nėra reikalaujama.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta nepagrįstai, neesant teisinio pagrindo bei administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 172⁹ str., sudėties. Mokestinio tyrimo tikslas yra informuoti mokesčių mokėtoją apie tyrimo metu nustatytus trūkumus bei pasiūlyti šiuos trūkumus pašalinti, o ne taikyti griežčiausią administracinę nuobaudą-baudą.

Kauno apygardos teisme gautas Kauno apskrities VMI atsiliepimas, kuriuo prašoma Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį administracinėje byloje Nr. 11-122-651/2012 palikti nepakeistą, o Š. B. skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobaudą paskirta už tai, kad 2012-02-01 vykdant užduotį Nr. AU-10, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)" 2010-11-01 - 2011-12-31 laikotarpio mokestinį tyrimą nustatyta, kad bendrovė pagal 2010-03-31 patalpų nuomos sutartį Nr. J-00020 sudarytą su UAB „Posūkis" nuomojo patalpas biurui Jankiškių g. 43A, Vilnius, tačiau, pradėjus vykdyti veiklą nauju biuro adresu, mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie duomenų pasikeitimus per penkias darbo dienas, kaip to reikalauja įstatymas, nepranešė. Mokestinis tyrimas - mokesčio administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizė, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolė, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 2 str. 23 p.).

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme nurodoma, kad mokestinio tyrimo metu vykdoma mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, kuria siekiama pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Teismas teisingai nusprendė, kad tai, jog juridinio asmens vadovas nepranešė apie pasikeitusius juridinio asmens duomenis, nėra mokestinio tyrimo objektas, todėl skiriant nuobaudą už šio pažeidimo padarymą jokiais atvejais nėra taikomi mokestinio tyrimo keliami tikslai.

Administracinė atsakomybė už teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172⁹ str. 1 d., atsiranda tuomet, kai pažeidžiama mokesčio mokėtojo registravimo duomenų pateikimo tvarka.

Nustačius minėtą pažeidimą, vadovaujantis 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX - 2112 40 str. 3 p. (mokesčių mokėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis), 44 str. (mokesčių mokėtojų duomenų rinkimo, kaupimo, apdorojimo, sisteminimo, saugojimo, naudojimo ir teikimo tvarka nustatoma Mokesčių mokėtojų registro nuostatose, tvirtinamuose LR Vyriausybės), Š. B., kaip bendrovės vadovas, pažeidė aukščiau minėto mokesčių administravimo įstatymo 46 str. 2 p. reikalavimus, tuo metu galiojusių LR Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 patvirtintų „Mokesčio mokėtojų registro nuostatų" (2004-09-30 nutarimo Nr. 1225 redakcija) 63 str. reikalavimus, kur nurodyta, kad, pasikeitus mokesčių mokėtojo duomenims, mokesčių mokėtojas per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo turi pateikti registro tvarkytojui prašymą tuos duomenis pakeisti registre, ir šiuo metu galiojančių mokesčių mokėtojų registro nuostatų (2011-09-07 nutarimo Nr. 1058 redakcija) 65 p. reikalavimus, kur nurodyta, kad pasikeitus duomenims, per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo ar jų atsiradimo dienos registro tvarkytojui pateikia pranešimą apie duomenų pasikeitimus, taip pat aukščiau minėtų Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/pakėtimo taisyklių 4, 8 p. reikalavimus, kur nurodyta pasikeitusių duomenų pateikimo tvarka.

Lietuvos Respublikos CK 2.49 str. nustatyta, kad juridinio asmens buveinė laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė ATPK 172⁹ str. numatytą teisės pažeidimą.

Pagal LR ATPK 30² str. 1 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, numatytų LR ATPK 31 ir 32 str., teismas nenustatė.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat - kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevenciniu tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pagal LR ATPK 172⁹ str. 1 d., mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas Mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotas pateikimas, neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas - užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų, todėl pagrįstai, vadovaujantis LR ATPK 30² str. 1 d. Š. B. buvo paskirta 500 litų dydžio bauda, t.y. administracinė nuobauda, numatyta jam inkriminuoto teisės pažeidimo įstatymo sankcijoje. Pareiškėjui paskirta nuobaudos rūšis ir dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apylinkės teismas, priimdamas 2012-05-17 nutartį, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas dėl Š. B. kaltės, padarius ATPK 172⁹ str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Š. B. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.