Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-347-159/2010

2010 m. sausio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. A. S. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1197-588/2009 pagal pareiškėjo V. A. S. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė Jurgita Doržinkevičienė, S. R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas V. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (civ. b. Nr. 2-770-668/2009, b. l. 23). Z. S. 2002-09-03 testamentu visą jai priklausantį turtą paliko dukrai S. R. S. (b. l. 22).

Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarė J. Doržinkevičienė 2009-09-23 atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį išdavimo pagal V. A. S. prašymą, motyvuodama, kad pareiškėjo atveju CK 3.194 straipsniu nustatyta išlaikymo reikalingumo prezumpcija netaikoma, nes reikalingais išlaikymo laikomi palikėjo nepilnamečiai vaikai ir palikėjo pilnamečiai vaikai, kurie buvo pripažinti neįgaliais iki 18 metų. Notarė sprendimą motyvavo tuo, kad iš paveldėjimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. A. S. palikimo atsiradimo dieną nebuvo reikalingas išlaikymas. Pagal VSDFV Palangos sk. pažymas apie išmokas V. A. S. matyti, kad nuo 2009-02-01 pareiškėjui per mėnesį išmokama iš viso 654,53 Lt suma, kurią sudaro senatvės ir invalidumo pensija. Gaunamos pajamos yra didesnės nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus pragyvenimo ir bazinės pensijos dydis, todėl yra laikomos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti (b. l. 7–9). Palangos miesto apylinkės teismas 2009-09-08 nutartimi pripažino notarės J. Doržinkevičienės veiksmus, kuriais ji atidėjo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, neteisėtais ir įpareigojo notarę skubos tvarka priimti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo V. A. S. išdavimo į privalomąją Z. S. palikimo dalį (civilinė byla Nr. 2-770-668/2009, b. l. 44–45). Notarė J. Doržinkevičienė 2009-09-23 atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį išdavimo, nustačiusi, kad duomenų apie tai, kad palikėjos mirties dieną V. A. S. buvo reikalingas išlaikymas, nėra (b. l. 7–9).

CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi įstatymo įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra apimtimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005). Nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus. Tokia teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė procesiškai reiškia tai, kad pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 4 punktas), o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą.

Išlaikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, gauna nepakankamai pajamų (mažą pensiją, bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą, alimentus ir pan.), t. y. tiek, kad nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms. Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą reikia atsižvelgti į tokio asmens turtą (nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, banko indėlius, gaunamas pajamas). Įvertinus pareiškėjo V. A. S. palikimo atsiradimo dieną gautas pajamas – 654,53 Lt suma, kurią sudaro senatvės ir invalidumo pensija, aplinkybę, kad pareiškėjas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, 2008-05-19 jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išlaikymo reikalingumo prezumpcija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad testamentinė įpėdinė S. R. S. 2009-05-25 pranešė notarei J. Doržinkevičienei, kad kreipsis į teismą dėl išlaikymo reikalingumo V. A. S. nuginčijimo. Vadovaudamasi S. R. S. pranešimu, notarė atidėjo notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimo išdavimo iki bus priimtas teismo sprendimas (civ. b. Nr. 2-770-668/2009, b. l. 5, 33), vadinasi tiek suinteresuotas asmuo S. R. S., tiek notarė J. Doržinkevičienė pripažino, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo reikalingumo V. A. S. prezumpcija egzistuoja ir ji turi būti ginčijama įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja S. R. S. suprato savo, kaip testamentinės įpėdinės, subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl prezumpcijos paneigimo ginčo tvarka.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad pareiškėjui V. A. S. palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl darytina išvada, jog notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, atsisakymas pripažintinas neteisėtu. Esant galiojančiai pensinio amžiaus vaiko išlaikymo reikalingumo prezumpcijai, notaras, nustatęs, kad palikėjo vaikas atitinka formaliuosius subjektiškumo pagal CK 5.20 straipsnį kriterijus, turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Faktas, kad palikėjos mirties dieną jos vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas yra įrodinėjimo dalykas byloje dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo (CK 5.8 str.).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netenkinęs pareiškėjo skundo, pažeidė materialinės teisės normas, todėl pareiškėjo V. A. S. atskirasis skundas tenkintinas, Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-04 nutartis naikintina iš klausimas išspręstinas iš esmės – notarės Jurgitos Doržinkevičienės veiksmai, kuriais ji tinkamai neįvykdė Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-08 nutarties, neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo įstatymo nustatytu terminu ir atsisakė atlikti notarinį veiksmą pripažintini neteisėtais, notarė įpareigotina išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į pareiškėjui priklausančią privalomąją paveldėjimo dalį skubos tvarka (CPK 510 str., 337 str. 2 p.).

Nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009-09-08 nutartimi, priimta žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, įpareigojo notarę skubos tvarka priimti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo V. A. S. išdavimo į privalomąją Z. S. palikimo dalį (civ. b. Nr. 2-770-668/2009). Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą atliktas 2009-09-23. Vadovaujantis Notariato įstatymo 29 straipsniu, notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga papildoma informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių dienų. Šiuo atveju 2009-09-08 teismo nutartis turėjo būti įvykdyta iš karto, nelaukiant jos įsiteisėjimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad notarė atliko notarinį veiksmą pažeisdama Notariato įstatymo 29 straipsnyje ir CPK 283 straipsnyje nustatytus terminus.

Pareiškėjui išaiškintina, kad atskirąją nutartį teismas CPK 299 straipsnio nustatyta tvarka priima savo iniciatyva, tais atvejais, kai teisėtumo pažeidimas siejamas su viešojo intereso apsaugos užtikrinimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti.

Pripažinti notarės Jurgitos Doržinkevičienės veiksmus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-08 nutarties nevykdymo, paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo įstatymo nustatytu terminu, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, neteisėtais.

Įpareigoti notarę Jurgitą Doržinkevičienę išduoti pareiškėjui V. A. S. paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią privalomąją mirusios motinos Z. S. palikimo dalį, nutartį vykdant skubos tvarka.