Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų S. K. ir I. S. atstovei advokato padėjėjai K. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. K., I. S., R. P., Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą patenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, „nesužiūrėjo“ termino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, be to, neturi teisinių žinių ir galvojo, kad šis terminas yra ilgesnis – 6 mėnesių. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina gyveno (duomenys neskelbtini) kaime iki (duomenys neskelbtini) metų, po to išsikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą, o kai susirgo, gyveno pas pareiškėją iki mirties. Šeimoje buvo susitarta, kad po mamos mirties turtas liks pareiškėjui. Brolis ir seserys (šioje byloje – suinteresuoti asmenys) mirus mamai pasakė jam, kad jis naudotųsi mamos palikimą sudarančiu turtu. Vienintelis motinos turėtas turtas – tai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Motina buvo leidusi šiuo žemės sklypu naudotis kaimynei E. C. Po jos mirties, maždaug 2017 metų vasaros pabaigoje-rudens pradžioje (tiksliai neatsimena) pareiškėjas nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, prisistatė kaimynei kaip naujasis žemės savininkas, susitarė su ja, kad ji ir toliau galės naudotis žemės sklypu, jį šienauti. Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja K. S. taip pat prašė pareiškimą tenkinti, pažymėjusi, kad pareiškėjo nurodytos ir liudytojų patvirtintos aplinkybės, jog pareiškėjas prisistatė kaimynei kaip naujasis savininkas, leido jai naudotis mamos turėta žeme, yra pakankamos pripažinti, jog pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kito turto pareiškėjo motina neturėjo, testamento nebuvo sudariusi. Tai, kad būtent pareiškėjas priimtų palikimą, atitinka jo motinos valią.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos Z. K. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

11. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

12. Iš byloje esančios 2024 m. rugsėjo 18 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjas A. K. yra Z. K., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Z. K. mirė būdama našle. Suinteresuoti asmenys I. S., S. K. ir R. P. yra palikėjos Z. K. vaikai ir pareiškėjo brolis bei seserys.

13. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad Z. K. nebuvo sudariusi oficialaus testamento; Z. K. palikimo priėmimo faktų bei palikimo atsisakymo faktų įregistruota nėra. Taigi, nė vienas asmuo po Z. K. mirties dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą į notarą nesikreipė.

14. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2024 m. rugsėjo 19 d., patvirtina, kad palikėjos Z. K. nuosavybės teise yra įregistruotas 0,2800 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau duomenų apie palikėjos turėtą registruotiną turtą byloje nėra. Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, kad valstybei atstovaujanti institucija nėra ėmusis veiksmų dėl minimo žemės sklypo perėjimo valstybei paveldėjimo teise.

15. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina paskutiniais metais iki mirties gyveno kartu su juo, jis motina rūpinosi ir slaugė. Pareiškėjo teigimu, vienintelį motinos turėtą turtą – žemės sklypą – jis priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes po motinos mirties, t. y. 2017 m. vasaros pabaigoje arba rugsėjo pradžioje (tiksliai neprisiminė) nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, prisistatė kaimynei E. C. kaip savo motinos įpėdinis ir naujasis žemės sklypo savininkas ir susitarė su kaimyne, kad ši galės ir toliau naudotis žemės sklypu tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis iki tol naudojosi pagal žodinį susitarimą su pareiškėjo motina Z. K.

16. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje kaip liudytoja apklausta E. C. Liudytoja parodė, kad dar jos tėvui pareiškėjo tėvas M. K. leido naudotis žeme, tėvas joje sodininkavo, o dabar žemė apsėta žole. Liudytoja patvirtino, kad 2017 metais atvažiavo pareiškėjas ir pasakė, kad jis yra žemės savininkas, leido toliau naudotis žeme. Liudytojos teigimu, iki 2017 metų susiklostę santykiai dėl žemės naudojimo nepasikeitė ir po 2017 metų, ji ir dabar tvarkosi tame pačiame žemės sklype, nušienauja. Negalėjo tiksliai prisiminti, kada pareiškėjas buvo atvykęs, bet, kiek prisiminė, tai buvo 2017 metų vasarą. Byloje kaip liudytoja apklausta O. G. paaiškino, kad ji yra liudytojos E. C. ir pareiškėjo motinai priklausiusio žemės sklypo kaimynė, gyvena ten jau 50 metų, pažįsta pareiškėją, kurį apibūdino kaip gerą ir nuoširdų. Liudytoja paaiškino, kad toje vietoje anksčiau gyveno pareiškėjo tėvai, jie dirbo žemę, po to pardavė namus ir išsikėlė. Kaimynai C. prašė pareiškėjo tėvų leisti naudotis likusia žeme, ją šienavo, prižiūrėjo. Liudytoja negalėjo pasakyti, kas buvo susitarta dėl naudojimosi žeme, bet matė, kad ja faktiškai naudojosi C. tiek iki, tiek ir po Z. K. mirties.

17. Aplinkybes, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų rūpintis motinos paliktu žemės sklypu kaip savo turtu, teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuotų asmenų S. K. bei I. S. atstovė advokato padėjėja K. S., šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškimą.

18. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis ėmėsi veiksmų pasirūpinti motinos paliktu žemės sklypu, kad jis būtų tinkamai tvarkomas. Šias aplinkybes nuosekliai patvirtina kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai. Iš bylos duomenų yra pagrindas spręsti, kad minėti veiksmai atlikti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, nes pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas ir liudytoja E. C., nors ir negalėjo prisiminti tikslios datos, tačiau paaiškino, kad pareiškėjas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą susitarti dėl tolesnio leidimo E. C. naudotis žeme maždaug 2017 m. vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, tai yra nesibaigus trijų mėnesių terminui nuo Z. K. mirties.

19. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė po savo motinos Z. K. mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po savo motinos mirties ėmėsi aktyvių veiksmų pasirūpinti likusiu turtu kaip savu, taip išreikšdamas valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai sutinka, kad pareiškėjas priėmė palikimą, tarp jų ginčo dėl to nėra.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

21. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jų pagrindu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas A. K. po savo motinos Z. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradedamas jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

22. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

23. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 47,58 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjo, išaiškinant, kad priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos (motinos) Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,58 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Išaiškinti pareiškėjui, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.